Nuo šiandien Vilniaus centriniame pašte (Gedimino pr. 7) pradedama eksponuoti filatelisto Vyginto Bubnio pašto ženklų, vokų ir atvirlaiškių kolekcija „Oro paštas Lietuvoje: iš Lietuvos ir į Lietuvą“.
Paroda skirta legendiniam lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą atminti. Šiemet sukanka 80 metų, kai lakūnai perskrido Atlanto vandenyną. Skaityti toliau »
Liepos 13 d. jau šeštąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių užsienio istorinių klubų, dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 19 Lietuvos karių kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Skaityti toliau »
Šiemet sukanka 75 metai, kai Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Šiam istoriniam įvykiui įamžinti Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, liepos 13 dieną.
Naujajame pašto ženkle pavaizduoti bėgantys sportininkai apjuosti šalies trispalve. Šį pašto ženklą sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas. Pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Skaityti toliau »
„> |
| Komunistų ginkluoto būrio kariai, kovoję su Lietuvos kariuomene. 1919 m. |
Ilgametė lietuvių tautos kova už valstybingumo atkūrimą ir palanki tarptautinė padėtis baigiantis Pirmajam pasauliniam karui nulėmė, kad 1918 m. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir atkurta valstybė, kuri 1918–1919 m. Nepriklausomybės kovose apgynė savo teritoriją ir valstybingumą nuo Sovietų Rusijos agresijos. Skaityti toliau »
Nors Lietuvoje mėlynes galima rinkti tik rankomis, sezono metu padaugėja uogautojų, jas renkančių vadinamosiomis šukomis, brauktuvais ar kitokiais savadarbiais įrankiais, kurie ilgam sužaloja uogienojus.
Ši vasara žada gerą mėlynių derlių, tačiau miškuose galima pamatyti nemažai nenašių augaviečių – ant kerelių labai mažai uogų arba jų visai nėra. Išskirtinis tokių kerelių požymis – menkai išsivysčiusios, su negausiais lapais viršūnės. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, labai tikėtina, kad tai pernykščio uogavimo „šukuojant“ padariniai. Skaityti toliau »
Algimantas Zolubas
Viena SSRS anekdotų istorija byloja apie pastatytą ir Volgos upėje įkurdintą laivą su pretenzingu pavadinimu „Į komunizmą“. Laivas tūnojo, nors inkarai buvo pakelti, o jo sirenos nepertraukiamai kaukė. Laivo kapitonas, klausiamas kodėl sirenos kaukia, atsakydavo, kad tokiu būdu atkreipiamas dėmesys į nepaprastos kelionės į komunizmą įvaizdį, o paklaustas, kodėl garlaivis iš vietos nepajuda, paaiškindavo, kad visas garas sirenų kauksmui sunaudojamas. Skaityti toliau »
Šiais moderniškais laikais daugelis valstybių turi pasigaminę toli šaudančias armotas, kurios gali priešą apšaudyti net už 100-150 kilometrų. Betgi dar japonų-rusų kare 1904-1905 m. geriausios armotos šovinys lėkė vos apie 9-10 kilometrų, o prieš septyniasdešimt metų buvo šaudoma net… medinėmis armotomis. Tai atsitiko laiko antrojo lenkmečio, t. y. 1863-1864 metais. Gana vaizdžiai tuos įvykius, kaip rusus sukilėliai šaudė medinėmis armotomis, aprašo rusų istorikas Milovidovas žurnale Ruskaja Starina. Betgi senesnieji dzūkai iš Alytaus, Merkinės ir Gardino šį faktą irgi nupasakoja tvirtindami, kad prieš 70 metų Alytaus apylinkėse buvo įtaisyta medinių armotų dirbtuvė. Skaityti toliau »
Gintaras Šidlauskas
Leopoldas Bernatavičius gimė 1926 m. Alytaus apskr. Daugų vlsč. Geidukonių k.
1950 m. gegužės mėn. išvežtas į sovietinę armiją Ukrainoje.
1953 m. kovo 11 d. suimtas karinio dalinio Nr. 64179 MGB kontržvalgybos.
1953 m. balandžio 21 d. Stanislavo m. (Ukraina) surašytos kaltinamosios išvados duomenimis Leopoldas Bernatavičius apkaltintas tuo, kad tarnaudamas sovietinėje armijoje eiliniu šauliu su tarnybos draugais lietuviais susitarė JAV karo prieš SSSR atveju pabėgti iš sovietinės armijos, pereiti į amerikiečių kariuomenės pusę ir ginklu kovoti prieš Sovietų Sąjungą. Lietuviai kareiviai įvardinti kaip išdavikų grupė. Skaityti toliau »
Pašto ženklų leidybos komisija atrinko 17 temų, kuriomis kitąmet bus išleista 19 pašto ženklų, du pašto ženklų blokai ir du ženklintieji atvirukai. Daugiau nei pusę komisijos atrinktų temų pasiūlė šalies gyventojai.
„Pašto ženklas – tai ne vien nedidelis popierėlis, kuriuo galima apmokėti siuntimo paslaugą. Pašto ženklas keliauja per pasaulį ir reprezentuoja mūsų šalį, todėl norėjome, kad į pašto ženklų kūrimo procesą įsitrauktų kuo daugiau gyventojų. Džiugu, kad tas noras išsipildė – gyventojai pasiūlė daugiau nei pusantro tūkstančio pačių įvairiausių temų“, – sakė Lietuvos pašto Pašto ženklų leidybos departamento vadovas Ervinas Vaišnoras Skaityti toliau »
liepos 12th, 2013 | 
Autorius: 
Skiltyje 
