Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Knygnešiai ir daraktoriai Miroslavo ir Seirijų apylinkėse

Arturas Čiras

2013 11 25

ARNAUSKAS, gyv. Paveliškių k. (prie Ginčionių miško) (Seirijų vls.). Elgeta, knygnešys. Palaikė ryšius su knygnešiu Antanu Baranausku. Imdavo iš jo lietuviškų knygų. Įkliuvo Seirijuose. Per kratą rado 6 maldaknyges. Buvo pasodintas į daboklę. Kaimynas užtarė ir liko nenubaustas.

BARANAUSKAS Antanas, gim. 1864 m. Krikštonių k. (Seirijų vls.), gyv. ten pat. Knygnešys. Lietuviškai skaityti ir rašyti mokėsi pas daraktorių Antaną Petrauską. Bendradarbiavo su knygnešiu Karoliu Tumasoniu ir Karuse Zolickiene. Iš jų gaudavo lietuviškos spaudos. Imdavo nedidelį kiekį – 15–30 egz. maldaknygių, giesmynų, pasiskaitymų. Laikraščių neplatindavo. Dažniausiai platindavo Užnemunėje. Nunešdavo Muzikevičiui, taip pat Jurašiui į Merkinę arba jie patys atvažiuodavo. Pažinojo ir knygnešį Andrių Jarmalą iš Teizininkų k. (Lazdijų vls.).

BIELIONIS. Daraktorius. Mokė vaikus slaptoje mokykloje Gudonių k. (Seirijų vls.). Buvo įskųstas policijai, bet, laiku perspėtas, spėjo pasislėpti.

BUJAUSKAS Motiejus, gim. 1838.IX.17, mirė 1891.IX.4 Seirijuose. Kunigas, knygnešys. Baigė Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1862.III.13. Paskirtas vikaru į Žemąją Panemunę (Šakių vls.). 1869 m. jau buvo Prienų vikaras (kada atvyko, tiksliai nežinoma). 1871 m. perkeltas vikaru į Griškabūdį (Šakių vls.). 1872 m. paskirtas Šventežerio klebonu. 1885 m. perkeltas vikaru į Seirijus. Pasiekė, kad bažnyčioje būtų giedama lietuviškai.  Palaikė ryšius su knygnešiais. Visada turėdavo lietuviškų knygelių ir laikraščių. Įkliuvo jas platindamas. Vienas parapijietis [pavardė nežinoma], norėdamas išgelbėti kleboną, prisiėmė visą atsakomybę ir buvo ištremtas 5 m. į Rusiją. Atlikęs bausmę pasiliko Rusijoje. Praėjus metams po ištrėmimo, M. Bujauskas mirė ir ištremtasis jokios paramos nebegaudavo.

GADIŠAUSKAS Jokūbas, Anastazijaus, gim. apie 1872 m., gyv. Obelijos k. (Miroslavo vls.) Valstietis, knygnešys. 1902 m. pasienio sargybiniai jį sulakė prie Pajevonio (Vilkaviškio aps.) ir atėmė lietuvišką knygą apie Kražių skerdynes. Nubaustas 5 d. arešto valsčiaus daboklėje.

GUTAUSKAS Jonas, Antano, gyv. Seirijuose. Valstietis, knygnešys. 1904.VII.20 pasienio sargybinis J. Gutauską sulaikė prie Matlaukio k. (Vilkaviškio aps.) ir atėmė 1 religinę knygą.

JAKŠTYS Juozapas, gim. 1858.V.2 Rudžių k. (Šakių vls.), mirė 1931.III.30 Varlaukio k. (Jurbarko vls.). Kunigas, knygnešys. Vinco Kudirkos bendramokslis Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. Įšventintas į kunigus 1881.V.3. Iki 1884 m. – vikaras Zambrave (Lomžos dekanatas, Lenkija). 1884–1889 m. – vikaras Seinuose, taip pat dėstė tikybą Seinų triklasėje mokykloje. 1891 m. perkeltas į Lietuvą – paskirtas vikaru į Miroslavą (Alytaus aps.). Bendradarbiavo su kun. Martynu Sederevičiumi, padėjo jam gabenti ir platinti lietuvišką spaudą Dzūkijoje. 1893 m. vėl išsiųstas į Lomžos dekanatą. 1895 m. išvyko į JAV. Čia gyveno ilgą laiką, buvo Indianos Harboro bažnyčios klebonas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje.

Kun. Vincentas Jurgilas

Kun. Vincentas Jurgilas

JURGILAS Vincentas, gim. 1861.I.2 Vaitiekupių k. (Šakių vls.), mirė 1939.VI.11 Metelių k. (Seirijų vls.). Kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Baigęs Marijampolės gimnazijos 4 klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1884 m. įšventintas į kunigus (kunigai buvo ir du jo broliai). Paskirtas Šunskų parapijos vikaru (Marijampolės aps.), vėliau – Gelgaudiškio (Šakių vls.). Čia dirbdamas talkininkavo klebonui Pranciškui Būčiui platinant lietuvišką spaudą. Nuo 1890 m. iki mirties dirbo Meteliuose, nuo 1899 m. – klebonas. Ilgą laiką buvo Seirijų dekanato dekanas. Metelių bažnyčioje lenkiškas giesmes pakeitė lietuviškomis, rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu ir pats ją platino. Buvo dosnus visuomeninių reikalų rėmėjas. 1907 m. Meteliuose įkūrė Žiburio draugijosjos biblioteką, kurioje 1910 m. jau buvo apie 700 knygų. Atminimo įamžinimas: kun. V. Jurgilo kapas ir antkapinis paminklas Metelių bažnyčios šventoriuje (Lazdijų r.).

KASIULIONIS Matas. Daraktorius. Mokė vaikus Mankūnų k. (Miroslavo vls.).

KAŠELIONIS Motiejus, Mateušas, gim. 1860 m. Vosbūčių k. (Seirijų vls.). Stalius, daraktorius. Skaityti ir rašyti lietuviškai išmoko savo kaime pas daraktorių Padegimą ir Miroslavo valdinėje pradžios mokykloje pas mokytoją Povilaitį. 4 mėn. tarnavo caro kariuomenėje. Grįžęs daraktoriavo ir dar dirbo staliumi. Mokė 11 žiemų Seirijų vls. kaimuose: Vosbūčių, Mockonių, Buciniškės, taip pat Plentos ir Mankūnų k. (Miroslavo vls.). Mokykla nuolatinės vietos neturėjo. Mokė po 10–16 mokinių, vien berniukus, vyresniuosius pamokydavo skaityti rusiškai. Tai praversdavo tarnaujant carinėje kariuomenėje. Skaitydavo iš lietuviškos maldaknygės Šaltinis dieviškos loskos. Rašyti mokė taip pat lietuviškai. Mokslas tęsdavosi tris žiemas, skaityti išmokdavo per dvi žiemas. Vykstant pamokoms statydavo sargybą. Už mokslą imdavo po 5 kp per mėnesį ir gaudavo maisto.

KAVALIAUSKAS, gyv. Balkasodžio k. (Miroslavo vls.). Daraktorius. Mokė vaikus Balkasodyje (Miroslavo vls.), Vosbūčiuose (Seirijų vls.) ir kt.

Kun. Jonas Kriščiukaitis

Kun. Jonas Kriščiukaitis

KRIŠČIUKAITIS Jonas, gim. 1866.XII.30 Būgnų k. (Vilkaviškio aps.), mirė 1946.II.9 Romoje (Italija), palaidotas Campo Verano kapinėse. Kunigas marijonas, spaudos darbuotojas, knygnešys. Rašytojo Antano Kriščiukaičio-Aišbės brolis. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1886–1891 m. Seinų kunigų seminarijoje. Čia mokydamasis buvo slaptos lietuvių klierikų draugijos pirmininkas. Vienas iš draugijos tikslų – platinti lietuviškas knygas, tęsti Aušros tradicijas. 1891 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime. 1891.VI.21 įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Miroslave, Pilypave, 1896–1897 m. – Šventežeryje, 1899–1904 m. – Seirijų vikaras, vėliau Meteliuose. Platino lietuvišką spaudą, rūpinosi jos platinimo organizavimu, buvo parapijose dirbusių knygnešių globėjas. Vikaraujant Šventežeryje ir Seirijuose, daug lietuviškos spaudos jam pristatydavo knygnešys A. Jermala. J. Kriščiukaičio dėka parapijose plito lietuviškos dainos ir tautinio susipratimo dvasia. Prieš I pasaulinį karą administravo gudiškas Teolino ir Sapackinės parapijas. 1918 m. rudenį grįžęs į Lietuvą, įstojo į marijonų vienuoliją Marijampolėje. Nuo 1933 m. iki mirties, su trumpomis pertraukomis, gyveno Romoje. Bendradarbiavo Kryžiuje, Ūkininke, Vadove ir kt. Parašė, tačiau neišspausdino įdomių atsiminimų apie savo gyvenimą Vilniuje ir vysk. J. Matulaitį. Buvo bibliografijos žinovas, talkino V. Biržiškai, rinkdamas žinias apie lietuviškas knygas.

LIUTKAUSKIENĖ, gyv. Seirijuose. Prekybininkė, knygnešė. Platino lietuvišką spaudą aplinkiniuose kaimuose, miesteliuose. Daug spaudos platinimui gaudavo iš knygnešio Andriaus Jermalos.

Jonas Maknickas

Jonas Maknickas

MAKNICKAS Jonas, gim. 1875.XI.5 Leipalingyje (Seinų aps.), gyv. Balkūnų k. (Miroslavo vls.), mirė·1938.XI Balkūnų k., palaidotas Santaikoje. Valstietis, visuomenės veikėjas, knygnešių rėmėjas. Dar būdamas jaunas, naudodamasis tuo, kad buvo XIX a. pab. valsčiaus viršaitis ir dėl to ne taip bijojo kratų, padėdavo knygnešiams – savo namuose ant aukšto slėpdavo lietuviškas knygas, rėmė su lietuvybės puoselėjimu susijusį darbą. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Vedęs dailininko A. Žmuidzinavičiaus seserį, persikėlė gyventi į jos tėviškę. Pats švietėsi, ragino kaimynus prenumeruoti lietuviškus laikraščius. Rašė korespondencijas. Miroslave, Krokialaukyje, Alytuje organizavo ir steigė lietuviškas draugijas. 1917 m. dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Organizavo šaulius, dirbo savivaldybėje. Prisidėjo prie Alytaus gimnazijos įkūrimo. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

MERKININKAS Vincas, Tomo, gyv. Buckūnų k. (Seirijų vls.). Valstietis, knygnešys. 1904.VII.24 akcizininkai jį sulaikė Patilčių k. (Vilkaviškio vls.) ir atėmė 1 religinę knygą.

PACEVIČIUS Kazys, gyv. Metelių k. (Seirijų vls.). Prekybininkas, knygnešys. Vienas pirmųjų žinomų knygnešių Seinų aps. Policija 1881 m. Meteliuose iš jo atėmė 10 lietuviškų knygų, iš jų 6 elementorius.

PACEVIČIŪTĖ-LIUTKAUSKIENĖ, gyv. Seirijuose. Prekybininkė, knygnešė. Tėvas Kazys Pacevičius ir sesuo Karolina Pacevičiūtė-Zaleckienė taip pat buvo knygnešiai. Su devocionalijomis ir lietuviška spauda važinėdavo į atlaidus Miroslave, Kryžiuose, Liškiavoje, Leipalingyje, Veisiejuose ir kt. Padėdavo prekiauti duktė Veronika.

PACEVIČIŪTĖ-ZALECKIENĖ Karolina, gim. apie 1875 m. Buckūnų k. (Seirijų vls.), mirė po 1940 m. JAV. Prekybininkė, knygnešė. Žmonės ją vadino Karusėle arba Karuse. Tėvas Kazys Pacevičius taip pat buvo knygnešys. Lietuviškos spaudos (maldaknygių, kalendorių ir kt. knygų) atnešdavo Juozas Kancleris ir Andrius Jarmala, taip pat gaudavo iš Ūdrijos (kun. Antanas Radušis, vėliau – kun. Adomas Grinevičius). Pati platino spaudą važinėdama su devocionalijomis ir kt. smulkiomis prekėmis po aplinkines gyvenvietes dab. Lazdijų ir Alytaus rajonuose. Nugabendavo knygų Seirijų knygnešiams Karoliui Tumasoniui, Seirijų vikarui Jonui Kriščiukaičiui ir savo seseriai Liutkauskienei, gyvenusiai Seirijuose. 1925 m. K. Pacevičiūtė-Zaleckienė išvyko į JAV pas savo sūnus.

PADEGIMAS Juozas, gyv. Vosbūčių k. (Seirijų vls.). Daraktorius. Daugiausia daraktoriavo Vosbūčiuose, taip pat Balkasodyje (Miroslavavo vls.) ir kt.

PETRAUSKAS Antanas. Daraktorius. Mokė vaikus slaptoje mokykloje Krikštonių k. (Seirijų vls.). Pas A. Petrauską mokėsi knygnešys Antanas Baranauskas. Mokė lietuviškai skaityti ir rašyti.

SAKAVIČIUS, Sakevičius Kazimieras, gim. 1836.II.12 Marijampolėje, mirė 1876.VII.16 Seirijuose, palaidotas Seirijų kapinėse. Kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešių rėmėjas. Baigė Seinų kunigų seminariją, 1859.VIII.30 įšventintas į kunigus. Paskirtas vikaru į Vilkaviškį. Apie 1864 m. perkeltas klebonu į Veisiejus. 1869 m. į parapiją vikarauti atvyko kun. Silvestras Leonavičius. S. Leonavičiui pasiūlius K. Sakavičius sutiko ir pats ėmė sakyti pamokslus lietuvių kalba, leido tai daryti ir vikarui. Vėliau neprieštaravo, kad būtų įvesti lietuviški poteriai bei katekizmas, pritarė lietuviškos spaudos platinimui. Nuo 1873 m. – Seirijų klebonas.

SALTONAS Antanas, gim. apie 1877 m. Barčiūnų k. (Seirijų vls.). Daraktorius. Gimtinėje baigė daraktorinę mokyklą. Pradėjo mokytojauti turėdamas 17 m. Slapta mokykla pastovios vietos neturėjo. Būdavo 10–30 mokinių (8–15 m. amžiaus). Mokėsi vien berniukai. Mokė skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Mokslas trukdavo 3–4 žiemas. Mokė Seirijų apylinkėse – Barčiūnų, Kudrenėlių k. (Seirijų vls.) ir Vilkanastruose, Ricieliuose, Vileikiuose (Leipalingio vls.). Pamokų metu stovėdavo sargyba. Artinantis pavojui slėpdavosi rūsyje, tvartuose. Už mokymą tėvai mokėdavo 0,5–1 rb per mėnesį, iš neturtingųjų mokesčio neimdavo. Baustas nebuvo – spėjo pabėgti į Ameriką (1901 m.). Po 4 m. grįžo, bet po pusės metų vėl turėjo bėgti Amerikon. Antrą kartą sugrįžo jau po rusų–japonų karo ir daraktoriavo iki Pirmojo pasaulinio karo.

SAVUKYNAS Kostas, gim. 1884 m. Seirijuose, gyv. ten pat. Knygnešys, daraktorius. Baigė Seirijų pradžios mokyklą. Daraktoriauti pradėjo nuo 16 m. Mokė vaikus 1900–1910 m. slaptose mokyklose Seirijų, Lazdijų, Šventežerio ir Veisiejų apylinkėse (Žagarių, Noragėlių, Seiliūnų, Mankūnėlių, Bagdononių, Paserninkų, Butelionių, Gudelių k.). Turėdavo iki 30 įvairaus amžiaus mokinių, daugiau buvo berniukų. Mokė skaityti ir rašyti tik lietuviškai. Kaip mokymo priemonę naudojo elementorius, jų labai trūkstant – ir maldaknyges. Už mokymą gaudavo po 1 rb per mėnesį už vaiką. Platino lietuvišką spaudą, kurią gaudavo iš knygnešio Karolio Tumasonio. Baustas nebuvo.

TUMASONIS-BRANDUKAS Petras, gim. 1875.VIII.23 Lapšiaus k. (Seirijų vls.), mirė·1947.XII.12 Čikagoje, JAV. Spaudos darbuotojas, redaktorius, vertėjas, knygnešys, daraktorius. Baigęs Seirijų valdinę pradžios mokyklą, privačiai dar mokėsi Seinuose. Kurį laiką daraktoriavo Seirijuose ir aplinkiniuose kaimuose. Skaitė ir platino lietuvišką spaudą. Tarnavo caro kariuomenėje Liepojoje. Čia užmezgė ryšius su knygnešiais, iš jų gaudavo lietuviškos spaudos ir platino tarp pažįstamų. Gimtinėje (kituose šaltiniuose – Liepojoje) 1897–1900 m. leido rankraštinį laikraštėlį jaunimui Vardas kataliko. Dėl konspiracijos, galimų nemalonumų P. Tumasonis rašė asmenų ir vietovių vardus slaptais ženklais. 1901 m. emigravo į JAV ir apsigyveno Brukline, vėliau persikėlė į Čikagą. Redagavo lietuviškus laikraščius – Žvaigždę, Kataliką, Dagį, Draugą. Vertė iš užsienio kalbų katalikiškas knygas, rašė pats.

TUMASONIS Jurgis, gim. 1881.IX.22 Lapšiaus k. (Seirijų vls.), mirė 1947.IX.3 Brukline, JAV. JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, knygnešys. Broliai Petras ir Karolis Tumasoniai taip pat buvo knygnešiai. Baigė Seirijų pradžios mokyklą. Platino lietuvišką spaudą, buvo areštuotas. Apie 1903 m. atvyko į JAV. Čia dalyvavo įvairių lietuviškų draugijų veikloje, kai kurioms iš jų vadovavo, telkė jų skyrius. Dirbo Kataliko, Draugo, Garso, Darbininko, Amerikos leidyklose. Rašė straipsnius į šiuos leidinius.

TUMASONIS Karolis, gim. apie 1850 m. Lapšiaus k. (Seirijų vls.), mirė 1918 m. ten pat, palaidotas Seirijuose. Lietuvybės žadintojas Dzūkijoje, knygnešys. Visą amžių gyveno gimtajame sodžiuje, vyresniojo brolio ūkyje. Dirbo įvairius žemės ūkio darbus. Dar visai jaunas įsirašė į tretininkus, tapo jų vedėju parapijoje ir panaudojo savo įtaką platindamas lietuvišką spaudą tarp tretininkų ir kt. parapijiečių. Apie jo darbą platinant lietuvišką spaudą žinojo ir vietinė policija, bet kratų nedarė, netrukdė. Daug lietuviškos spaudos gaudavo iš knygnešio Andriaus Jermalos. Turėjo bendradarbių ir pagalbininkų gretimose parapijose – Liškiavoje, Leipalingyje, Šventežeryje ir kt. Į Liškiavą atvežtas knygas slėpdavo vienuolyne, jas pasiimdavo knygnešys F. Gelažauskas. Spaudos iš K. Tumasonio imdavo Krikštonių k. gyvenęs knygnešys A. Baranauskas. Palaikė ryšius ir su Vilniaus gub. (už Nemuno) knygnešiais. Giedojo Seirijų bažnyčios chore. Atliko didelį darbą 1896 m. šioje bažnyčioje pakeičiant lenkiškus giedojimus lietuviškais. Kasmet organizuodavo eitynes į Vilnių, kurios vykdavo prieš Sekmines.

VALENTA, gyv. Seirijuose. Knygnešių rėmėjas. Daug lietuviškos spaudos imdavo iš knygnešio Andriaus Jermalos.

ZOLICKIENĖ Karusė, gyv. Buckūnų k. (Seirijų vls.). Prekybininkė, knygnešė. Važinėdavo po aplinkines parapijas nuplyšusiais rūbais kaip elgeta. Lietuviškos spaudos parsiveždavo net iš M. Lietuvos, daug imdavo iš knygnešio Andriaus Jermalos. Bendradarbiavo su knygnešiu Antanu Baranausku ir kt. Į atlaidus aplinkiniuose bažnytkaimiuose kartu su galanterijos prekėmis veždavosi lietuviškos spaudos, bet savo palapinėje jos nelaikydavo. Atveždavo į atlaidus maldaknygių, giesmynų ir perduodavo jauniems kunigams, kurie jas išplatindavo savo parapijose. Apie 1904 m. išvažiavo pas vyrą į JAV.

Literatūra: Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004.

Strf_fondasProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas