Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for spalio, 2013

Alytiškio Šmuelio Beiralo nuopelnai Lietuvos valstybės kūrimui

Gintaras Lučinskas

Uz NepriklausomybeLietuvos valstybės centriniame archyve, Alytaus apskrities viršininko fondo 1936 m. byloje saugomas „Apdovanojimo lapas“, kuriuo Alytaus miesto tarybos narys Šmuelis Beiralas pristatomas apdovanoti Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu. Teikimą apdovanoti pasirašęs Alytaus apskrities viršininkas Bronius Stosiūnas.

Trumpoje biografijoje rašoma (kalba netaisyta – G. L.):

Beiralas Šmuelis, sūnus Šliomo, gimęs 1890 m. birželio 16 d. Alytaus mieste. Baigęs rusų pradžios mokyklą. Kariuomenėje netarnavęs. Alytaus miesto taryboje yra tos tarybos nariu nuo pat Lietuvos įsikūrimo ligi šiam laikui. Yra Alytaus žydų liaudies banko pirmininkas, Alytaus apskrities mokesčių komisijos narys nuo 1932 metų, ilgą laiką buvo Alytaus gaisrininkų draugijos valdybos narys, Alytaus mieste Ginklų Fondui žydų komiteto narys, yra Lietuvos šaulių Alytaus būrio rėmėjas ir įvairių žydų ekonomiškų organizacijų valdybos narys, o taip pat socialinių organizacijų didelis rėmėjas ir jų nuolatinis valdybų narys. 1933 metais apdovanotas Ugniagesių sąjungos garbės ženklu. Skaityti toliau »

Signatarų namuose – knygos apie Lietuvos ir Lenkijos diplomatinius santykius sutiktuvės

snam2013 m. lapkričio 7 d. 17 val. Signatarų namuose, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks knygos „Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais“ pristatymas. Dalyvaus dr. Pawełas Libera (Lenkijos istorijos institutas), dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas), dr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas), prof. Algis Kasperavičius (Vilniaus universitetas). Renginį ves dr. Vitalija Stravinskienė (Lietuvos istorijos institutas).

Knyga yra bendras Lietuvos istorijos instituto ir Lenkijos tarptautinių santykių instituto projektas, kurį, parėmus Lietuvos mokslo tarybai, realizavo dr. Algimantas Kasparavičius ir dr. Pawełas Libera. Chronologiškai ji apima vieną dinamiškiausių ir prieštaringiausių Lietuvos ir Lenkijos santykių atkarpą – Antrojo pasaulinio karo išvakares ir jo pradžią. Skaityti toliau »

Tautinė mažuma ar tautinė bendrija?

Algimantas Zolubas

Partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) (lenk. Akcja Wyborcza Polaków na Litwie, AWPL) – Lietuvos politinė partija skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę ji mato dėl įstatymo leidėjo klaidingai traktuojamų sąvokų.

Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos: Skaityti toliau »

Tėvynei pasiaukojusių Lietuvos karių savanorių garbė negali išnykti iš atminties

skis_senos_kapines_Lietuvos_kariu_kapas_2011Lapkričio 1-2 dienomis, kai minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės, artimieji visoje Lietuvoje prisimena mirusius šeimos narius, gimines ir draugus, lanko ir tvarko jų kapus. Tuomet kaip niekada matyti, kur amžino poilsio atgulę tie, kurių nebėra kam lankyti. Tarp tokių neretai atsiduria ir atkurtos Lietuvos valstybės karių savanorių kapai. Būdami artėjančio Lietuvos valstybės šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą prisiminti savo valstybės didvyrius ir susirūpinti jų atminimu. Skaityti toliau »

Varėnos rajone pagerbtos Pirmojo pasaulinio karo aukos

Rūta Averkienė

SarkiskesŠarkiškių kapinaitėse vyko atminimo renginys, kurio metu buvo pagerbtos čia palaidotos Pirmojo pasaulinio karo, vykusio 1914–1918 metais, aukos. Jame dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės, Karo paveldo instituto, Rusijos ambasados Lietuvoje ir kitų organizacijų, besirūpinančių karo paveldo išsaugojimu, atstovai, dvasininkai, Šarkiškių kaimo gyventojai. Skaityti toliau »

Hercelio Sluckio spaustuvė Alytuje

Šarūnas Šimkevičius

2013 10 30

ApyskaitaAlytaus miestas ilgą laiką savo spaustuvės neturėjo. Tik Nepriklausomos Lietuvos laikais, intensyvėjant miesto gyvenimui, kuriantis įvairioms įstaigoms, susidarė sąlygos įkurti spaustuves ir Alytuje. Tuo metu mieste buvo dvi konkuruojančios įmonės: Mendelio Bokšickio ir Hercelio Sluckio spaustuvės. Literatūra apie Hercelio Sluckio spaustuvę nėra gausi. A. Špakausko leidinyje „Pietų Lietuvos spaustuvės“ (Alytus, 1991) tarpukario laikotarpio šios spaustuvės veiklai skirta 6 eilutės. Tačiau net ir tose keliose eilutėse įsivėlė nemažai klaidų. Neteisingai pateiktas H. Sluckio vardas – „K. Sluckis“. Nei laikraštis „Dzūkas“, nei tuo labiau pirmasis Alytaus spausdintas periodinis leidinys „Dzūkų bizūnas“ tikrai neišvydo šviesos šioje spaustuvėje. Savaitraščio „Alytaus dzyvai“ iš viso nebuvo, buvo tik leidinys visai kitu pavadinimu: „Alytaus dzyvas“. Panašių klaidų aptinkame ir kituose leidiniuose. Todėl jau verta pateikti tikslesnę informaciją apie Hercelio Slucko spaustuvę. Skaityti toliau »

Vėlinių koncertas Seinuose

plakatas-s1

Pivašiūnuose atgims senoji klebonija

Pivašiūnų piligrimų centras pasirašė trišalę sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija, kuria skirta lėšų atnaujinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksą ir pritaikyti jį viešojo kultūrinio turizmo reikmėms.

Senosios klebonijos pastatui, kuris yra vienas iš reikšmingiausių šio XIX a. architektūros paminklo dalių,  restauruoti ir pritaikyti jį piligrimų centro veiklai – informacinio centro patalpoms, renginių, ekspozicijų erdvėms įrengti – skirta 1,5 mln. Lt parama. Skaityti toliau »

Ant 2 Lt monetų – unikalūs Lietuvos gamtos ir žmogaus rankų kūriniai

n22108_rinkinysSpalio 29-ąją Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines apyvartines 2 litų monetas, skirtas gamtos ir žmogaus kūriniams, – į gyventojų pinigines ir kolekcininkų lentynas įriedės Puntukas, šaknis įleis Stelmužės ąžuolas, įplauks kurėnas ir įsisuks verpstė.

„Monetos su milžino Puntuko ir ilgaamžio Stelmužės ąžuolo vaizdais atspindi Lietuvos gamtos didybę. O senojo kuršių laivo kurėno ir raštais išdailintos verpstės vaizdai monetose – tai prisilietimas prie mūsų krašto turtingos etnografinės praeities“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, pristatydamas visuomenei naująsias monetas Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Skaityti toliau »

Dzūkiškos marginalijos

Šarūnas Šimkevičius

2013 10 28

Untitled-Scanned-12Pradžioje apie terminą „marginalijos“. Savo asmeninėje bibliofilo klasifikacijoje aš skiriu 3 pagrindines knygos ženklų grupes: ekslibrius (prie šių skiriu ir puošnius didikų knygų įrišimus su superekslibrisais), antspaudus ir savininkų nuosavybę išreiškiančius įrašus ranka (prie šių skiriu ir autografus). Pastaruosius vadinu marginalijomis. Tai nėra kažkokia vertybinė skalė. Žodis „marginalijos“ čia neturi jokio menkinančio atspalvio. Visiems žinoma, kad Vakarų pasaulyje garsių žmonių autografai gali kainuoti ir labai nemažas sumas. Pats renku autografus ne tik knygose. Kai žinai, kad ši knyga priklausė kokiam nors garsiam žmogui, tą knygą vertini visai kitaip. Naujausia tokia, kurią priglaudžiau – iš A. Dambrausko – Jakšto bibliotekos. Savo asmenines knygas irgi ženklinu ekslibrisais. Visus asmeninius ekslibrius piešiu kuriu ir ranka tušu pats. Gal todėl pradėjau rinkt ir ranka pieštus senuosius atvirukus. Tiesa, pagrindinis mano asmeninis ekslibris spausdintas kompiuteriu. Naujausias ekslibris, kurį neseniai įsigijau savo kolekcijai – tai vieno Šimkevičių giminės atstovų herbinis ekslibris. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas