Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

1922–1938 m. Veisiejų parapijos gyventojų pavardės pagal RKB santuokos metrikų knygą

Deimantė Aidukaitė

2013 09 23

1Bažnytinėse knygose užfiksuoti lietuvių asmenvardžiai yra tie duomenys, kurių analizė bei vertinimas padeda atsakyti į daugelį su lietuvių pavardėmis susijusių klausimų. Todėl straipsnio pagrindiniu tyrinėjimo objektu pasirenkama Veisiejų RKB santuokos metrikų knyga ir joje įrašytos jaunavedžių pavardės. Tikslas – surinkti, identifikuoti ir lingvistiškai aptarti Veisiejų parapijos pavardes. Uždaviniai: įvardinti dažniausiai bažnytiniuose metrikuose minimas pavardes; identifikuoti būdingas Veisiejų ir gretimoms parapijoms pavardes, aptarti jų kilmę. Chronologinės ribos apima 1922–1938 m. laikotarpį, kai buvo įrašytas pirmasis ir paskutinysis įrašai į Veisiejų RKB santuokos metrikų knygą. Straipsnyje stengiamasi atkreipti dėmesį į bendriausius pavardžių struktūros (darybos) ir kilmės ypatumus. Iš šaltinio išrašyta 1084 nuotakų ir jaunikių pavardžių.

Straipsnyje visos pavardės pateikiamos abėcėlės tvarka. Pavardės turi dažnumo nuorodą, t.y. po kiekvienos pavardės, jeigu ji buvo pavartota daugiau negu vieną kartą, skliausteliuose parašomas atitinkamas skaičius su simboliu x ,,kartai“, pvz., Mikelionis (8 x). Pateikiant pavardes, išlaikomos autentiškos, dokumente fiksuotos jų lytys. Dažnai pavardė turi kelis variantus, todėl tokiais atvejais jie visi ir pateikiami, pvz.: Kerytė, Kėrytė, Kėriūtė. Nenuoseklų pavardžių rašymą galėjo lemti tai, kad rašyta ne vieno, o kelių asmenų. Kartu tai patvirtina, jog aptariamuoju laikotarpiu į pavardę dar nebuvo žiūrima kaip į tam tikrą juridinį faktą.

Santuokos aktai Veisiejų RKB santuokos metrikų knygoje rašyti lietuvių kalba. Esama didelė pietų aukštaičių (dzūkų) patarmės įtaka. Raštininkams bendra tai, kad, be įprastinių, ir dabartinėje lietuvių rašmenų sistemoje randamų raidžių, santuokų registracijos knygoje vartotas (Z didysis, su horizontaliu brūkšneliu viduryje (dabar – Ž), pvz., Žilionis, Žurinskas.

Darbų, kuriuose būtų analizuojama konkrečių regionų pavardžių situacija XX a. I pusėje, prieš pat pavardžių tvarkymą[1] bei jų ,,atlietuvinimą“[2] yra nedaug. Todėl 1922–1938 m. Veisiejų parapijos pavardžių analizė, jų kilmės, darybos (struktūros) ypatumai galėtų suteikti vertingų duomenų siekiant išryškinti XX a. I pusės Veisiejų parapijos, o vėliau (tiriant kitų parapijų registracijos knygas) ir bendrą Dzūkijos pavardžių vaizdą.

2Aptariamuoju laikotarpiu pavardžių rašymą reglamentavo keletas teisinių dokumentų: „ĮSAKYMAS dėl žmonių vardų, pavardžių ir pravardžių, taip pat ir vietų vardų rašymo“[3] ir „Pavardžių keitimo įstatymas“.[4] Pirmajame – nurodoma, jog dokumentuose ar oficialiuose raštuose žmonių asmenvardžiai turi būti rašomi nelaužant lietuvių kalbos dėsnių, būtent taip, kaip jie yra lietuvių kalboje tariami, ir lietuvių kalbos fonetikos dėsniais einant. Antrajame – nurodoma pavardžių keitimo tvarka. Prašymus pakeisti pavardę galėjo teikti ne jaunesni kaip 21 metų asmenys. Teisti piliečiai prašymus keisti pavardę galėjo praėjus penkeriems metams nuo bausmės atlikimo. 1938 m. gruodžio 6 d. Seimas priėmė „Pavardžių įstatymą“, kuriame nurodoma pavardžių suteikimo, keitimo, taisymo ir rašymo tvarka.[5]

Populiariausios Veisiejų parapijos pavardės

Dvinaris lietuvių įvardijimas atsirado XV a. Iki tol lietuviai vadinosi tik vardu, greta jo buvo nurodomos asmens užimamos pareigos, amatas, kilimo vietos pavadinimas, šeiminiai ar giminystės ryšiai, tėvo vardas ir kita.[6] Šie prievardžiai padėjo skirti ir identifikuoti asmenis, bet dar nebuvo pavardės, nes nebuvo paveldimi.[7]

Antrieji asmens įvardijimo nariai – patronimai, pravardinės kilmės antroponimai ir pan. – palaipsniui virto pavardėmis, kurios skirtinguose socialiniuose sluoksniuose atsirado skirtingu laiku. Anksčiausiai pradėjo formuotis kilmingųjų lietuvių pavardės, vėliau – miestų gyventojų, valstiečių ir beturčių. Kilmingųjų asmenų pavardės nurodė priklausymą konkrečiai šeimai ar giminei, įteisino nuosavybę, palengvino savininkų disponavimą savo turtu ir pan.[8] Miestuose pavardes pirmiausia įgijo miesto piliečiai – žmonės, turėję nekilnojamojo turto, vertęsi prekyba, amatais, dalyvavę miesto valdyme.[9]

XVI a. pabaigos istoriniai dokumentai liudija, kad pradeda atsirasti valstiečių pavardės. Jų atsiradimą skatino valstybingumo raida bei su tuo susiję reikalai: dvarų inventorizacija, gyventojų surašymas, mokesčių rinkimas ir pan. Intensyviausias lietuvių pavardžių formavimosi laikotarpis – XVII šimtmetis. XVIII a. dokumentuose nerasta nė vieno įvardijimo atvejo, rodančio, kad minimas asmuo neturi pavardės. Tad galima manyti, jog šiuo laikotarpiu lietuvių pavardžių susidarymo procesas iš esmės pasibaigęs.[10]

Skirtinguose Lietuvos regionuose ar netgi parapijose egzistuoja ir dominuojančių pavardžių skirtumai. Susumavus Veisiejų RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotas pavardes, išryškėjo, jog tam tikra dalis pavardžių kartojasi (žr. 1 lentelę). Dominuoja 12 vyriškų ir 25 moteriškos skirtingos pavardės. Populiariausia vyriška pavardė – Mikelionis, moteriška – Mikelionytė.

1 lentelė. Populiariausios Veisiejų parapijos pavardės 1922–1938 m. (Išskiriamos jaunavedžių pavardės, kurios Veisiejų RKB santuokos metrikų knygoje įrašytos penkis ir daugiau kartų).

Eil. Nr. Vyriškos pavardės Dažnumas Moteriškos pavardės Dažnumas
1. Dimša 5 x Baliutytė (Baliučiūtė, Baliutienė) 9 x
2. Jančiukas (Jančukas) 5 x Bižytė (Bižienė, Bižiūtė) 8 x
3. Levulis 6 x Bubnelytė (Bubnelienė, Bubneliūtė) 5 x
4. Mikelionis 8 x Česnavičiūtė (Česnavičienė) 15 x
5. Petrauskas 7 x Dzemidaitė (Dzemidienė, Dzemidžiūtė, Dzemydaitė) 5 x
6. Petruškevičius 5 x Gavutytė (Gavučiūtė) 6 x
7. Rutkauskas 6 x Jančiukaitė (Jančiukiūtė, Jančukiūtė) 5 x
8. Stankevičius 6 x Jurčiukonytė (Jurčiukoniūtė) 7 x
9. Švitra 5 x Kėrytė (Kerytė, Kėrienė, Kėriūtė) 8 x
10. Truska 6 x Kvedaraitė (Kvedariūtė) 7 x
11. Tumosa (Tumosas) 5 x Levulytė (Levulienė, Levuliūtė) 11 x
12. Vyšniauskas 7 x Majauskaitė 5 x
13.     Matulevičiūtė (Matulevičienė) 10 x
14.     Mikelionytė (Mikelioniūtė) 17 x
15.     Navickaitė (Navickiūtė) 6 x
16.     Petrauskaitė (Petrauskienė) 6 x
17.     Rėkutė (Rėkiūtė) 7 x
18.     Rutkauskaitė (Rutkauskiūtė) 10 x
19.     Savukynaitė (Savukyniūtė) 11 x
20.     Stabingytė (Stabingiūtė) 6 x
21.     Šimoniutytė (Šimoniučiūtė) 8 x
22.     Tumosaitė (Tumosiūtė) 6 x
23.     Vailionytė (Vailioniūtė) 5 x
24.     Valentaitė (Valenčiūtė) 7 x
25.     Valukonytė (Valukoniūtė) 5 x
  Populiariausių pavardžių suma: 71   195

Populiariausioms Veisiejų parapijos vyrų pavardėms taikomas morfeminio skaidymo būdas, kurio vienas svarbesnių tikslų – lietuvių pavardžių turimų priesagų, rodančių lietuvių pavardžių formavimąsi, raidą, stabilizavimąsi, išskyrimas. Taip pavardės skirstomos į dvi grupes:

  • pavardės su priesagomis (patroniminėmis (lietuviškomis, slaviškomis), deminutyvinėmis, -sk- tipo);
  • pavardės be priesagų.

1.1. Kalbant apie vyrų pavardžių struktūrą, tarp vyrų asmenvardžių maža dalis yra su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis (-aitis, –onis, -ūnas, –ynas, –ėnas), pvz., Mikelionis.

1.2. Dalis asmenvardžių turi įvairias lietuviškas deminutyvines priesagas, kurios galėjo turėti ir patroniminę reikšmę. Tai priesagos -(i)ukas, -(i)ulis, pvz., Jančiukas, Levulis.

1.3. Toliau minėtini asmenvardžiai, sudaryti su slaviškomis patroniminėmis priesagomis (-avičius, -evičius), pvz., Petruškevičius, Stankevičius. Patronimų darybą su minėtomis priesagomis lėmė tai, kad dokumentai buvo rašomi ne lietuvių kalba.[11] Be kita ko, slavų kilmės priesagų vartojimą galėjo lemti ir konkrečios socialinio pobūdžio aplinkybės, t. y. susiję su dokumentuose minimų asmenų socialinės priklausomybės statusu. Tikėtina, tokios pavardės yra atsiradusios iš privilegijuotų socialinių luomų asmenis įvardijusių patronimų ir priklausė kaip tik šių luomų asmenims.[12]

1.4. Kitą dalį Veisiejų parapijos asmenvardžių sudaro su slaviškomis vadinamosiomis sktipo priesagomis (-auskas, -inskas, -ickas), pvz., Petrauskas, Rutkauskas, Vyšniauskas. Priesaga -auskas buvo itin dažna XVIII a., kai formavosi valstiečių pavardės, todėl galima manyti, kad tokie asmenvardžiai yra susiję su valstiečių pavardžių raida.[13]

Visos išskirtos priesagos vienaip ar kitaip susijusios su pavardžių struktūros, jų susidarymo ypatumais, paliudija jų lietuviškumą arba slavišką kilmę, galbūt ir skolinimąsi iš kitų tautų bei pan. Didelė dalis aptariamų 1922–1938 m. laikotarpio asmenvardžių išskirtų priesagų neturi, pvz., Dimša, Švitra, Truska, Tumosa. Pastarųjų vartosena dar viena asmenvardžių lietuviškumą paliudijanti ypatybė.

2.1. Moterų (visos jos yra nuotakos) asmenvardžiai paliudija lietuvių neištekėjusių moterų pavardžių darybos ypatumus. Didžiosios daugumos nuotakų asmenvardžiai yra sudaryti iš tėvo antrojo asmenvardžio. Kai nuotaka buvo našlė, t. y. registruojama ne pirmoji jos santuoka, pavardė užrašoma ir asmenvardžiu pagal buvusį vyrą. Tai liudija priesagos, su kuriomis sudaryti tokių nuotakų asmenvardžiai –ienė.

2.2. Netekėjusių moterų pavardės sudarytos daugiausia su priesagomis –aitė, –ytė, –(i)ūtė, pvz., Dzemidaitė, Baliutytė, Česnavičiūtė.

2.3. Neretai pirmą kartą tekančių nuotakų pavardės užrašomos tarmiškai su priesaga –iūtė. Ypatingai tokia pavardės rašymo forma būdinga įrašuose iki 1930 m., pvz., Baliučiūtė, Bubneliūtė, Jurčiukoniūtė, Kvedariūtė ir kt. Tai gyvosios kalbos vartosenos liudijimas.

Pietų Lietuvoje esama kalbinių reliktų, susijusių su jotvingių substratu. Čia išplitusios kitur Lietuvoje nebūdingos patroniminės kilmės pavardės su priesaga –ynas, pvz., Aleksynas, Kasiulynas, Radžiukynas, Saulynas, Savukynas, Vitukynas ir kt.[14] Su jotvingiška kilme siejama dar keletas pavardžių: Stabingis (stabs prūsiškai ir jotvingiškai akmuo) ir Bleizgys (vietoj blizga, bliezga bleizga).[15] Veisiejų RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuota keletas minėtų pavardžių: Savukynaitė (11 x), Savukynas (4 x), Stabingiūtė (6 x), Stabingis (4 x), Bleizgiūtė (1 x).

Pavardžių, būdingų Veisiejų ir gretimoms parapijoms, kilmė

Remiantis Lietuvių pavardžių žodynu[16] ir santuokos metrikų knygoje rastomis pavardėmis, indentifikuojamos tik Veisiejų parapijoje (Akrimas, Bagonas, Čakas, Demisevičius, Nizevičius, Ridziauskas, Saletickas, Šeštinskas) arba Veisiejų ir gretimose parapijose paplitusios pavardės. Kilmės požiūriu jos galėtų būti skiriamos į dvi grupes – lietuviškos ir nelietuviškos kilmės pavardės. Pirmųjų kilmės šaltinis – lietuvių kalbos žodžiai. Nelietuviškos kilmės pavardės – tai pavardės, kilusios iš genetiškai svetimų žodžių. Tarp nelietuvių kilmės pavardžių daugiausia yra susidariusių iš baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių kalbų žodžių. Jos skirstomos į:

1) pavardes, kilusias iš krikščioniškų vardų;

2) pavardes, kilusias iš nelietuviškos kilmės pravardinių ar kitokių asmenvardžių.

Neaiškios kilmės pavardėmis vadinamos tokios pavardės, kurių kilmės nepavyko išsiaiškinti arba galima ne viena lygiavertė tos pačios pavardės etimologinė interpretacija.

Aguonis (Aguonis 2 x). Pravardinės kilmės, galūnės -is vedinys iš žodžio aguona.

Akrimas (Akrimas 1 x). Galima lyginti su baltarusių Αхpuм, ukrainiečių Oхpiм: Eфpeм, Oхpiм‘юк, Oхpiмчyк, Oхpiмовiч, Oхpiменко, Oхpiмець.

Bagonas (Bagonas 1 x, Bagoniūtė 1 x). Galima lyginti su baltarusių Боган, rusų Боганов.

Bižys (Bižienė 1 x, Bižiūtė 3 x, Bižys 2 x, Bižytė 4 x). Kilmė neaiški. Galbūt pravardinė – galūnės -ys vedinys iš bižė „utėlė, bužė“.

Bozys (Bozys 2 x). Greičiausiai trumpinys iš lotynų Basilius arba pravoslaviško asmenvardžio Vosylius, kilusio iš itacistinio graikų asmenvardžio, fonetinis variantas, atėjęs iš katalikiškų kraštų per lenkus.

Buoželė (Buoželė 1 x). Greičiausiai sietina su lietuvių kalbos žodžiais buožis, buožė „koks sustorėjimas, burbuolė, išsipūtimas ant galo; galva, guogė, baužė; pagalys, lazda su drūtesniu galu; senovės kariaujamas ginklas“.

Čakas (Čakaitė 1 x). Galima lyginti su lenkų Czach, Czak, čekų Čak, baltarusių Чaкa, bulgarų Чaкo.

Demisevičius (Demisevičius 1 x). Galima lyginti su baltarusių Дзeмiш: Дамuaн.

Dzemyda (Dzemidaitė 2 x, Dzemidienė 1 x, Dzemidžiūtė 1 x, Dzemyda 3 x, Dzemydaitė 1 x). Galima lyginti su baltarusių Дзямiд: Дuoмuд.

Gavinavičius (Gavinavičius 2 x). Gali būti pravardinė iš lietuviško žodžio gavėnas „pasakų būtybė, gyvenanti jaujoj, paprastai gavėnios metu; per užgavėnes daroma baidyklė; juodas, apsileidęs žmogus“. Gali būti iš lenkų gawin „gavėnas“.

Gavutis (Gavučiūtė 3 x, Gavutis 3 x, Gavutytė 3 x). Galbūt sietina su lietuvišku žodžiu gavus „graibštus, gajus“.

Gėda (Gėda 1 x). Galbūt sietina su lietuviškais žodžiais gėdus „gėdingas“, gėda „negarbė, sarmata“.

Gervelis (Gervelis 3 x, Gervelytė 1 x). Iš lietuviško žodžio gervė.

Juoska (Juoska 1 x, Juoskaitė 1 x). Gali būti iš krikšto vardo Juozas.

Jurčiukonis (Jurčiukonis 2 x, Jurčiukoniūtė 2 x, Jurčiukonytė 5 x). Dėl jurčiuk- galima lyginti su baltarusių Юpчyк: Юpuй. Bet gali būti ir lietuviškos priesagos -uk- vedinys iš Jurčys, Jurčius.

Kalantojus (Kalantojus 1 x). Galima lyginti su lenkų pavarde Kołłątaj, baltarusių – Кaлaнmaй: Кoлoнmaй, rusų – Кoлoнmaй.

Kankevičius (Kankevičius 2 x, Kankevičiūtė 3 x). Galima lyginti su lenkų Kanka, Kańka, Kanko, Kańko, baltarusių Кaнько, rusų Конько, Коньков.

Karunkevičius (Karunkevičius 2 x). Galima lyginti su rusų Кopyнкoв.

Klimčiauskas (Klimčiauskaitė 1 x, Klimčiauskiūtė 1 x). Galima lyginti su lenkų Klimczewski, Klimeczek, Klimczyk: Klemens.

Kočiūnas (Kociūniūtė 2 x, Kočiūnaitė 2 x). Greičiausiai tam tikras perdirbinys, „suliteratūrinta“ lytis iš Kacienas, kuris yra kildinamas iš lenkų kalbos žodžio kocia „katinas“.

Kryžiokas (Kryžiokas 1 x). Sietina su lietuviškais žodžiais kryžius „stiebas su skersiniu viršutiniame gale“, kryžiokas „kryžius“ ir pan. Galima sieti su lenkų Krzyż, taip pat Krizas < Kristijonas, Krizostomas ir pan.

Levulis (Levulienė 1 x, Levulis 6 x, Levuliūtė 7 x, Levulytė 3 x). Ne visiškai aišku, ar iš slavizmo levas „liūtas”, ar, kas gal net įtikimiau, iš krikšto vardo Levas.

Magalenga (Magalenga 2 x, Magalengiūtė 1 x). Deja, LPŽ nurodytas tik pavardės paplitimo arealas.

Milavickas (Milavickas 2 x, Milavickiūtė 1 x). Galima palyginti su Miłowic, Miłovit – tai lenkų vyriškos lyties vardas, išvertus, reiškiantis „mylimas karalius“.

Nizevičius (Nizevičius 1 x). Galbūt sietina su baltarusių Hiзaбeц arba rusų Huзoбcкий.

Pakašius (Pakašius 4 x, Pakašiūtė 3 x). Iš lenkų kalbos žodžio pakosz.

Pupininkas (Pupinikaitė 1 x, Pupininkas 2 x, Pupininkaitė 1 x, Pupininkiūtė 2 x). Greičiausiai tai pravardinės kilmės pavardė, sietina su lietuvišku žodžiu pupa „kultūrinis ankštinis augalas; jo stiebas; jo didelis pailgas grūdas; toks maloninis kreipimasis, pavadinimas ir kt“.

Ražukas (Ražukas 1 x). Pavardžių su šaknimi raž- kilmė greičiausiai nevienoda. Kartais jos gali būti pavardžių su rož- variantai, kurie siejami su lietuvišku žodžiu rožė „augalas; liga“. Kitais atvejais įmanomas ryšys su lietuviškais žodžiais ražas „sausas virbas; nupjautų javų stiebai dirvoje, ražienos“, ražti „darytis kaip ražui, netekti lapų“.

Ridziauskas (Ridziauskaitė 1 x). Gali būti suslavinta pavardė iš lietuviško Rydzius. Arba sietina su lietuvišku žodžiu rydzinti „erzinti, pykinti; bartis, pyktis“. Galima palyginti su lenkų Rydz, Rydzewski, Rydzy, Rydzyński.

Saletickas (Saletickas 1 x, Saletickaitė 1 x). Gali būti iš lietuviško žodžio salietis „salos gyventojas“ arba siejama su krikšto vardo Saliamonas trumpiniu Salys.

Stabingis (Stabingis 4 x, Stabingiūtė 3 x, Stabingytė 3 x). Šaknis stab- galėtų būti siejama su lietuvių žodžiu stabas „statula ar koks daiktas, laikomas dievu ir garbinamas; statula; stulpas“, latviškai stabs „stulpas, stabas“. Bet įmanoma, kad pavardė yra vietovardinės kilmės – iš ežero vardo Stabingis (Seinai).

Šeštinskas (Šestinskaitė 1 x, Šeštinskiūtė 1 x). Galbūt suslavinta iš Šeštinis ar siejama su lietuviškais žodžiais šeštas, šeštinė „šeštinės; šeštoji dešimtis“, šeštinės „Kristaus žengimo į dangų šventė“.

Šimoniutis (Šimoniučiūtė 4 x, Šimoniutis 2 x, Šimoniutytė 4 x, Šimoniūtis 1 x). Tai pavardė, susiformavusi iš krikšto vardo Simonas varianto Šiman.

Vabuolas/Vabalas (Vabalaitė 1 x, Vabaliūtė 3 x, Vabuolas 2 x, Vabuoliūtė 3 x). Iš lietuviško žodžio vabuolas „vabalas“.

Vizmanas (Vizmanas 1 x). Iš vokiečių Wiesmann.

Tiriamame šaltinyje rasta 20 skirtingų pavardžių (Bociūtė, Dzievkevičius, Edukaitis, Gaustrota, Gržebeniauskas, Jacerytė, Jencevičius 2 x, Joska, Joskiūtė, Ševelskis, Šreibertas, Vilkavickas, Vilkovickas, Kozeris, Krainickas, Kvaratiejus, Kareišis, Maliauskas, Sauseliūtė, Striškevičiūtė 2 x, Talalasas, Tartanis), kurios neįtrauktos į „Lietuvių pavardžių žodyną“. Nerastosios pavardės rodo, kad bažnytiniuose dokumentuose esama lig šiol dar nefiksuotų asmenvardžių, kurie galėtų būti paplitę tik Veisiejų parapijoje.


[1] 4-ojo dešimtmečio pradžioje pradėta sudarinėti pavardžių kartoteka. Jos duomenimis buvo parengtas ,,Lietuvių pavardžių žodynas“.

[2] ,,Pastangų atlietuvinti lietuviškas pavardes ima rodytis ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Nors atlietuvinimo įstatymas nebuvo priimtas, pati diskusija šiuo klausimu ir atitinkamo įstatymo projekto svarstymas paskatino kai kuriuos piliečius paties savo iniciatyva susilietuvinti pavardes“.

[3] Laikinosios vyriausybės žinios, 1920 m. vasario 6 d., Nr. 1 (19), p. 5

[4] Vyriausybės žinios, 1922 m. vasario 10 d., Nr. 79, p. 1

[5] Vyriausybės žinios, 1938 m. gruodžio 23 d., Nr. 629, p. 593-594

[6] Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, T. XVII, p. 666

[7] Sinkevičiūtė, D. Kokios yra mūsų pavardės? Internetinė prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-07-27-daiva-sinkeviciute-kokios-yra-musu-pavardes/48096/print {žiūrėta 2013-09-05}

[8] Maciejauskienė, V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII-XVIII a. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 112

[9] Sinkevičiūtė, D. Kokios yra mūsų pavardės?

[10] Maciejauskienė, V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII-XVIII a., p. 112

[11] Maciejauskienė, V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII-XVIII a., p. 181

[12] Ten pat., p. 190-191

[13] Sinkevičiūtė, D. Kokios yra mūsų pavardės?

[14] Zinkevičius, Z. Jotvingiai ir jų kalba. TERRA JATWEZENORUM, 2009, Nr. 1, p. 21-22

[15] Šuorys, J. Jotvingis su liepinių makščių kalaviju. Šiaurės Atėnai, 2003 m. lapkričio 8 d., Nr. 675. Internetinė prieiga: http://www.culture.lt/satenai/?st_id=2202 {prisijungta 2013-09-03}

[16] Lietuvių pavardžių žodynas A-K. Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1, p. 68, 73, 155, 270, 295, 351, 399, 484, 551, 635, 636, 638, 659, 861, 864, 893, 911, 935, 1023, 1037, 1086; Lietuvių pavardžių žodynas L-Ž. Vilnius: Mokslas, 1985–1989, T. 2, p. 69, 132, 238, 330, 371, 536, 588, 605, 664, 789-790, 917, 933, 1124, 1244.

Strf_fondasProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas