Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

„Už Dzūkų šalelę paguldė galvelę“

Gintaras Lučinskas

Gegužės 30 d. vykusiame posėdyje Alytaus miesto savivaldybės taryba nusprendė suteikti miesto garbės piliečio vardą Lietuvos kariuomenės pulkininkui Domininkui Jėčiui, Dainavos apygardos partizanų vadui, sl. Ąžuolis (po mirties) už veiklą, siekiant išsaugoti ir atkurti Lietuvos valstybingumą. 

girinis ir azuolis

Dainavos apygardos štabo viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis ir apygardos vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis.

Plk. Domininkas Jėčys gimė Biržų krašte, tačiau nuo 1936 m. jo gyvenimas, tarnyba ir veikla susijusi su Alytumi:

–    nuo 1936 02 04 tarnavo Alytaus apskrities komendantūroje karininku šaulių reikalams, vėliau buvo XIX Alytaus šaulių rinktinės vado pavaduotojas;

–    nuo 1940 06 28 perkeltas į Seinų komendantūrą ir paskirtas Seinų apskrities kariniu viršininku, atsisakęs Lazdijų aps. LKP(b) komitetui perduoti šaukiamojo amžiaus vyrų sąrašus ir vengdamas suėmimo 1941 05 15 iš karinės tarnybos pasitraukė, slapstėsi;

–    kilus Vokietijos–SSSR karui 1941 06 23 grįžo į Alytaus apskrities karo komendanto pareigas, kurias vykdė iki 1941 08 05, kai vokiečių okupacinė valdžia komendantūrą išformavo;

–    vokiečių okupacijos metais dirbo Alytaus savivaldybės Socialinio aprūpinimo skyriaus vedėju;

–    1944 02 16 pradėjus formuoti gen. P. Plechavičiaus Vietinę Rinktinę paskirtas Alytaus dalinio vadu, 1944 05 15 vokiečiams uždraudus Vietinę Rinktinę išformavo Alytaus dalinį;

–    1945 m. pradžioje pasirinko partizano kovų kelią, 1945 m. birželį suorganizavo Dzūkijos rinktinę Punios šile, išrinktas jos vadu slap. Ąžuolis;

–    1946 m. balandį paskirtas A apygardos vadu, 1946 m. gegužę tapo pirmuoju Dainavos apygardos vadu;

–    1946 11 01 perėmė Pietų Lietuvos partizanų srities vado pareigas.

–    1947 04 22–24 štabo bunkeryje Punios šile surengė visų Dainavos apygardos grupių ir būrių vadų pasitarimą.

–    1947 08 11 štabo bunkerį Punios šile apsupus MGB-istams, sunkiai sužeistas, sunaikinęs štabo dokumentus, nusišovė. Kūnas niekintas Alytaus MGB kieme.

2011 m. vasario mėn. kraštotyrininkui Gintarui Lučinskui Lietuvos Ypatingajame archyve pavyko rasti MGB Alytaus apskrities skyriaus darbuotojų surašytą ir pasirašytą aktą apie 4-ių žuvusių Dainavos apygardos štabo pareigūnų, jų tarpe ir D. Jėčio-Ąžuolio, palaikų užkasimo (paslėpimo) vietą netoli Žydų kapinių Pirmajame Alytuje.

2011–2012 m. LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus specialistai ir archeologai vykdė kapavietės paieškas, siekiant partizanų palaikus ekshumuoti ir patvirtinus jų tapatybės iškilmingai perlaidoti.

Visa plk. Domininko Jėčio veikla, siekiant išsaugoti ir atkurti Lietuvos valstybingumą – tai labai kilnūs poelgiai, palikę svarbų pėdsaką Alytaus miesto ir Dainavos krašto istorijoje. 

2 Responses to “„Už Dzūkų šalelę paguldė galvelę“”

  • Kelia nuostabą žmogaus įvertinimas po mirties. Negi esame akli ir šiandien nematome su kuo gyvename, bijome pasakyti, neužtenka drąsos į akis pažiūrėti. Praeis keletas metų ir „Kultūrkė“ sugrius, atsitiks tai dėl liaupsias kalbančių. O šiandien yra konkretus žmogus, kuris rūpinasi, kad ši brangi vieta Alytiškiams, kuo ilgiau būtų miela. Man neetiška kalbėti, atverkitre akis, nustokite kalbėti praeitimi, o tai pagalvoti galima tikrai, jog mus supa tik nabaščikai…

  • Gintaras says:

    Gerb. Jonai,
    „Istorija yra gyvenimo mokytoja“,- tikino senovės romėnai. Taigi gyvenimą reikia kurti atsižvelgiant į praeitį, nueitą kelią, mokytis iš klaidų, semtis patirties iš tų, kurie savo atkaklumu, ištverme, kantrybe ir pasiaukojimu skatino tautos tobulėjimą, žengimą pirmyn. Šiandien mes laisvi ir nepriklausomi, tačiau vertėtų prisiminti dr. Jono Basanavičiaus žodžius: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Tik pažinus ir pamilus gimtinę, galima puoselėti, ugdyti Tėvynės ir Tautos meilę.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas