Gintarinė svajonė

Archive for gegužės, 2013

Algimantas Zolubas

Kai vilkas pakliūna tarp šunų gaujos, jis nepasiduoda, ne tik iltis rodo, bet jomis ginasi. Kai vilkas iš bandos grobia avį, įkibęs jai į sprandą bėga miško link, avis į pražūtį bėga drauge; nusikaltimo auka dalyvauja nusikaltime (jei avis nebėgtų, jos gulinčios vilkas neįstengtų į mišką nutempti).

Išklausius Eglės Kusaitės baigiamąją kalbą teisme, N. Venckienei bei niekuo nenusikaltusiems Garliavos budėtojams keliamų bylų akivaizdoje, tarsi po paskutinių lašų į visuomenės kantrybės taurę, įvertinus dar pasitikėjimo nuosmukį mūsų teisėtvarkos ir teisėsaugos sistema, tampa aišku kad šiai sistemai reikia priešintis. Sistemos palaikymas prilygtų dalyvavimui nusikaltime. Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas

2013 05 24

Jonas Perlys (sėdi) Lietuvos kariuomenėje. 1938 m.

Jonas Perlys, Jono, gimė 1916 m. birželio 11 d. Alytaus apskrityje, Simno valsčiuje, Buckūnų kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 15 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vincas ir Juozas bei seserys Veronika, Marija ir Valerija. Jonas mokėsi Simno vls. Metelių pradinėje mokykloje, Alytaus gimnazijoje. Kauno komercijos mokykloje baigė 4 klases.

1936 m. spalio 2 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1936 m. lapkričio 3 d. iki 1938 m. balandžio 8 d. tarnavo 2-ajame ulonų LDK Birutės pulke Alytuje, sunkiųjų kulkosvaidžių eskadrone. Baigus mokomojo eskadrono XX laidos kursą, 1937 m. liepos 31 d. jam buvo suteiktas grandinio laipsnis. Nuo 1939 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 8 d. atliko karo pratimus 2-ajame ulonų LDK Birutės pulke Alytuje.

1938 m. spalio 19 d. Metelių parapijos bažnyčioje Jonas Perlys susituokė su Veronika Kiguolyte (1920–2004), turėjo 2 vaikus: sūnų Algirdą (g. 1939) ir dukrą Gražiną (g. 1940). Skaityti toliau »

Šių metų balandžio mėn. buvo baigti Paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę restauravimo darbai. Ryliškių k. Raitininkų sen. esančio paminklo restauracijai Alytaus rajono savivaldybė skyrė 3950 Lt.

Paminklas Ryliškių k. buvo pastatytas 1930 m. Paminklas sudarytas iš trijų pakopų betoninio postamento ir granito obelisko, kurio viršūnėje įtvirtintas metalinis kryželis. Granitiniame įraše parašyta: „GYVUOK, TĖVYNE, / MES PADEDAM TAU / ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / RYLIŠKIŲ ŠAULIŲ BŪRYS / 1930 VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS“. Skaityti toliau »

Arvydas Anušauskas. Teroras 1940–1958 m. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 320 p.

Knygos autorius Arvydas Anušauskas – istorikas ir politikas, dokumentinių filmų ir knygų apie XX amžiaus Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius. Šioje knygoje remdamasis įvairiais istorijos tyrimais, gausiais archyviniais šaltiniais, naujausiomis mokslinėmis studijomis, Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais vykdytus baisius nusikaltimus.

Abezė, Igarka, Vorkuta, Norilskas, Klepočiai, Červenė, Rainiai – tai masinio lietuvių naikinimo vietos. Sovietiniai nusikaltimų žmoniškumui metodai buvo labai įvairūs, bet padariniai visada vienodi – ligų, bado ir nepakeliamo darbo išsekintų žmonių mirtis… Skaityti toliau »

Ona Dapšytė-Kriukelienė. Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2013, 592 p.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido rezistencijos tyrinėtojos, penkių brolių partizanų sesers Onos Dapšytės-Kriukelienės parengtą Kupiškio krašto partizanų dokumentinę kroniką.

1944 m. liepos mėn. į Lietuvą įsiveržė Raudonosios armijos daliniai. 1941-aisiais patirti sovietinės okupacijos žiaurumai – teroras, masiniai suėmimai, trėmimai ir kitos okupantų vykdomos priemonės – privertė apsispręsti vos ne kiekvieną Lietuvos gyventoją.

Nenorėdami gyventi žiauraus okupanto teroro sąlygomis, 1944 m., artėjant frontui, vieni nutarė trauktis į Vakarus, kiti, nespėjusieji pasitraukti, valė paslėptus ginklus, jungėsi į partizanų būrius kovai su okupantais. Stoję į kovą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, jie ryžosi verčiau žūti gimtinėje su ginklu rankoje, negu atsidurti tremtyje ar lageryje Sibire. Skaityti toliau »

Gintaras Lučinskas

2013 05 22

P. Karkauskas. Merkinė, 1937 m.

Petras Karkauskas gimė 1916 m. birželio 27 d. Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje, Kampų kaime, ūkininkų Augusto Karkausko ir Monikos Luščinskaitės šeimoje. Be jo šeimoje dar augo sesuo Ona (g. 1910), broliai Vincas (g. 1914) ir Vytautas (g. 1924). Petras mokėsi Merkinės vls. Savilionių pradinėje mokykloje, kur baigė 3 skyrius.

Nuo 1937 m. lapkričio 1 d. iki 1939 m. birželio 10 d. P. Karkauskas tarnavo Lietuvos kariuomenės 9-ajame pėstininkų LK Vytenio pulke, Marijampolėje. Baigęs mokomosios kuopos kursą įvertinimu „gerai“, buvo perkeltas tarnauti į 9-ąją kuopą. 1938 m. liepos 4 d. suteiktas grandinio laipsnis, nuo spalio 28 d. ėjo kuopos ginklininko pareigas, o lapkričio 23 d. jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Grįžęs iš kariuomenės, ūkininkavo Savilionių k., kur tėvai turėjo 8 ha žemės. Skaityti toliau »

Gegužės 24 d., penktadienį, 12.00 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Norilsko lagerių sukilimo 60-ųjų metinių minėjimas ir norilskiečių suvažiavimas, informuoja LR Seimo kanceliarija. 

Minėjimo dalyvius pasveikins Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis. Renginyje koncertuos ansamblis „Viltis“ (vadovė Gražina Kuodienė). Parlamento galerijoje bus eksponuojamos asmeninės norilskiečių tremties relikvijos. Skaityti toliau »

Krivliako tremtinių bendruomenė. 1967m.

Trečiadienį sukanka 65 metai nuo didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų. Operacija, kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“), buvo surengta 1948 m. gegužės 22–23 d. Į Sibirą buvo ištremta 40 tūkst. lietuvių, iš kurių net 11 tūkst. buvo vaikai. Vykdant deportaciją buvo pasitelkta net 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.

SSSR Ministrų Tarybos nutarimu numatyta ištremti 12 tūkst. šeimų. Pusę šeimų planuota išvežti į Krasnojarsko kraštą, kitą pusę – į Jakutiją. Lietuvos miestuose trėmimai prasidėjo 1948 m. gegužės 22 d. 12 val. nakties, o kaimuose – 4 val. ryto. Buvo tremiama iš visų apskričių ir respublikinio pavaldumo miestų. Skaityti toliau »

Ar­tė­ja bir­že­lio 22-oji. Kai iš­girs­ti šią da­tą – 1941 me­tų bir­že­lio 22-oji – pir­miau­sia, kas at­ei­na į gal­vą, – tai vie­na pa­čių liūd­niau­sių die­nų Ru­si­jos ir vi­sų bu­vu­sios Ta­ry­bų Są­jun­gos res­pub­li­kų is­to­ri­jo­je, tai Di­džio­jo Tė­vy­nės ka­ro pra­džia. Iš­kil­min­gi at­min­ties ir ge­du­lo ren­gi­niai, skir­ti ka­ro pra­džios 72-osioms me­ti­nėms, vyks vi­suo­se mies­tuo­se, kur ka­ras nu­de­gi­no, su­ža­lo­jo ar nu­trau­kė žmo­nių li­ki­mus. Tas bai­sus ka­ras pa­lie­tė ir ma­no šei­mą.

To­dėl šios da­tos iš­va­ka­rė­se aš noriu kreip­tis į Aly­taus ra­jo­no, ypač Sim­no, ir Kal­va­ri­jos mies­te­lių gy­ven­to­jus.

Ma­no šei­ma jau dau­ge­lį me­tų ban­do ras­ti sa­vo gi­mi­nių pėd­sa­kus, ku­rie nu­trūks­ta Jū­sų že­mė­je pir­mo­sio­mis ka­ro die­no­mis ar mė­ne­siais. Ir gal­būt Jūs, ger­bia­ma­sis skai­ty­to­jau, ran­ko­se da­bar lai­kan­tis šį laik­raš­tį, at­si­min­si­te žmo­nes, ku­rie mums bu­vo to­kie bran­gūs, gal ži­no­te jų li­ki­mus, jų gy­ve­ni­mo smul­kme­nas. Gal jie gy­ve­no ar dir­bo Jū­sų kai­my­nys­tė­je, gal tar­na­vo­te kar­tu ar da­li­jo­­tės kas­die­nio gy­ve­ni­mo džiaugs­­mais bei sun­ku­mais. Skaityti toliau »