Archive for spalio, 2013
Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais
Grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlo 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais.
Pasiūlymas motyvuojamas tuo, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą. Skaityti toliau »
Dvigubas Holokaustas
Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
„Atmintinų ir švenčių dienų” sąraše, Spalio 16 diena pažymėta kaip “Mažosios Lietuvos gyventojų Genocido diena”. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti!
Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Rytprūsių Genocidas būtų paliktas sovietinių istorikų tendencingame nutylėjime? Skaityti toliau »
Valstybingumo tvirtinimas per tautinį patriotinį ugdymą
Algimantas Zolubas
Liaudies valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė – turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei. Tautinei valstybei, kokia yra ir Lietuva, pasirodo, ir to neužtenka; pilietis privalo būti įsipareigojęs ir atsakingas tautai, savo tautos ideologijos šalininkas ir kūrėjas. Skaityti toliau »
Iš Alytaus praeities
Lina Butkienė
2013 10 26
Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Alytus pradėtas minėti nuo 1377 m. (tais metais kryžiuočių ordino kariuomenė nusiaubė Alytaus ir Merkinės žemes), tačiau neabejojama, kad vėlesnio miesto užuomazgą sudariusi gyvenvietė atsirado anksčiau. Pradžią šiai gyvenvietei tikriausiai davė papilys Nemuno dešiniojo kranto viršutinėje terasoje, susidaręs galbūt dar XIII a. (ar anksčiau) prie medinės pilies, pastatytos į šiaurę nuo Alytupio žiočių, o sutvirtintos XIII–XVI a. riboje.
Alytaus pilis priklausė lietuvių gynybinei sistemai, sukurtai panemunėje gintis nuo kryžiuočių agresijos. Būdama strateginiu požiūriu labai svarbioje vietoje, pilis saugojo brastą per Nemuną viename pagrindinių kryžiuočių karo kelių iš Karaliaučiaus į Trakus ir Vilnių. Ši visai ties piliakalniu buvusi Nemuno brasta pažymėta ir 1797 m. Alytaus miesto bei apylinkių plane, kur ji vadinama „Avinų slenksčiu“. Skaityti toliau »
Partizanai nebuvo akli
Vladas Terleckas
Metai iš metų vis labiau įsukama mūsų partizanų kompromitavimo kampanija. Tačiau šios publikacijos autoriaus atliktas tyrimas parodė, kad kurpiamas naujas mitas, neva partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontržvalgybos, esą mirties nuosprendžius civiliams gyventojams priiminėjo aklai, yra bjaurus pramanas.
Bent pirmaisiais kovų metais partizanai represinėse struktūrose turėjo daugybę savo „akių ir ausų“. NKVD-NKGB agentus stebėjo tūkstančiai paprastų žmonių. Šiame rašinyje faktais atspindėta milžiniška pagalba, kurią laisvės kovotojams teikė Lietuvos gyventojai, lyg ir lojalūs sovietų valdžiai. Būdami sovietinių represinių struktūrų darbuotojai jie akylai stebėjo savo bendradarbius, žinojo apie jų planus ir šią gyvybiškai svarbią informaciją teikė laisvės kovotojams.
Visi faktai apie partizanų talkininkus autoriaus gauti gretinant liudytojų pasakojimus, tiek aprašytus įvairiausiuose leidiniuose – Laisvės kovų archyve, Partizanų prisiminimuose, buvusių tremtinių ir politinių kalinių autorinėse dokumentinėse apybraižose, tiek užfiksuotus represinių struktūrų dokumentuose, NKVD ataskaitose ir net sovietmečiu išleistoje Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje. Skaityti toliau »
Knygos „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“pristatymas
Spalio 25 d., 17.00 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje įvyks knygos „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“ (“Kitos Knygos”, 2013 m.) pristatymas. Jo metu vyks susitikimas-pokalbis, kuriame dalyvaus knygos sudarytojai, tekstų autoriai, leidėjai, publikuojamų interviu pašnekovai.
Šios knygos sumanytojai net neslepia, kad tai radikaliai subjektyvizuota mokyklos istorija, ryškiai išsiskirianti iš tradicinių jubiliejų proga leidžiamų “istorijų” srauto. Tai anaiptol ne nuobodus, intriguojantis pasakojimas apie tai, kaip kapitalizmas įsitvirtino eilinio mažo Rytų Europos miestelio gyventojų sąmonėje ir jų tarpusavio santykiuose.
Maloniai kviečiame !
Alytaus Jurgio Kunčino
viešosios bibliotekos direktorė
Tautinis jaunimas kviečia paminėti Vilniaus atgavimo 74-ąsias metines
Spalio 28 d., 19 val., ant Tauro kalno Vilniuje Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) rengia Vilniaus atgavimo šventinį minėjimą, kuriame kviečia dalyvauti visus norinčius ir mylinčius Vilnių ir Lietuvą žmones.
Minėjime skambės patriotinės dainos, aidės uždegančios kalbos, liepsnos Gedimino stulpai, plaks degančios širdys ir degs daugybė deglų…
Prieš 74-erius metus 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Lenkijos okupuotą Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos.
Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę.
Spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.
Trakų salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti
Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejus
Trakų istorijos muziejus, minėdamas Vytauto Didžiojo 583-ąsias mirties metines, spalio 29 d. 17 val. kviečia šalies istorija besidominčią visuomenę į tradicinį viešą renginį. Prof. dr. Valdas Rakutis skaitys paskaitą „Karinės tradicijos ir inovacijos Jogailos ir Vytauto laikais“, koncertuos Trakų meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Lietuvos istorijoje ši diena buvo įvairiai minima – nuo 1930-ųjų paskelbimo Vytauto metais, kai nepriklausoma Lietuva pagerbė kunigaikštį 500-ųjų mirties metinių proga, iki tilto į Trakų salos pilį išardymo 1980-aisiais. Tąkart visi į Trakus vedantys keliai KGB ir milicijos buvo užblokuoti, tikrinti automobiliai. Mieste patruliavo draugovininkai, buvo iškviesti specialūs milicijos daliniai. Nepaisant to, minėjimas vis tiek įvyko ežero pakrantėje, buvo sugiedota „Lietuva brangi“. Skaityti toliau »
Iš Simno praeities
Lina Butkienė
2013 10 24
Pagal turimus duomenis Simnas būtų viena anksčiausiai atsiradusių lietuviškosios Užnemunės gyvenviečių, nes rašytiniuose šaltiniuose vietovardis pirmą kartą paminėtas 1494 06 22 ir 10 16 didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštuose: prie kelio iš Alytaus į Simną buvo šio dvaro žemės (dirvos, ganyklos). Dokumente apie patį dvarą neužsimenama, tačiau pagal rašto potekstę galima suvokti jį buvus. Neabejotinai egzistavo kelias iš Alytaus į Simną, nes rašte jis įvardintas. Greičiausiai tai buvo kelias iš Alytaus dvaro sodybos kairiajame Nemuno krante – tos girios apgyvendinimo bazės – į Simno dvaro sodybą. Skaityti toliau »