Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkiškos marginalijos

Šarūnas Šimkevičius

2013 10 28

Untitled-Scanned-12Pradžioje apie terminą „marginalijos“. Savo asmeninėje bibliofilo klasifikacijoje aš skiriu 3 pagrindines knygos ženklų grupes: ekslibrius (prie šių skiriu ir puošnius didikų knygų įrišimus su superekslibrisais), antspaudus ir savininkų nuosavybę išreiškiančius įrašus ranka (prie šių skiriu ir autografus). Pastaruosius vadinu marginalijomis. Tai nėra kažkokia vertybinė skalė. Žodis „marginalijos“ čia neturi jokio menkinančio atspalvio. Visiems žinoma, kad Vakarų pasaulyje garsių žmonių autografai gali kainuoti ir labai nemažas sumas. Pats renku autografus ne tik knygose. Kai žinai, kad ši knyga priklausė kokiam nors garsiam žmogui, tą knygą vertini visai kitaip. Naujausia tokia, kurią priglaudžiau – iš A. Dambrausko – Jakšto bibliotekos. Savo asmenines knygas irgi ženklinu ekslibrisais. Visus asmeninius ekslibrius piešiu kuriu ir ranka tušu pats. Gal todėl pradėjau rinkt ir ranka pieštus senuosius atvirukus. Tiesa, pagrindinis mano asmeninis ekslibris spausdintas kompiuteriu. Naujausias ekslibris, kurį neseniai įsigijau savo kolekcijai – tai vieno Šimkevičių giminės atstovų herbinis ekslibris.

Untitled-Scanned-10Lietuvoje yra atlikta nemažai kapitalinių tyrinėjimų apie knygos ženklus. Pats naujausias darbas, kurį teko skaityti – Tomo Petreikio „Marginalijos kaip knygos istorijos šaltinis: istoriografinis aspektas (Knygotyra. 2011. T. 57. P. 67-85). Manau, kad nėra taip svarbu, ką į kokią lentynėlę padėti ir kaip pavadinti. Tuo labiau, kad „Knygotyros“ 2004 metų 43 tome radau net man nežinomą terminą „proveniniencijos“ (Arvydas Pacevičius „Senųjų knygos nuosavybės ženklų tipologija“). Ir tik „pagūglinęs“ sužinojau, kad tokio termino visai nėra. Kur kas didesnė problema yra tai, kad marginalijų tyrinėjimo kryptis yra akivaizdžiai per siaura. Dažniausiai apsiribojama vien tik knygomis. Net periodiniai spaudiniai retai patenka tyrinėtojų į akiratį. Iš esmės periodika talpina visą knygų atributiką, įskaitant ekslibrius, įrišimus. O kiti spaudiniai visiškai ignoruojami. Iš tikrųjų, kurią spaudinių grupę paimsime, aptiksime tą pačią nuosavybės ženklų atributiką, kaip ir knygose. Net ir tokie smulkūs senieji spaudinukai, kaip religiniai paveikslėliai talpina labai vertingą ir įdomią informaciją, ne tik elementarius savininko vardą ir pavardę ar antspaudus. Tiesiog įdomu stebėt, kaip tokiam mažam spaudinyje savininkas nori ne tik šiaip ar taip įsiamžinti, bet stengiasi tai padaryti kruopščiai, gražiai, rodydamas net ir menininko ambicijas. Man neteko matyt tik ekslibrių, priklijuotų ant religinių paveikslėlių, bet visa kita atributika yra ir čia. Labai mažai tyrinėti ir atvirukuose esantys nuosavybės ženklai. Juose taip pat pilna kolekcininkų antspaudų ir kitokių savininkų įrašų. Plius jie pilni atributikos, kuri susijusi su tiesiogine atvirukų paskirtimi – paštu (pašto antspaudai, adresai, laiškai ir t.t.).

Untitled-Scanned-06Trūksta ir kai kurių tyrinėjimų, susijusių su pačiomis lietuviškomis knygomis. Pavyzdžiui kalendoriuose savininkai dažnai primargindavo įvairios informacijos, dažnai įdomios. Kartą įsigijau vieną Antrojo pasaulinio karo kalendorių ir jame radau įrašus, pasakojančius apie laikmečio įvykius, taip pat ir Dzūkijoje. Dienoraštis baigiasi sovietų karių apsilankymų Kaune 1944 metais aprašymais. Nors dienoraščio informacija gan lakoniška, bet papildęs ją savo turima medžiaga iš ekspedicijų, ruošiuosi parengt publikaciją šio vieno kalendoriaus inspiruotas. Amerikoje kalendorių dienoraščių rašymas buvo labai paplitęs XIX amžiuje net ir kariuomenėje. Šiandien daug išleidžiama kareivių laisvalaikiui, o tada panašią paskirtį atlikdavo dienoraščiai.

Untitled-Scanned-08Dar vienas įdomus šaltinis, kurio tyrinėjimų Lietuvoje pasigendu – tai senosios vaikiškos atminimų knygelės. Įsigijau vieną tokią ir jau nepaleidau iš rankų. Paskui aišku, papildžiau kolekciją dar keliomis. Pasigendu ir užrašų knygelių tyrinėjimų. Pats mielai priglaudžiu vieną kitą Alytaus senovinę užrašų knygelę. Užrašų knygelės funkciją atlikdavo ir minėti kalendoriai.

Šiame tekste pateikiu keletą dzūkiškų marginalijų – savininkų įrašų knygose.

1. Kietviršio 2 p. įrašas. Šita knyga / Onos Milukiutes / Kaimo Teizų. Paskutiniuose 2 priešlapiuose įrašai lotyniškai giesmių, viena lotyniškai su lietuvišku pavadinimu „giesmė“.

Supplementum ad breviarum romanum, continens officia nova et novissima quae in editionibus antiquioribus jam ab anno 1740 impressis tam incorpore breviarii quam i nejus appendice. – Campoduni, MDCCCLXVIII [1868] (ex typographia olim ducali, nunc J. Koeseliana). – 283 p. Gale įrištas priedas. Die 28. Aprilis. In Festo Sanuoti Pauli a Cruce, Confessoris. Duplex. – Campoduni, MDCCCLXXIII [1873]. – (ex typographia olim ducali, nunc J. Koeseliana). – 4 p. AKM GEK 6635.

2. Įrašas 4 priešlapio puslapyje. I. Ezbietos / Kačinskeneis / Traku pavieto; Vilnios gober./ Ezno Parapijos / Pirkyte šeta Kniga americi en / Kūnego Dobara / Salmon street N 3253 / Philadelphia Ps north / America.

Balsas balandėlės. Įkurtuvė Klein and Son Steinbrenerio Vintenberge. – 576 p. Viršelis su prabangiais papuošimais. Tokia maldaknygė Dzūkijoje pasitaiko labai retai.

3. Įrašas 2 kietviršio priešlapio puslapyje: Szita knigiale / priguli in Pra / na Wisocki / isz kaimo meteli / cos Meteliu / parapios Seinu / uezdo Suwolku / guberniios. Apačioje šio įrašo: 6 р. № 138. pačios knygos priešlapio viršuje įrašas: Командиръ роты / Капитанъ Мееверичеевъ (?). Knygos gale, prieš kietviršio 2-3 puslapį esančio priešlapio 1 puslapyje yra analogiškas įrašas rusų kalba: Эта книга / принадлежитъ / Францъ Висоц/ кiй Сувальской /Губернiй /Сейненскаго Уъзда / Гмины Мете / ли Деревня Ме / телица. Apatinis puslapio kraštelis nuplėštas, bet 310 knygos puslapyje išlikęs atsispaudęs ženklas, kuris liudija, kas buvo tame kamputyje. Ten buvo skaičiai 1908. Rašalo spalva ir žymės labiau atitinka rusų karininko įrašą. Todėl galima spėti, kad pirmasis maldaknygės savininkas buvo kapitonas. Skaičius „1908“ greičiausiai reiškia knygos įsigijimo datą, nei inventorinį numerį. Nors vėlesnis savininkas irgi įrašęs numerį 138, tad tikėtina, kad turėjo bent 138 knygų biblioteką. Gal tai buvo vieno bibliofilo dovana kitam? [Šarūno Šimkevičiaus kolekcija].

Vainikelis: Katalikiška Maldų Knygelė. Pateikta Liet. Katalikiškai Jaunuomenei. – Bitėnai: Kašta ir spauda M. Jankaus. – 310 p.

4. Knygos gale įrašas lietuvių ir rusų kalbomis. Juozas Kudarauskas, Gudakiemio kaimo, naląstęs (?) Trakų pav. Vilniaus Gubernios. Rašita ir pirkta 1912 09 08.

Šopara I. Trumputis lietuviškai – rusiškas kalbamokslėlis. – Vilnius, 1906. KM GEK 3231. R 1393.

5. Įrašas knygos gale, kietviršio 2 priešlapio 2 puslapyje: Книга принадлежить Бутриманской библиотеки. Taip pat įrašas: N. 149. Antspaudas jidiš k.  

Литературно-художественные альманахи издательства Шиповникъ. – С.    Петербургъ. 1911. Nr. 15. AKM GEK 5768. R 2118.

6. Savininko įrašas knygos kietviršio priešlapyje: P. T. Taip pat apvalus antspaudas abiejuose knygos kietviršio priešlapiuose: Ž.Ū. ir VTM Žem. Tvark. ir Mat. Depart. Matininkas. Antspaudo viduryje Vytis. Kietviršio 3 p. savininko įrašas: Tamkevičius.

Giesmių knyga arba kantičkos. Motiejaus Valančiausko žemaičių vyskupo parveizėta ir iš naujo atspausta. – Tilžė, 1913 (Kašta ir spauda Otto v. Mauderodės). – 864.  [Knyga priklausė Pranui Tamkevičiui iš Kelmanonių kaimo (Alytaus raj.). Šarūno Šimkevičiaus kolekcija].

7. Savininko įrašas knygos kietviršio priešlapyje: Šios Knygos / yra Prano / Tamkevičeus / Gyv. Kelmanonių / k. Alytaus valsč.

Maldaknygė, defektuota. Išlikę 7-574 p. [Knyga priklausė Pranui Tamkevičiui iš Kelmanonių kaimo (Alytaus raj.). Šarūno Šimkevičiaus kolekcija].

8. Knygos įrašas. Ši knyga žurnalu „Naujas Žodis“ likęs prisiminimas iš gyvenimo aš gyvenau kaip skurdžius mažažemis o spauda megau skaityti ir žurnalas „Naujas Žodis“ labai patiko bet vienas egzempliorius kainavo vienas litas. Todėl kilo mintis taupyti iš gyvenimo prabangos neišgerto alaus skyrtas litas į atskira kasa. Šiomis santaupomis žurnalas yra ir dabar ir bus sekančioms kartoms. P. D. Šį įrašą aptikau net dvejuose žurnalo „Naujas žodis“ komplektuose, saugomuose bibliofilo Petro Dumbliausko muziejuje Alytaus rajone, Užubalių kaime.

9. Knygos įrašas kortelėje. Žurnalai / Daikto savininkas P. Kriaučiūnas iš Alytaus raj. Padvariškių km. 9,5 x 13,7 cm. dydžio kortelė iškierpta iš popieriaus, užrašas spausdinimo mašinėle. Kortelė buvo siūlu pririšta prie žurnalo „Židinys“ 1934 m. Nr. 8-9 viršelyje buvusios kinivarpų išgraužtos skylutės. Ant viršelio apatiniame kampe buvo užklijuota kortelė su skaičiumi „197“. Šiandien žurnalas saugomas Alytaus kraštotyros muziejuje. AKM GEK 4076. R 1789.

10. Pabaigai vienas dzūkiškas įrašas iš seno kalendoriaus: Nenaikinkit senienų. Seni Alytaus knygų įrašai, ekslibrisai, antspaudai dar laukia tyrinėtojo plunksnos.

Strf_fondasProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas