Gintarinė svajonė

Archive for rugsėjo, 2013

Ats. mjr. Albertas Daugirdas, LKKSS VAS valdybos pirmininkas

,,Šiandien kartu su kariūnais mes rikiuotėje matome ir būrį vyrų juodomis beretėmis“. Jie ,kaip niekas kitas supranta priesaikos prasmę ir svarbą, ir iš kurių, jūs, kariūnai, galite pasisemti dvasinės stiprybės“ – tokius žodžius tarė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius rugsėjo 28 d. Gedimino kalno papėdėje vykusioje pirmo kurso kariūnų priesaikos ceremonijoje. Kariškai trumpame, bet iškilmingame renginyje pirmą kartą Lietuvos karo akademijos kvietimu dalyvavo ir penkiolika Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narių su skyriaus vėliava. Šventėje kariūnų priesaikos taip pat klausėsi ir Krašto apsaugos ministras J. Olekas, Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. A. Leika (LKKSS VAS narys), Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brg. gen. G. Zenkevičius (LKKSS VAS narys), Akademijos štabo viršininkas plk. ltn. D. Baranauskas (LKKSS VAS narys), Akademijos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų artimieji. Skaityti toliau »

Rugsėjo 28 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo vidiniame kieme Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmojo kurso kariūnai iškilmingai prisiekė tarnauti Lietuvos valstybei.

Arturo Čiro (Vilnius) nuotraukos

Skaityti toliau »

Gintaras Šidlauskas

Sovietų Sąjungos MGB agentas-smogikas Juozas Karpavičius, gim. 1927 m., 1999 m. pabaigoje kreipėsi į LGGRT centrą, prašydamas pripažinti jam Lietuvos partizano – Kario savanorio teisinį statusą.

Gavo neigiamą atsakymą.

Šis asmuo, nuo 1951 m. lapkričio mėn. būdamas MGB agentu-smogiku, imitavo Lietuvos partizaną. Skaityti toliau »

Alytaus rajono savivaldybės vadovų, skyrių vedėjų, seniūnų ir seniūnaičių pasitarime neeilinį pasiūlymą pateikė Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono vadas. Pulkininkas leitenantas Mantas Paškevičius paprašė  seniūnus ir seniūnaičius pranešti gyventojams apie galimybę tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Norintys tapti kariais turėtų pasirašyti ketverių metų profesinės karo tarnybos sutartį, taip pat atitikti tam tikrus reikalavimus. Tapti samdomais kariais gali ne vyresni kaip 35-erių metų amžiaus vyrai ir moterys, turintys ne mažesnį kaip 10 klasių išsilavinimą, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą arba dalyvavę specialiuose kariniuose mokymuose. Baziniai kariniai mokymai vyksta 3 mėnesius. Skaityti toliau »

Rugsėjo 20 d. Alytuje vyko Dainavos krašto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 760 metų sukakties minėjimas.

Renginys prasidėjo Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžiu Alytaus miesto savivaldybėje. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės nariai kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės  pirmininku Algiu Kašėta. Alytaus miesto savivaldybės atstovai – mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė, Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė, Švietimo skyriaus vyriausieji specialistai Dalia Milkevičienė ir Romualdas Zdanavičius, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Daina Čečkauskienė. Skaityti toliau »

1863 sukilimo meto piešinys, simbolizuojantis Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos draugystę ir vienybę su neišaiškintų asmenų parašais.
LMAVB RS F 37-111279

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – viena didžiausių dokumentinio paveldo saugyklų Lietuvoje, kurioje gausu dokumentų, atspindinčių visus 1863 m. sukilimo etapus. Kiekvienas besidomintis gali susipažinti su sukilimo istoriją liudijančias dokumentais: nuo 1861 m. baudžiavos panaikinimo reformos rengimo, apie politinius įvykius Lietuvoje ir Lenkijoje 1859–1862 m. pasakojančių iki sukilimo numalšinimą ir pasekmes menančių dokumentų. Šios parodos tikslas – atskleisti ne pačius istorinius faktus, bet už jų esantį žmogų: jo kasdienio gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius, asmeninius išgyvenimus, to meto socialines bei kultūrines aktualijas.

Parodoje eksponuojami ne tik sukilimui vadovavusių asmenų: Konstantino ir Juozapo Kalinauskų, Antano Mackevičiaus, Zigmanto Sierakausko, bet ir kitų, mažiau plačiajai visuomenei žinomų sukilimo dalyvių ir jų šeimos narių, artimos aplinkos žmonių asmeniniai dokumentai. Dienoraščiuose, atsiminimuose ir laiškuose atsiskleidžia sukilėlių buitis, kasdieniniai darbai, rūpesčiai ir džiaugsmai, stiprūs išgyvenimai, patirtų sunkumų aprašymai, vidinės autorių kontempliacijos. Turinio išsamumu išsiskiria Römerių šeimos narių – sukilėlių – dokumentai: dailininko Edvardo Römerio 1868 m. dienoraštis, tremtinio Severino Mikalojaus Römerio prisiminimai. Bibliotekos įkūrėjo advokato Tado Stanislovo Vrublevskio motinos Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės dienoraštis, kuriame ji fiksuoja 1863 metų įvykius, liudija to meto moters požiūrį į sukilimą. Sukilėlio tremtinio Edvardo Čapskio laiškai iš Samaros seseriai pasakoja apie tremtinių gyvenimo sąlygas ir pastangas grįžti į tėvynę. Skaityti toliau »

Jonas Juravičius

Pet­ras Bir­žys – ka­ri­nin­kas, sa­va­no­ris, li­te­ra­tas, dai­ni­nin­kas, ak­to­rius mė­gė­jas, et­no­gra­fas – Lie­tu­vai šven­čiant lais­vės de­šimt­me­tį nu­spren­dė leis­ti ap­skri­čių mo­nog­ra­fi­jas abė­cė­lės tvar­ka. Pra­dė­jo kaup­ti me­džia­gą ar­chy­vuo­se, mies­te­liuo­se, dva­ruo­se, kai­muo­se. Pir­mu­ti­nė jo kny­ga „Aly­taus ap­skri­tis“. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je bu­vo 10 ap­skri­čių. Už­ėjęs ka­ras P.Bir­žio su­ma­ny­mus nu­trau­kė, spė­jo pa­ruoš­ti ir iš­leis­ti tik 3 ap­skri­tis. Skaityti toliau »