VšĮ „Gintarinė svajonė“

Virginijus Oželis

2013 05 26

1765 metų sausio 10 dieną Stanislovas Augustas paskyrė specialią monetarinę komisiją, kurios užduotis buvo iš pagrindų reformuoti Abiejų Tautų Respublikos piniginę sistemą. Į jos sudėtį įėjo: Andrius Zamoiskis, kunigaikštis Mykolas Čartoryskis, Antanas Pšezdeckis – LDK pakancleris, Augustas Mošynskis – Lenkijos stalininkas, Jonas Borchas – Inflantų pakamaris ir Aleksandras fon Unruchas.

Komisijos posėdžiai turėjo vykti Varšuvoje ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Komisija buvo įpareigota visais klausimais konsultuotis su Lenkijos ir Lietuvos iždo komisijomis. Vienas iš jos narių Mošynskis jau vasario 4 dieną pristatė projektą, kuriame siūlė nukalti 50 mln zlotų/auksinų sidabrinėmis monetomis, skaičiuojant po 84 zl/a iš Kelno markės gryno sidabro, ir 1,8 mln zl/a varinėmis monetomis. Jis paskaičiavo, kad sidabro ir aukso santykis naujoje monetarinėje sistemoje turėtų būti 1:14,5. O kalant iš 1 markės gryno sidabro 84 zl/a, 18 zl/a atitiktų 1 auksinį dukatą. Šiam projektui įgyvendinti reikėjo gauti 2 mln zl/a kreditą Vienoje, bet po 6 savaičių derybų, negavus kredito, projektas žlugo.

Tada Mošynskis kartu su Unruchu paruošė naują projektą nukalti 66 mln zl/a sidabrinėmis monetomis po 84 zl/a iš 1 markės, 6 mln zl/a biloninėmis monetomis po 96 zl/a iš 1 markės ir 1,5 mln zl/a varinėmis monetomis. Šį projektą parėmė kiti komisijos nariai ir patvirtino karalius. Unruchas, tikėdamasis gauti lėšų projekto vykdymui, pristatė jį Saksonijos bankininkams, bet ir vėl viskas baigėsi nesėkme.

Po to komisija ėmėsi svarstyti kitus projektus. Buvo siūloma padidinti iš 1 Kelno markės kalamų sidabrinių monetų kiekį iki 85 zl/a arba sumažinti iki 80 zl/a. Komisijos narys Borchas parėmė būtent šį projektą: iš 1 Kelno markės 80 zl/a sidabrinėmis monetomis ir 16,75 zl/a už auksinį dukatą. Jam pavyko patraukti į savo pusę Stanislovą Augustą ir iždo komisiją, tad jau gruodžio 20 dieną tokia ordinacija buvo patvirtinta, o 1766 metais seimas jai suteikė įstatymo galią.

Pirmieji sidabriniai taleriai su Stanislovo Augusto atvaizdu nukalti 1766 metais Varšuvoje. Diametras 42,5-43,5 mm, svoris 28,07 g, praba 833*. Averse karaliaus atvaizdas, aplink jį užrašas: STANISLAUS AUGUSTUS D. G. REX POL. M. D. LITHU. Reverse herbai po karūna ir užrašas: X EX MARCA PURA COLONIEN 1766. Tai reiškia, kad iš Kelno markės tokių monetų nukalta 10, o pagal ordinaciją šio talerio vertė yra 8 zl/a.

1767 metais taleriai kalami nebuvo, o nuo 1768 metų kiek pakito monetos diametras – 39,2-41 mm ir dizainas. Svoris ir praba nepasikeitė. Dar kartą talerio išvaizda nežymiai keitėsi 1783 metais, svoris ir praba tokie kaip ir anksčiau.

1786 metų spalio 20 dieną Abiejų Tautų Respublikos seimas nubalsavo už auksinio dukato vertės padidinimą sidabrinių monetų atžvilgiu iki 18 zl/a ir sidabrinių monetų ordinacijos pakeitimą. Tuo pagrindu iždo komisija išleido universalą, skelbiantį tokią reformą. Stanislovas Augustas tam priešinosi, bet iždo ir monetarinės komisijos, vykdydamos seimo nutarimą, padidino nukalamų sidabrinių monetų kiekį iki 83,5 zl/a iš 1 Kelno markės. Todėl 1788 metais nukalto talerio svoris sumažėjo iki 27,57 g, o praba iki 812,5*.

Žlungant valstybei prastėjo ir jos monetos. 1794 metų kovo 24 dienos ordinacija – jau 84,5 zl/a iš 1 markės. 1794/95 metais nukaltų talerių svoris 24,1g, praba – 687,4*, diametras 38-39 mm. Tokio talerio vertė jau tik 6 zl/a, nominalo skaičius „6“ yra averse po herbų skydu.

Pusės talerio nominalo monetos kaltos nuo 1767 iki 1792 metų atkartojo visus talerinės monetos pokyčius. 1768 metų laidos pustaleris svėrė 14,03 g, diametras 34-36 mm, praba 833*.

Sekantis nominalas buvo 8 sidabro grašiai arba dvigubas zlotas/auksinas, kurio vertė varinėmis monetomis buvo 60 grašių. Nuo 1766 iki 1786 metų reverse buvo užrašas: XL EX MARCA PURA COL. Apačioje herbų skydo nominalas – 8 GR. Diametras 29-30 mm, svoris 9,35 g, praba 626,7*.

Nuo 1787 metų reverso užrašas jau 41 ¾ EX MARCA PURA COLON.

4 sidabro grašiai arba zlotas/auksinas arba 30 varinių grašių. Reverse: LXXX EX MARCA PURA COL ir nominalas – 4 GR. Diametras 26-27 mm, svoris 5,31 g, praba 550*.

Nuo 1787 metų reverse 83 ½ EX MARCA PURA COLON.

2 sidabro grašiai arba pusė zloto/auksino arba 15 varinių grašių. Diametras 23-23,6 mm, svoris 3,34 g, praba 587*. Nuo 1787 metų tokio nominalo monetos jau nebuvo kalamos.

Sidabrinė 10 varinių grašių vertės moneta pasirodė tik po 1787 metų reformos, nutraukus 2 sidabro grašių nominalo gamybą. Diametras 21-22 mm, svoris 2,49 g, praba 373*.

1 sidabro grašis arba ketvirtis zloto/auksino arba 7,5 varinio grašio kaltas nuo 1766 iki 1782 metų. Diametras 21 mm, svoris 1,99 g, praba 367*.

Mažiausias sidabrinukas pasirodė jau prieš pat valstybės likvidavimą. 6 grašių nominalo moneta buvo kalama 1794/95 metais Kosciuškos sukilimo metu. Diametras 19 mm, svoris 1,59 g. Jo vertė – 6 variniai grašiai.

Šiame straipsnyje liko nepaminėtos bandomosios ir proginės sidabrinės monetos, bet eiliniam kolekcininkui tai nelabai aktuali tema. Apie auksines Stanislovo Augusto monetas – jau kitame straipsnyje.

Projektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

One Response to “Stanislovo Augusto sidabrinės monetos”