Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Knygnešiai ir daraktoriai Varėnos ir Valkininkų apylinkėse

Arturas Čiras

2013 11 15

ANTULIENĖ Marė, gyv. Valkininkuose. Valstietė, knygnešė. 1891.V.26 prie Valkininkų bažnyčios policininkas iš jos atėmė lietuvišką knygą, kurią slėpė užantyje. Kadangi M. Antulienė priešinosi ir šaukė, susitelkė apie 400–500 žmonių, įvyko grumtynės su policininkais. M. Antulienę ir Jurgį Uždavinį uriadnikas kaltino, kad žmonėms dalijo kažkokias spausdintas korteles. Perduota bausti Varėnos taikos teisėjui. Nuteista 2,5 mėn. kalėjimo.

AUGŪNAS Juozapas, gim. 1864.VIII, mirė 1919.V. Kabelių k. (Marcinkonių vls.). Kunigas, knygnešys. Baigė Vilniaus kunigų seminariją. Kunigo įšventinimai suteikti 1887 m., paskirtas vikaru į Onuškį. 1890 m. perkeltas į Pastovį (Gudija), nuo 1893 m. – vikaras Nedzingėje (Varėnos vls.), nuo 1901 m. kunigavo Žiežmariuose (Kaišiadorių aps.), 1917 m. paskirtas į Kabelius. Buvo knygnešio kun. Kazimiero Kybelio mokslo draugas Vilniaus kunigų seminarijoje. Palaikė su juo ryšius ir kunigaudamas. Organizavo lietuviškos spaudos platinimą savo parapijoje. Už lietuvišką veiklą buvo persekiojamas prolenkiškai nusiteikusių parapijiečių ir bažnytinės hierarchijos.

AUKŠTUOLIS Motiejus, Kazio, gyv. Valkininkuose. 1891 m. policija iš jo atėmė 1 knygą (maldaknygę). Caro vietininkas paskyrė 1 rb pabaudos.

AUKŠTUOLIS Simonas, gim. 1877.III.7 Pūčkornės k. (Valkininkų vls.), gyv. Bytautonių, Jakėnų k. (Varėnos vls.), mirė 1947 m., palaidotas Pasamanyje (Onuškio vls.). Valstietis, knygnešys. Nuo 7 metų pas ūkininkus piemenavo. Paūgėjęs dirbo telegrafistu. Lietuvišką spaudą platinti paskatino Valkininkuose klebonavęs Silvestras Gimžauskas. Platino religinio turinio spaudą. Daugiausia spaudos gaudavo iš Ievos Kaziukonytės, taip pat bendradarbiavo su knygnešiais Jurgiu Uždaviniu, Motiejumi Versecku, Motiejumi Markevičiumi ir kt. Platino Pučkornės, Tiltų, Vaitakarčmio, Liepynų ir kt. kaimuose. Vengdamas persekiojimų 1901 m. išvyko į Rostovą prie Dono (Rusija). Čia gyvendamas pažįstamiems į Lietuvą prenumeravo lietuviškus laikraščius. Į Lietuvą grįžo 1911 m. ir iki 1923 m. gyveno Švenčionių aps. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, ėmėsi platinti lietuviškas knygas ir periodiką. 1919 m. už lietuvišką veiklą lenkų buvo 2 kartus areštuotas. 1923 m. pasitraukė į Nepriklausomą Lietuvą ir apsigyveno Onuškio vls. (Trakų aps.). Vykdant žemės reformą gavo apie 12 ha žemės Pajautos k. (Onuškio vls.). Dar nuomojo Bytautonių dvarą (apie 80 ha). Buvo padavęs prašymą pensijai gauti. 1935.XII.2 pensijos prašymas atmestas.

BABRAVIČIENĖ Marija, Kazio, gim. apie 1859 m., gyv. Čebatoriai (Valkininkų vls.). Valstietė, knygnešė. Turėjo 6 vaikus. 1902.IV.2 policija kratė Antaninos Noreikaitės kambarį Valkininkų parapijos prieglaudoje, į kurią tuo metu buvo atėjusi M. Babravičienė. Pasiėmusi maišą su knygomis bandė pabėgti, bet buvo sulaikyta. Maiše rado 58 knygas: maldaknygių, kalendorių, elementorių, laikraščių. Manoma, kad knygas buvo pasidėjęs knygnešys Jurgis Uždavinys. Nubausta 7 d. arešto policijos areštinėje.

BABRAVIČIUS Jurgis, gyv. Valkininkuose. Valstietis, elgeta. Gyveno klebonijos prieglaudoje. 1891–1892 m. policija, tirdama Valkininkų klebono S. Gimžausko bylą, per kratą J. Babravičiaus namuose rado ir atėmė lietuvišką maldaknygę.

BALKĖ Adomas, gyv. Dargužių k. (Valkininkų vls.). Valstietis, knygnešių rėmėjas. Savo namuose slėpdavo knygnešio Jurgio Uždavinio atneštas knygas.

BARKAUSKAS Kazys, gim. 1870.IV.6 Druckūnų k. (Varėnos vls.), gyv. ten pat. Valstietis, knygnešys, daraktorius. Lietuvišką spaudą (daugiausia maldaknyges) platino 1903–1904 m. Varėnos ir Daugų parapijose. Spaudos parsigabendavo iš Tilžės. Taip pat mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Daraktoriavo ir po spaudos draudimo panaikinimo – vokiečių bei lenkų okupacijos metais. Už vaikų mokymą 1905 m. buvo 1 mėn. įkalintas Trakuose. Kovojant dėl Nepriklausomybės padėjo organizuoti savanorius. 1925 m. parceliuojant dvarus gavo 2,6 ha žemės. Buvo padavęs prašymą knygnešio pensijai gauti.

BUGENIS Motiejus, gim. apie 1867 m., mirė 1919.IX.10 Kernavėje (Širvintų vls.). Kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Apie 1886 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1892 m. suteikti kunigo įšventinimai, paskirtas vikaru į Valkininkus. 1893 m. paskirtas Šešuolių (Ukmergės aps.) klebonu. 1894 m. perkeltas klebonu į Gegužinę (Kaišiadorių aps.). 1897 m. paskirtas Valkininkų klebonu. 1898 m. perkeltas klebonu į Lintupį (Gudija), 1901 m. – į Zadievį (Gudija). Nuo 1913 m. – Kernavės klebonas. Žandarų agentas Pranas Petrusevičius 1900.X.19 pranešime žandarų valdybai rašė, kad M. Bugenis yra lietuvybės stiprintojas, uolus lietuviškos spaudos platintojas parapijose. Gaudavo lietuviškos spaudos iš Ukmergės knygnešių ir iš Linkmenų (Ignalinos vls.) vargonininko Petro Šukevičiaus.

ČENKIENĖ Agnietė, gyv. Puodžių k. (Varėnos vls., Jakėnų sen.). Knygnešė. Apie 1931 m. buvo padavusi prašymą paskirti knygnešio pensiją.

DIDIKAS Vincas, gyv. Jakėnų k. (Varėnos vls.). Knygnešys. Buvo padavęs dokumentus knygnešio pensijai gauti.

DIDIKAS, Didika Antanas, Vinco, gim. apie 1865 m. Puodžių k. (Varėnos vls., Jakėnų sen.), gyv. Kęstučių k. (Trakų aps., Onuškio vls.), mirė1933.XI.4, palaidotas Onuškio kapinėse (Trakų aps.). Valstietis, knygnešys. Į knygnešystę įsitraukti 1884 m. paskatino Valkininkų parapijos klebonas Silvestras Gimžauskas. Bendradarbiavo su knygnešiais Mečislovu Stankevičiumi, Juozu Kukliu ir kt. Ypač glaudūs ryšiai užsimezgė su kun. Vincentu Valavičiumi, 1886 m. atsiųstu dirbti vikaru į Valkininkus, ir vėliau, kai V.Valavičius buvo perkeltas klebonauti į Varėną. Juos siejo bendri rūpesčiai – knygnešystė, lietuviškos spaudos platinimas ir kaimiečių vaikų mokymas. Iš V. Valavičiaus gaudavo pinigų lietuviškai spaudai pirkti, kurios jam nunešdavo į Varėną. Iš pradžių spaudos gaudavo iš Suvalkijos knygnešių. Maždaug apie 1890 m. A. Didikas jau ir pats pasiekdavo Tilžę. Tolimos kelionės nebuvo dažnos – vieną du kartus per metus. Parsinešęs dažniausiai slėpdavo bičių aviliuose. Platino spaudą Valkininkų, Daugų, Onuškio, Varėnos apylinkėse. Platinti padėdavo parapijų kunigai, kiti patikimi platintojai. Buvo labai stiprus vyras, bet sveikatą prarado gabendamas knygas. Lietuvišką spaudą savo apylinkėse platino ir lenkų okupacijos metais. Nuo 1930.VI.1 paskirta 30 Lt valstybinė knygnešio pensija.

GAIDUKONIS Juozas, Juozo, gyv. Čižiūnų k. (Valkininkų vls.). Valstietis, knygnešys. 1891 m. policija per kratą jo namuose rado 2 lietuviškas maldaknyges. Nubaustas 1 rb pabauda.

GALINIS Andrius, gyv. Biekšios k., vėliau Akmens k. (Varėnos vls., Jakėnų sen.). Knygnešys.

GALVANAUSKAS, Gilvonas Matas, Jurgio, gim. 1868.I.3, gyv. Čižiūnų k. (Valkininkų vls.). Valstietis, knygnešys. Valkininkų apylinkėse lietuvišką spaudą platino nuo 1886 m. iki spaudos draudimo panaikinimo. Turėjo bendradarbių, kurie padėdavo išplatinti. Spaudos dažniausiai pats parsinešdavo iš M. Lietuvos. Eidavo kartu su pagalbininkais: su Jadvyga Vičkackiene iš kaimyninio Dargužių k. irk t.

GELVANAUSKAS Simonas, gyv. Čižiūnų k. (Valkininkų vls.). Valkininkų bažnyčios zakristijonas, knygnešys. Patikimas Valkininkų klebono S. Gimžausko bendradarbis, padėjęs gabenti ir platinti lietuvišką spaudą. 1891–1892 m. policija, tirdama S. Gimžausko bylą, pagal liudininkų parodymus nustatė, kad S. Gelvanauskas ne tik platino lietuvišką spaudą, bet ir ją skaitė valstiečiams Čižiūnų kaime. Maldaknyges pardavinėdavo, o kitas lietuviškas knygeles dalydavo veltui. S. Gelvanauskas platino ir antivalstybinius leidinius. Lietuviškos spaudos parsiveždavo iš Kauno. Vilniaus gubernatorius paskyrė 10 rb baudą arba 14 dienų arešto policijos areštinėje.

KARLAUSKAITĖ Agota, gim. Jiezne (Prienų vls.), gyv. Valkininkuose. Samdinė, knygnešė. Dirbo pas kun. S. Gimžauską klebonijoje. S. Gimžauskas A. Karlauskaitę siųsdavo į M. Lietuvą pargabenti lietuviškos spaudos S. Gimžausko brolis Vladislovas A. Karlauskaitę įskundė policijai. Valkininkų policijos viršininkas 1890.XII.24 pas ją surado 4 lietuviškas knygas.

KAZIUKONYTĖ Ieva, gyv. Pūčkornės k. (Valkininkų vls.). Knygnešė. Palaikė ryšius su Valkininkų klebonu kun. Silvestru Gimžausku ir kt. knygnešiais. Iš I. Kaziukonytės lietuviškos spaudos platinimui imdavo Simonas Aukštuolis.

KERŠYS Jonas, Lauryno, gyv. Papiškių k. (Varėnos vls.).Valstietis, knygnešys.

Įkliuvus 1891 m. pradžioje Valkininkų kunigui Silvestrui Gimžauskui, buvo įtartas ir J. Keršys kaip jo padėjėjas platinant lietuvišką spaudą, nes truputį anksčiau iš jo, rodos, pačiuose Valkininkuose, buvo atimta maldaknygė Aukso altorius. Aiškino šią maldaknygę pirkęs Vilniuje. Netrukus policija kratė jo namus ir rado dar 2 lietuviškas knygas Pradzia istorijos. Teigė gavęs iš Valkininkų vikaro M. Maželio. Nubaustas 5 rb pabauda arba 5 paroms arešto prie policijos.

KUKLYS Juozas, Vinco, gim. apie 1871 m. Diržamenų k. (Varėnos vls.), gyv. Burbonių k. (Varėnos vls. Jakėnų sen.), mirė·1941 m., palaidotas Žilinų k. kapinėse (Varėnos vls.). Samdinys, siuvėjas, knygnešys. Būdamas 16 m. jau tarnavo Valkininkuose pas kun. S. Gimžauską liokajumi. Daug skaitė, taip pat S. Gimžausko ir A. Strazdo eilėraščius. Išmoko siūti ir eidamas per kaimus visuomet savo krepšelyje turėdavo lietuviškų knygų. Pradėjo platinti nuo 1897 m. Onuškio, Varėnos, Valkininkų valsčiuose. Platindavo maldaknyges, elementorius, kalendorius, laikraščius ir kt. Nepasiturintiems įvairių knygelių duodavo veltui. Bendradarbiavo su knygnešiu Mečislovu Stankevičiumi ir Antanu Didiku. Spaudos gaudavo Valkininkuose pas Juozapavičių, taip pat Dusmenyse (Trakų aps.) pas kun. Valentiną. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, vėl platino lietuviškas knygas. Lenkai buvo įkalinę 4 mėn. Nepriklausomoje Lietuvoje gavo 9,96 ha žemės.

MARKEVIČIUS, Markavičius Motiejus, Kazio, gyv. Čižiūnų k. (Valkininkų vls.). Valstietis, knygnešys. Bendradarbiavo su kun. Silvestru Gimžausku, tuo metu klebonavusiu Valkininkuose, knygnešiu Jurgiu Uždaviniu (iš jo gaudavo lietuviškos spaudos), taip pat Simonu Aukštuoliu ir kt. 1891 m. policija, gavusi skundą, kad S. Gimžauskas turi lietuviškos spaudos ir ją parapijiečiams platina, pradėjo kratas. Nustatė, kad M. Markevičius platino ne tik maldaknyges, bet ir prieš carą nukreiptus leidinius. 1899 m. įsigyti lietuviškos spaudos buvo nuvykęs į Kauną. Iš čia per tarpininkus jos siuntė savo tėvui į Čižiūnus. 1892.I.31 nubaustas 10 rb bauda. Po spaudos draudimo panaikinimo spaudą skleidė viešai, jos nuveždavo į kt. Trakų aps. gyvenvietes, turėjo kilnojamąją galanterijos krautuvėlę. Spaudos gaudavo iš Vilniaus lietuviškų draugijų. Už tai jį lenkai kalino ir trėmė.

MAŽELIS Motiejus, gim. apie 1861 m., mirė1898.XII.31(19) Mūro Ašmenoje (Gudija). Kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. 1885–1889 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. 1889–1892 m. – Valkininkų vikaras ir valdinės pradžios mokyklos prefektas (kapelionas). Už tai, kad parapijoje platino lietuvišką spaudą (katekizmus) ir gyventojus nuteikė prieš valdinę mokyklą, nubaustas 15 rb bauda ir 1892 m. perkeltas vikaru į Švenčionis. Iš M. Maželio Švenčionyse lietuviškos spaudos platinti gaudavo knygnešiai Antanas Juršėnas, Jonas Keršys ir kt. 1894–1897 m. – Linkmenų klebonas. 1898 m. perkeltas į Mūro Ašmeną.

MILIAUSKAS Andrius, gyv. Papiškių k. (Varėnos vls.). Ūkininkas, daraktorius. Apie 1882 m. mokė vaikus Paakmenės k. (Varėnos vls.). Turėdavo 10–15 mokinių. Mokė iš maldaknygių ir giesmynų. 1890 m. pab. policija iš A. Miliausko atėmė lietuvišką maldaknygę. A. Miliauskas aiškinosi, kad knygą pirkęs iš Marijos Noreikienės, gyv. Valkininkuose. 1891.II.15 Vilniaus gubernatorius A. Miliauską nubaudė 3 rb pabauda arba 3 paromis arešto.

MUZIKEVIČIUS, gyv. Dzūkijoje (Varėnos apylinkėse). Knygnešys. Lietuviškos spaudos gaudavo iš knygnešio Antano Baranausko. Vienas Muzikevičiaus bendradarbių, kuriam perduodavo dalį gautos spaudos, buvo Merkinėje gyvenęs knygnešys Jurašius.

NOREIKAITĖ Antanina, Vinco, gim. apie 1862 m., gyv. Valkininkuose, mirė 1939 m. rudenį, palaidota Valkininkuose. Siuvėja, bažnyčios choristė, knygnešė. Gyveno prieglaudoje prie Valkininkų klebonijos. Platinti lietuvišką spaudą paskatino kun. Silvestras Gimžauskas, tuo metu klebonavęs Valkininkuose. Lietuviškos spaudos gaudavo ne tik iš S. Gimžausko, bet ir iš valkininkiečio M. Markevičiaus. Gautas knygas nugabendavo Jurgiui Uždaviniui į Dargužius, taip pat į Matuizas, Rūdiškes, kt. miestelius ir kaimus. Patikima pagalbininkė buvo Zofija Sčesnulevičiūtė iš Dzegciorių (Mielupių) k. (Varėnos vls.). Policija 1902.IV.2 kratė A. Noreikaitės butą. Buvusi jos bute M. Babravičienė bandė paslėpti maišą su knygomis, kurias buvo per langą įmetęs knygnešys Jurgis Uždavinys, bėgdamas nuo besivejančių žandarų. A. Noreikaitė teisinosi, kad nieko nematė ir nežino, kas pasidėjo knygas. Vilniaus gubernatorius paskyrė 10 rb baudą arba 14 dienų arešto prie policijos. Po spaudos draudimo panaikinimo vertėsi siuvėjos amatu.

NOREIKIENĖ Marija, gyv. Valkininkuose. Elgeta, knygnešė. Gyveno elgetyne. Valstietis Andrius Miliauskas, sulaikytas su lietuviška knyga, sakė ją pirkęs iš M. Noreikienės. 1892.I.31 nubausta 14 d. arešto policijos areštinėje.

SAULĖNAITĖ Ieva, gyv. Dargužių k. (Valkininkų vls.). Knygnešė. Aktyviai talkino Valkininkų krašto knygnešiui Jurgiui Uždaviniui gabenant ir platinant lietuvišką spaudą. Kartu su J. Uždaviniu ir knygneše Agota Peciukonyte nueidavo spaudos ir į M. Lietuvą. Kartu su jais eidavo į Šiluvos atlaidus, iš ten taip pat parsinešdavo spaudos.

SAULĖNAS Juozapas, gyv. Dargužių k. (Valkininkų vls.). Klebono tarnas, knygnešys. Patikimas Valkininkų klebono Silvestro Gimžausko bendradarbis gabenant ir platinant lietuvišką spaudą. 1891–1892 m. policija, tirdama S. Gimžausko bylą, pagal liudininkų parodymus nustatė, kad J. Saulėnas draudžiamosios spaudos parsiveždavo iš Kauno. Maldaknyges pardavinėdavo, o kt. lietuviškas knygeles dalydavo veltui. Nubaustas 10 rb bauda arba 14 d. arešto policijos areštinėje. Susimokėjo baudą.

SČESNULEVIČIUS Kazimieras, gim. 1872.II.27 Valkininkuose ,gyv. Matuizose, mirė 1956.II.21 Čikagoje, JAV. Valstietis, daraktorius. Baigė Trakų mst. mokyklą. Savo namuose įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą. Mokė aplinkinių kaimų vaikus. K. Sčesnulevičiaus mokyklą baigė ir brolio Vinco duktė Zofija Sčesnulevičiūtė, vėliau pati daraktoriavusi. Zofijos mokyklai K. Sčesnulevičius parūpindavo elementorių, rašymo priemonių. Atitarnavęs carinėje kariuomenėje liko Rusijoje ir dirbo valstiečių banke. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais buvo išrinktas Valkininkų parapijos komiteto pirmininku, vėliau dirbo miškų ūkyje. Bendradarbiavo lietuviškoje periodinėje spaudoje, rašė dzūkų etnografijos klausimais.

SČESNULEVIČIŪTĖ Zofija, Vinco, gim. 1880.III.14 Mielupių k. (Matuizų sen.), mirė 1966.IX.10 Valkininkuose, palaidota Valkininkų kapinėse. Siuvėja, bažnyčios choristė, daraktorė. Pasimokiusi pas savo dėdę K. Sčesnulevičių pati pradėjo slaptai mokyti vaikus. Klebono S. Gimžausko patarta, išmoko siuvėjos amato, kuriuo versdamasi lengviau išvengdavo žandarų įtarimo. Mokėsi pas siuvėją, taip pat knygnešę Antaniną Noreikaitę. Savo kaime daraktoriavo apie 4 metus, vėliau Papiškių, Dargužių, Krūminių, Daržininkų, Kaniūkų, Puodžių kaimuose (Varėnos vls.). Per pamokas kambaryje stovėdavo siuvamoji mašina, o ant stalo sukarpytų audinių skiautės. Iškilus pavojui, vaikai išbėgiodavo. Lietuvišką mokyklą palaikė Narvidiškių kaime gyvenusi dvarininkė Jadvyga Bankauskienė, kuri Z. Sčesnulevičiūtę ir kitas daraktores šelpė pinigais. Pakliuvusią į žandarų rankas išpirko. Po spaudos draudimo panaikinimo 1905 m. lankė pedagoginius kursus Vilniuje. Lenkų okupacijos metais, kai 1937 m. buvo atimtos mokytojos teisės, vėl slaptai mokė lietuviško rašto. Pokario metais gyveno labai vargingai. Susirgusią nebuvo kam slaugyti, parūpinti valgio.

STANIULIS Simonas, Andriaus, gyv. Papiškių k. (Varėnos vls.). Valstietis. 1891 m. įkliuvus kun. Silvestrui Gimžauskui, policija, ieškodama bendrininkų – spaudos platintojų, įtarė, kad lietuviškos spaudos turi S. Stanulis ir jo kaimynas Simonas Staniulis (s. Motiejaus). Padarius kratas ir policijai pareikalavus, jie abu atidavė po 1 lietuvišką maldaknygę. Abu nubausti po 3 rb baudos arba 3 paroms arešto policijos areštinėje.

STANIULIS Simonas, Motiejaus, gyv. Papiškių k. (Varėnos vls.). Valstietis. 1891 m. įkliuvus kun. Silvestrui Gimžauskui, policija, ieškodama bendrininkų – spaudos platintojų, įtarė, kad lietuviškos spaudos turi S. Staniulis ir jo kaimynas Simonas Staniulis (s. Andriaus). Policijai pareikalavus, jie abu atidavė 2 lietuviškas maldaknyges. S. Staniulis teigė maldaknygę įsigijęs prieglaudoje iš M. Noreikienės. Abu Staniuliai nubausti po 3 rb baudos arba 3 paroms arešto policijos areštinėje.

SUCHOCKAS, Suchockis Petras. Daraktorius. 1885 m. policija Papiškių k. (Varėnos vls.) rado slaptą mokykląklą, kurioje P. Suchockas mokė lietuviško, lenkiško ir rusiško rašto.

SURAUČIUVIENĖ, Suraučiūtė [?] Ieva, gyv. Papiškių k. (Varėnos vls.). Policininkas apie 1891.II.7 iš jos atėmė 1 maldaknygę. Nubausta 3 d. arešto policijos areštinėje. Bausmę atliko Trakuose.

Kun. Ignotas Šopara

Kun. Ignotas Šopara

ŠOPARA, Šoparas Ignotas, Juozapo, gim. 1864.IV.10(III.29) Martynaičių k. (Kretingos aps.), mirė 1931.XII.15 Perlojoje (Varėnos vls.), palaidotas bažnyčios šventoriuje. Kunigas, knygnešys, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Vilnijoje. Baigęs Palangos progimnaziją, 1888 m. įstojo į Mogiliovo arkivyskupijos dvasinę seminariją Peterburge ir baigė keturis kursus. Mokslą nutraukė ir po metų įstojo į Vilniaus kunigų seminarijos penktą kursą. Seminarijoje pasireiškė kaip veiklus lietuvis. 1894 m. birželio mėn. įšventintas į kunigus ir paskirtas Švenčionių parapijos vikaru. Čia prasidėjo I. Šoparos, kaip lietuvybės puoselėtojo, knygnešystės organizatoriaus veikla. Palaikė ryšius su Vilniuje kunigavusiu Juozu Ambraziejumi. Iš Vilniaus gautą lietuvišką spaudą platindavo parapijoje, perduodavo platinti vietiniams knygnešiams – Adomui Padleckiui ir kt. Bažnyčioje sakė lietuviškus pamokslus, subūrė lietuvių chorą, mokė vaikus lietuviško katekizmo, ragino žmones valdžios įstaigose kalbėti lietuviškai. Buvo lenkų įskųstas Vilniaus kurijai. Per kratą jo bute žandarai įkalčių nesurado. 1897 m. perkeltas į Kalvius (Kaišiadorių aps.). Čia netrukus susirado vietinį knygnešį Jurgį Praškevičių, Migonyse – V. Žukauską, A. Malecką, Kleboniškyje – A. Lapinską. Rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu, lietuvybės skleidimu per bažnyčią. Už lietuviškus pamokslus ir lietuvių kalbos vartojimą bendraujant su tikinčiaisiais lenkų dvarininkų įskųstas Vilniaus kurijai ir po 3 mėn. iškeltas vikaru į Drujos parapiją (Gudijoje), 1898 m. perkeltas į Dysną, po dviejų mėn. – į Graužiškius (Gudijoje). 1900 m. paskirtas Labanoro klebonu. Už lietuviškų pamokslų sakymą 1902 m. perkeltas į Lydą ir pažemintas pareigose – paskirtas vikaru. 1902 m. Perkeltas į Ceikinius (Ignalinos vls.). Būdamas Ceikinių filialistas vėl rūpinosi lietuviškų knygų platinimu, palaikė ryšius su kunigais bendraminčiais, iš jų gaudavo lietuviškos spaudos. Pradėjo kurti lietuvių chorą. Už lietuvybės puoselėjimą, lietuviškos spaudos platinimą, nepalankias korespondencijas apie lenkų ponų antilietuvišką, antihumanišką veiklą šešiolika kartų buvo keliamas iš parapijos į parapiją Lietuvoje ir Gudijoje. Gindamas savo teises, dar 1902 m. rašė Apskelbimą į lietuvių spaudą (Varpą ir leidžiamus JAV laikraščius). Rašė skundus Vilniaus vyskupijos administracijai. Pramintas „kietu žemaičiu“. Nuo 1924 m. – Nemajūnų klebonas, nuo 1929 m. – rezidentas Akmenyje, vėliau Perlojoje. Nuo 1930.V.1 paskirta 200 Lt pensija kaip tautinės sąmonės žadintojui.

TAREILA Jokūbas, gyv. Valkininkuose. Valstietis, knygnešys. Policija 1893 m. pr. Valkininkuose iš knygrišio Arono Vidlianskio atėmė 4 lietuviškas maldaknyges ir 3 giesmynus. A. Vidlianskis prisipažino, kad šias knygas jam davė įrišti J. Tareila, taip pat Jonas Vilkišius, Karolis Tareila, Simonas Tareila. Pastarieji du savo knygų išsigynė.

UŽDAVINYS Jurgis, Juozo, gim. apie 1852 m. Dargužių k. (Valkininkų vls.), gyv. Valkininkuose,·mirė 1904 m. gruodžio mėn. pab., palaidotas Valkininkų kapinėse. Valstietis, bažnyčios žemės pusininkas, knygnešys. Lietuviškai skaityti išmoko jau suaugęs, rašyti nemokėjo. Manoma, kad imtis knygnešystės paragino kun. S. Gimžauskas. J. Uždavinio artimiausieji pagalbininkai buvo valstietės Agota Peciukonytė ir Ieva Saulėnaitė. Kartu su jomis lietuviškos spaudos parsinešdavo iš M. Lietuvos, iš Šiluvos ir Kauno. Taip pat gaudavo iš kt. knygnešių (iš Jurašiaus ir kt.). Knygas nešdavo iš anksto parengtuose maišuose (aplipusiuose plunksnomis ir pan.). Namuose spaudinių nelaikydavo, slėpdavo kaimyno Adomo Balkės klėtyje bei pas kt. kaimynus. Buvo parsivežęs spaustuvėlę, kurią netrukus išvežė į Vilnių. Dalį spaudos per Motiejų Markevičių, Simoną Aukštuolį ir kt. vietinius knygnešius išplatindavo Valkininkų apylinkėse, kitą nuveždavo į Vilnių. Bendradarbiavo su Vilniaus kun. Juozapu Ambraziejumi. 1891 m. įkliuvus kun. Silvestrui Gimžauskui, kaip jo bendrininkas buvo kaltinamas ir J. Uždavinys už lietuviškų maldaknygių ir brošiūrų platinimą. Buvo nubaustas 10 rb bauda. 1891.V.26 dalyvavo susidūrime su policija, kai ši iš M. Antulienės prie Valkininkų bažnyčios atėmė lietuvišką maldaknygę. J. Uždavinys tuo metu vyrams dalijęs kažkokius lietuviškus lapelius. Varėnos taikos teisėjas J. Uždavinį nubaudė 3 mėn. kalėjimo. Taikos teisėjų suvažiavimas J. Uždavinio apeliaciją atmetė. Policija 1902.IV.2 A. Noreikaitės bute Valkininkuose rado 53 lietuviškus leidinius, kuriuos jai pristatęs J. Uždavinys (tuomet gyvenęs Dargužiuose).

VALAVIČIUS Vincentas, gim. 1858.VIII.17, mirė 1939.II.24 Palomenėje (Kaišiadorių aps.), palaidotas Palomenės bažnyčios šventoriuje. Kunigas, knygnešys, knygnešystės ir slaptųjų lietuviškų mokyklų organizatorius bei globotojas. Kilęs iš senųjų Žemaitijos bajorų giminės. Tėvai buvo gerai išsilavinę, nenutautėję, išlaikę lietuvių kalbą, turėjo ryšių su M. Valančiumi, Vilniaus dvasininkais lietuviais. Nuo mažens buvo auklėjamas lietuviškumo dvasia. 1879 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Mokydamasis stengėsi nepasiduoti nutautinimo politikai, skaitė ir platino lietuvišką spaudą. 1884 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Nočios parapiją Gudijoje. 1885 m. perkeltas į Valkininkus, kur klebonavo kun. S. Gimžauskas. Tuoj pat įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą bei platinimo organizavimą. Kun. S. Gimžauskas jam patikėjo ryšius su knygnešiais broliais Antanu ir Vincu Didikais, Motiejum Uždaviniu. 1886 m. paskirtas Varėnos klebonu ir čia dirbo iki 1910 m.. Ryšiai su knygnešiais nenutrūko, ypač su knygnešiu Antanu Didiku. V. Valavičiaus pastangomis buvo įsteigtos slaptosios mokyklos Naujaūlyčio, Užumelnyčio, Glūko ir kt. kaimuose. Pasirūpindavo, kad mokyklos turėtų daraktorius. Po 1910 m. kunigavo Alovėje, Musninkuose, Kazokiškėse ir nuo 1922 m. iki mirties – Palomenėje.

VERSECKAS Motiejus, gyv. Pūčkornės k. (Valkininkų vls.). Valstietis, knygnešys. Palaikė ryšius su Valkininkų klebonu kun. Silvestru Gimžausku ir kt. knygnešiais. Iš jo lietuviškos spaudos platinimui imdavo knygnešys Simonas Aukštuolis.

VILKIŠIUS Jonas, Andriaus, gyv. Varėnoje, r. Liet. Knygnešių rėmėjas. Policija 1893 m. pr. iš knygrišio Arono Vidlianskio atėmė jam atneštas įrišti lietuviškas religines knygas. A. Vidlianskis prisipažino, kad knygas jam davė įrišti J. Vilkišius, taip pat Jonas, Karolis bei Simonas Tareilos.

ZALIECKAS, gim. Pošalčių k. (Varėnos vls.). Daraktorius. Mokė vaikus apie 1883–1884 m. slaptoje mokykloje Jakėnų k. (Varėnos vls.). Turėdavo iki 15 mokinių. Mokė skaityti lietuviškai, o rusiškai ir skaityti, ir rašyti. Diktantus ar rašinėlius rašydavo lietuviškai, bet kirilica. Rašinius vertindavo pažymiais. Lengvo turinio rusiškas knygas nupirkdavo pats Zalieckas. Šiek tiek mokė ir geografijos. Pasakodavo pats Zalieckas, nes geografijos vadovėlio neturėjo. Už mokymą tėvai atsiskaitydavo pinigais.

ZIGMUNTAVIČIUS P, gyv. Papiškės k. (Varėnos vls.). Daraktorius. Mokė vaikus slaptoje mokykloje Papiškių k. Policija, suradusi mokyklą išsiaiškino, kad ji atidaryta prisidėjus buv. Kaniavos vls. viršaičiui Jazukevičiui, kuriam už tai taikos tarpininkų suvažiavimas paskyrė administracinę baudą. P. Zigmuntavičius nubaustas pusantro mėnesio pataisos darbų kalėjimo.

ZUBKAUSKAS Stasys, gyv. Vaitakarčmio k. (Valkininkų vls.). Valstietis, knygnešių rėmėjas. 1891–1892 m. policija, tirdama Valkininkų klebono Silvestro Gimžausko bylą, pagal liudininkų parodymus nustatė, kad S. Zubkauskas skaitė valstiečiams Aušrą.

Literatūra: Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004.

Strf_fondasProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas