Gintarinė svajonė

Archive for spalio, 2013

Gru­pė Lietuvos Respublikos Sei­mo na­rių siū­lo 2014-uo­sius pa­skelb­ti Or­šos mū­šio me­tais.

Pa­siū­ly­mas mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad 2014 me­tų rug­sė­jo 8 d. su­kan­ka 500 me­tų, kai Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ka­riuo­me­nė lai­mė­jo is­to­ri­nę per­ga­lę Or­šos mū­šy­je ir ap­gy­nė Lie­tu­vos že­mių vien­ti­su­mą. Skaityti toliau »

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė

„Atmintinų ir švenčių dienų” sąraše, Spalio 16 diena pažymėta kaip “Mažosios Lietuvos gyventojų Genocido diena”. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti!

Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Rytprūsių Genocidas būtų paliktas sovietinių istorikų tendencingame nutylėjime? Skaityti toliau »

Algimantas Zolubas

Liaudies valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė – turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei. Tautinei valstybei, kokia yra ir Lietuva, pasirodo, ir to neužtenka; pilietis privalo būti įsipareigojęs ir atsakingas tautai, savo tautos ideologijos šalininkas ir kūrėjas. Skaityti toliau »

Lina Butkienė

2013 10 26

1912-1914 m. Alytaus ir apylinkių plano schema

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Alytus pradėtas minėti nuo 1377 m. (tais metais kryžiuočių ordino kariuomenė nusiaubė Alytaus ir Merkinės žemes), tačiau neabejojama, kad vėlesnio miesto užuomazgą sudariusi gyvenvietė atsirado anksčiau. Pradžią šiai gyvenvietei tikriausiai davė papilys Nemuno dešiniojo kranto viršutinėje terasoje, susidaręs galbūt dar XIII a. (ar anksčiau) prie medinės pilies, pastatytos į šiaurę nuo Alytupio žiočių, o sutvirtintos XIII–XVI a. riboje.

Alytaus pilis priklausė lietuvių gynybinei sistemai, sukurtai panemunėje gintis nuo kryžiuočių agresijos. Būdama strateginiu požiūriu labai svarbioje vietoje, pilis saugojo brastą per Nemuną viename pagrindinių kryžiuočių karo kelių iš Karaliaučiaus į Trakus ir Vilnių. Ši visai ties piliakalniu buvusi Nemuno brasta pažymėta ir 1797 m. Alytaus miesto bei apylinkių plane, kur ji vadinama „Avinų slenksčiu“. Skaityti toliau »

Vladas Terleckas

Me­tai iš me­tų vis la­biau įsu­ka­ma mū­sų par­ti­za­nų komp­ro­mi­ta­vi­mo kam­pa­ni­ja. Ta­čiau šios pub­li­ka­ci­jos au­to­riaus at­lik­tas ty­ri­mas par­odė, kad kur­pia­mas nau­jas mi­tas, ne­va par­ti­za­nai ne­tu­rė­jo sa­vo žval­gy­bos ir kontrž­val­gy­bos, esą mir­ties nuo­spren­džius ci­vi­liams gy­ven­to­jams pri­imi­nė­jo ak­lai, yra bjau­rus pra­ma­nas.

Antanas Ambrulevičius. 2008 m. G.Lučinsko nuotr.

Bent pir­mai­siais ko­vų me­tais par­ti­za­nai rep­re­si­nė­se struk­tū­ro­se tu­rė­jo dau­gy­bę sa­vo „a­kių ir au­sų“. NKVD-NKGB agen­tus ste­bė­jo tūks­tan­čiai pa­pras­tų žmo­nių. Šia­me ra­ši­ny­je fak­tais at­spin­dė­ta mil­ži­niš­ka pa­gal­ba, ku­rią lais­vės ko­vo­to­jams tei­kė Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, lyg ir lo­ja­lūs so­vie­tų val­džiai. Bū­da­mi so­vie­ti­nių rep­re­si­nių struk­tū­rų dar­buo­to­jai jie aky­lai ste­bė­jo sa­vo bend­ra­dar­bius, ži­no­jo apie jų pla­nus ir šią gy­vy­biš­kai svar­bią in­for­ma­ci­ją tei­kė lais­vės ko­vo­to­jams.

Vi­si fak­tai apie par­ti­za­nų tal­ki­nin­kus au­to­riaus gau­ti gre­ti­nant liu­dy­to­jų pa­sa­ko­ji­mus, tiek ap­ra­šy­tus įvai­riau­siuo­se lei­di­niuo­se – Lais­vės ko­vų ar­chy­ve, Par­ti­za­nų pri­si­mi­ni­muo­se, bu­vu­sių trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių au­to­ri­nė­se do­ku­men­ti­nė­se apyb­rai­žo­se, tiek už­fik­suo­tus rep­re­si­nių struk­tū­rų do­ku­men­tuo­se, NKVD at­as­kai­to­se ir net so­viet­me­čiu iš­leis­to­je Ma­žo­jo­je lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje. Skaityti toliau »

Spalio 25 d.,  17.00 val., Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje įvyks knygos „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“ (“Kitos Knygos”, 2013 m.) pristatymas. Jo metu vyks susitikimas-pokalbis, kuriame dalyvaus knygos sudarytojai, tekstų autoriai, leidėjai, publikuojamų interviu pašnekovai.

Šios knygos sumanytojai net neslepia, kad  tai radikaliai subjektyvizuota mokyklos istorija,  ryškiai išsiskirianti iš tradicinių   jubiliejų proga leidžiamų  “istorijų” srauto. Tai anaiptol ne nuobodus, intriguojantis pasakojimas apie tai,  kaip kapitalizmas įsitvirtino eilinio mažo Rytų Europos miestelio gyventojų sąmonėje ir jų tarpusavio santykiuose.

Maloniai kviečiame !

Spalio 28 d., 19 val., ant Tauro kalno Vilniuje Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) rengia Vilniaus atgavimo šventinį minėjimą, kuriame kviečia dalyvauti visus norinčius ir mylinčius Vilnių ir Lietuvą žmones.

Minėjime skambės patriotinės dainos, aidės uždegančios kalbos, liepsnos Gedimino stulpai, plaks degančios širdys ir degs daugybė deglų…

Prieš 74-erius metus 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Lenkijos okupuotą Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos.

Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę.

Spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejus

Lina Butkienė

2013 10 24

1912-1914 m. Simno ir apylinkių plano schema

Pagal turimus duomenis Simnas būtų viena anksčiausiai atsiradusių lietuviškosios Užnemunės gyvenviečių, nes rašytiniuose šaltiniuose vietovardis pirmą kartą paminėtas 1494 06 22 ir 10 16 didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštuose: prie kelio iš Alytaus į Simną buvo šio dvaro žemės (dirvos, ganyklos). Dokumente apie patį dvarą neužsimenama, tačiau pagal rašto potekstę galima suvokti jį buvus. Neabejotinai egzistavo kelias iš Alytaus į Simną, nes rašte jis įvardintas. Greičiausiai tai buvo kelias iš Alytaus dvaro sodybos kairiajame Nemuno krante – tos girios apgyvendinimo bazės – į Simno dvaro sodybą. Skaityti toliau »