Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Kai dzūkai medinėmis armotomis šaudė rusų kareivius

Šiais moderniškais laikais daugelis valstybių turi pasigaminę toli šaudančias armotas, kurios gali priešą apšaudyti net už 100-150 kilometrų. Betgi dar japonų-rusų kare 1904-1905 m. geriausios armotos šovinys lėkė vos apie 9-10 kilometrų, o prieš septyniasdešimt metų buvo šaudoma net… medinėmis armotomis. Tai atsitiko laiko antrojo lenkmečio, t. y. 1863-1864 metais. Gana vaizdžiai tuos įvykius, kaip rusus sukilėliai šaudė medinėmis armotomis, aprašo rusų istorikas Milovidovas žurnale Ruskaja Starina. Betgi senesnieji dzūkai iš Alytaus, Merkinės ir Gardino šį faktą irgi nupasakoja tvirtindami, kad prieš 70 metų Alytaus apylinkėse buvo įtaisyta medinių armotų dirbtuvė.

Alytaus apskrities senukas Galeckas, kuris dabar gyvena Alytaus mieste, pasakoja:

– Aš buvau kokių 10 metų berniukas, kai prasidėjo antrasis lenkmetis. Rusų kazokai gaudė sukilėlius ir juos kardavo. Bet ne visados kazokams pasisekdavo suimti tuos miškų gyventojus, kurie iš pasalų puldavo rusus. Pirmaisiais sukilimo metais „paliokai“ (taip žmonės vadino sukilėlius) varė visus sveikus vyrus kariauti prieš rusus. Kas neklausydavo, tam grėsė pavojus būti pakartam. Ta sukilėlių armija vis didėjo.

Alytaus miškuose, Vilniaus pusėje viename tankiame ąžuolyne sukilėliai įsitaisė „armotų fabriką“. Ten slapta buvo liedinamos varinės armotos, bet sukilėliai neturėjo pakankamai vario, tai armotas pradėjo daryti ir iš medžio. Būdavo nupjauna didelį, sveiką ąžuolą, jo vidų išdegina, o paskui šią medinę tūtą apkausto geležiniais lankais. Po sėkmingo išmėginimo tomis medinėmis armotomis sukilėliai šaudė rusų kazokus. Neilgai teko šaudyti ąžuolinėmis armotomis, nes keletą kartų iššovus jos sprogdavo ir užmušdavo pačius šovikus. Bet rusams tos armotos įvarė nemaža baimės. Vilniaus generalgubernatorius įsakė kazokams gerai apieškoti Alytaus apylinkes, kur turėjo būti armotų dirbtuvės. Rusų kazokai darydavo kratas pas dvarininkus ir juos baisiai mušdavo, reikalaudami parodyti, kur yra armotų dirbtuvės. Vis tik kazokams nepasisekę surasti to paslaptingo „fabriko“.

Nors nuo antrojo lenkmečio jau praėjo daugiau 70 metų, bet dar yra daug mūsų krašto senelių, kurie atsimena anuos sunkius laikus, kai mūsų žmonės, gindamiesi nuo svetimųjų jungo, mėgino šaudyti net medinėmis armotomis.

Putinėlis

„Vienybė“ (New York), 1935 m. gruodžio 13 d., Nr. 94.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas