Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Kaip rados Alovės bažnyčia

Kur dabar stovi Alovės bažnyčia, seniau, prieš kelis šimtus metų, buvo grynas laukas. Ten žmonės arė, sėjo ir akėjo. Niekas nei manyte nemanė nei sapne nesapnavo, kad ten kada nors būtų Dievo namai.

Senais baudžiavos laikais Alovės apykiemių žmonės ėjo dvaran ir dirbo ponui, ne tik šiokiomis dienomis, bet ir šventėmis, nes neturėjo kur pasimelsti. O ponas liepė – turėjo klausyti. Taip vieną šventadienį nuėjo žmogutis dvaro galulaukėn pūdymo akėti. Pasijungė jungą jaučių ir varosi. Akėjo, akėjo vienas, jau ir pusryčiai atėjo, o kitų darbininkų nesulaukia. Jis pavargo, ir jaučiai pailso. Sustojo ir leis pasiganyti. Kaip šventės dieną, tai bus gana. Prievaizdas gal patingės patikrinti, kiek priakėjo.

Pakėlė akėtojas galvą ir žiūri į dvarą – o gi atbėga atbėga per kalnelį prievaizdas. Tas žmogelis dūrė vienam, antram jaučiui akstinu pasturgalin, o tie nei iš daikto. Jis ir mano: „Kokis čia galas, kad nei akmenų nei kelmų nėra, o jaučiai nepatraukia, ir gana.“ Dar vienam, kitam jaučiui pokšt, – vis tiek nepatraukia.

Pribėgęs akamanas rėkti: „Tai tau artojas, ir jaučio nepavaro!“ Čiaukšt, čiaukšt bizūnu per pečius žmogykščiui, prišoko prie jaučių ir tiems sketeron. Jie kad šoks, nutraukė valkčius ir bėgti namo. O prievaizdas sako akėtojui: „Kad stovėjai, tai dabar dirbsi lig pietų ir antrą pajungimą!“ Aprėkė, aprėkė ir nuėjo pamiškiu. Žmogelis parkudulkštinęs nano pasiėmė kitą jungą, pajungė ir vėl akės. Bet tas jungas taip pat nepatempia, o akėčios bestaupolėjant pradėjo dar giliau žemėn lįsti. Dabar jis nuvertė kupurnas nuo akėčios, pakėlė vieną kraštą, o gi žiūro – kad virbalai užsikabinę už katilo viršaus, tas net sulenktas, o ausys tai jau visiškai ištrauktos.

Nubėgo kunigystinis pas patį poną ir porina, ką rado. Tuoj ponas liepė keliems bernams su kuolais ir kastuvais eiti radinio kasti; o pats sėdosi karieton ir pirma visų nudulkėjo. Rado prievaizdą prie jaučių bestovintį ir klausia: „Na, ką tu čia dirbi?“ Tas sako „Matot, pone, kokie dabar žmonės: kad tik prievaizdas pasitraukia, tai ir jie nuo darbo“.

Atvažiavo bernai ir ėmė kasti. Kasė, kasė, o katilas dar giliau žemėsna smenga. Ponas ir sako kunigystiniui: „Ir tu padėk, gal tavo dalis bus geresnė.“ Kaip tas įšoko duobėn, sustojo katilas lindęs gilyn. Tada visi opsą traukti. Traukė traukė ir vos-ne-vos ištraukė katilą juodą kaip nuodėgulį. Ponas siulpstaudamas trina rankas ir sako: „Ar čia nebus tik pinigai užkeikti?“ Atmušė katilo viršų – nagi auksiniai tik žybčioja, tik žėruoja.

Dabar ponas suprato, kad čia Ponas Dievas stebuklą padarė. Liepė tuoj prievaizdui eiti prie kiaulių, o šitam žmogučiui akentojui atsivaryti jungą jaučių. Kaip atvažiavo bernai prie duobės arklius, atžėrė ponas pusę katilo ir sako akentojui: „Tai tau, žmoguti, imk ir naudokis, nuo šios dienos būsi laisvas“.

Kitą pusę aukso ponas dėjo savo arkliuosna ir parsivežė dvaran. Pastatė tame daikte, kur senukas akėjo, gražią bažnyčią ir daugiau žmonių nevarė šventą dieną dirbti.

Po metų kitų, kaip šventą dieną bažnyčioj varpai skambino, rinkos, iš visos apykiemės žmonės pasimelsti. Ir dabar dar senieji šventoriuj susirinkę dažnai dūsaudami mini baudžiavą ir tą poną; porina apie užkeiktus pinigus ir žmogutį akentoją, kurį prievaizdas bizūnu tvoskojo. Ir užbaigia visados, kaip pagaliau vargdienis išsimūrino baltus mūrus aukštais bokštais ir kaip jis Dievo prieblogsty dar ilgus metus pragyveno.

J. Žekevičius. KARŽYGIAI. Dzūkų pasakos ir poringės. Kaunas, 1935 m.

Granuliniai katilai

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas