Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Stanislovo Augusto auksinės monetos

Virginijus Oželis

2013 05 28

Visi tų laikų valdovai laikė prestižu kalti auksines monetas su savo atvaizdu. Nebuvo išimtis ir paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas. Tiktai auksinių monetų tiražai priklausė ne nuo valdovų ambicijų ,o nuo jų valdomų valstybių ekonominio pajėgumo. Kadangi Stanislovo Augusto auksinės monetos pakankamai retos, atrodytų, kad jų tiražai turėjo būti maži. Peržiūrėjus trisdešimties Stanislovo Augusto valdymo metų auksinių monetų tiražų duomenis, išryškėja kiek kitoks vaizdelis.

1766–1786 metų laikotarpiu buvo nukalta ausinių monetų už 1.779.246 zlotus/auksinus, skaičiuojant po 16,75 zl/a už 1 auksinį dukatą. Kadangi tuomet buvo kalamos tiktai 1 dukato nominalo monetos, tai apytikriai per tuos 20 metų nukaltos 106.242 monetos.

1786–1794 metais pastebimas žymus auksinių monetų tiražo padidėjimas. Per 8 metus jų nukalta už 1.799.550 zl/a, skaičiuojant po 18 zl/a už dukatą. Apytikriai išeitų 99.975 monetos.

Paskutiniais 1794–1796 valstybės gyvavimo metais auksinių monetų nukalta už 604.432 zl/a, skaičiuojant po 18 zl/a už dukatą. 27.931 moneta, paskaičiavus ir tai, kad 1794 metais buvo kalamos ir pusantro bei trijų dukatų nominalo monetos.

Pagal šituos duomenis per visą Stanislovo Augusto valdymą nukalta 225.236 auksinės monetos arba maždaug po 7.500 per metus. Taigi matome, kad tiražai lyg ir ne visai maži.

Visos 1 dukato nominalo monetos buvo kalamos pagal olandiškų dukatų pavyzdį. Praba 986* ir svoris 3,49 g. Netgi dizainas, jeigu ir ne 100% kopijuojamas, tai bent jau artimas.

Štai kaip atrodo 1732 metų olandiškas dukatas, tuomet atlikęs tarptautinės atsiskaitymo priemonės vaidmenį.

Oland dukatas

 

 

 

 

 

 

Na, o Stanislovo Augusto monetos vien tik 1766 metais buvo kalamos net 6 dizaino variantų, neskaičiuojant bandomųjų. Iš viso per 1766 metus nukaltos 7.982 monetos, nors kai kurių variantų neįmanoma rasti net padoraus paveikslėlio iliustracijai. Matyt, juos galima priskirti prie bandomųjų.

 st-aug-au2st-aug-au3

 

 

 

 

 

 

st-aug-au4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 1794 metų įsitvirtino paprasčiausias dizainas – averse valdovo galva , o reverse 4 eilučių užrašas ir data. Kaip ir šioje 1788 metų laidos monetoje.

st-aug-au5

 

 

 

 

 

 

1794 metais kaltas trijų ir pusantro dukato nominalų monetas, turbūt, galima pavadinti visos Stanislovo Augusto monetų kalybos „gulbės giesme“. Tos monetos dar buvo vadinamos prancūzišku stiliumi „Stanislaus d‘Or“. Tai yra „auksinis Stanislovas“ – kopija nuo „auksinio Liudviko“ – Luidoro, prancūziškos monetos. Nors Stanislovas Augustas tame kopijavime nebuvo vienišas. To laikotarpio Europos numizmatikoje pilna visokių Fridrichsdorų, Augustdorų ir kitokių „orų“.

Tridukatis jau nebeatitiko olandiškų standartų. Praba 833*, svoris 12,35 g, diametras 29 mm. Tiražas 5.256 monetos.

st-aug-au

 

 

 

 

 

 

Pusantro dukato moneta pagal visus parametrus tiksli pusinė tridukačio kopija. Praba 833*, svoris 6,17 g, diametras 22,3 mm.

st-aug-au1

 

 

 

 

 

 

Aš nepaminėjau, kad Stanislovo Augusto monetos kaltos dar ir 1796 metais su 1795 metų data. Varšuvos monetų kalykla dar veikė iki 1796 metų sausio 9 dienos. Ji buvo uždaryta, miestą po ilgos apgulties užėmus Prūsijos kariuomenei.

PrintProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas