Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Knygnešiai ir daraktoriai Lazdijų ir Veisiejų apylinkėse

Arturas Čiras

2013 11 29

ANDRIULIONIS Augustas, Stasio, gim. 1875.I.26 Deminiškių k. (Šlavantų sen.), gyv. ten pat. Valstietis, knygnešys. Motina turėjo 9 margus žemės. 1902 m. pasienio sargybiniai jį sulaikė Stanaičių k. (Vilkaviškio aps.), nešėsi 2 lietuviškas knygas. 1903 m. caro paliepimu nubaustas 7 d. arešto policijos areštinėje, bet 1902 m. pabaigoje jau buvo emigravęs į JAV.

BLAŽONIS Andrius, gyv. Mikyčių k. (Šventežerio sen.). Valstietis. 1904.I.7 Šventežerio vls. valdyboje buvo gauta iš užsienio jam adresuota banderolė, kurią atplėšus rasta Saulė (1904, nr. 1).

BURAUSKAS Juozas, gyv. Kybartų k. (Būdviečio sen.). Knygnešys. Platino lietuvišką spaudą, kurios jam savo vežimu atveždavo knygnešys Mikas Vasiliauskas.

ČĖSNA Stanislovas, gim. 1864.V.8 Meškučių k. (Marijampolės aps.), mirė 1954.IX.15 Sasnavoje (Marijampolės r.). Kunigas, spaudos darbuotojas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešių rėmėjas. Knygnešių Jono ir Antano Čėsnų brolis. Pasiruošęs namuose, 1876 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. 1881–1886 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1887–1890 m.– vikaras Šventežeryje (Lazdijų vls.). Čia platino lietuviškas maldaknyges, vietoj lenkiškų pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus. 1890–1893 m. – vikaras Balbieriškyje (Prienų vls.). 1893–1904 m. – vikaras Marijampolėje. Kunigaudamas Marijampolėje palaikė ryšius su Sietyno draugija, kurios nariai buvo ir jo broliai Jonas ir Antanas, taip pat svainis A. Žmuidzinas. Bendradarbiavo įv. lietuvių spaudoje (slapyv. Nemo), vėliau Vadove, Šaltinyje, Vilnyje, Artojuje. Nuo 1904 m. – Sasnavos klebonas. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo vienas Žagrės draugijos steigėjų, jo iniciatyva įkurtas bankas. 1938 m. pastatydino mūrinę bažnyčią Sasnavoje. Bendradarbiavo spaudoje (Vadove, Šaltinyje, Vilnyje, Artojuje).

ČITAVIČIUS Vincentas, gim. 1870.IX.17 Kučiūnų k. (Lazdijų vls.), mirė po 1939 m. Alksnėnų k. (Vilkaviškio aps.). Kunigas, knygnešys. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1887.IX.15. Kunigu įšventintas 1894.IV.15 ir paskirtas vikaru į Krasnopolį (Seinų dekanatas). 1897 m. perkeltas vikaru į Pilypavą (Suvalkų dekanatas). 1902 m. vikaras Simne, nuo 1904 m. – Pakuonyje, 1905 m. – Alvite. Dar dirbo vikaru Igliaukoje (po 1915 m.). Nuo 1923 m. – Alksnėnų klebonas. Mokydamasis seminarijoje įsitraukė į slapto lietuvių klierikų būrelio veiklą. Lietuviškos spaudos gaudavo iš knygnešių. Nuo 1891 m. daug spaudos imdavo iš Seinuose gyvenusio gyd. Juozo Kauko. Gautas knygas skaitydavo seminarijoje, važiuodamas atostogų nuveždavo į tėviškę namiškiams ir kaimynams. Gresiant kratai, seminarijos rektorius davė nurodymą klierikams visas necenzūruotas knygas lietuvių ir lenkų k. sunaikinti arba išgabenti iš seminarijos. V. Čitavičius pasiuntė seminarijos tarną į savo tėviškę Kučiūnus, prašydamas atvažiuoti su kuparu. Klierikai į jį sukrovė spaudą. V. Čitavičiaus tėviškėje tėvas ją saugojo iki klierikų vasaros atostogų. Praėjus kratos pavojui, vėl ją atvežė į kunigų seminariją.

Kun. Juozapas Galeckas

Kun. Juozapas Galeckas

GALECKAS Juozapas, gim. 1871.III.2 Rūdos k. (Vilkaviškio aps.), mirė 1922.VI.10 Šlavantuose (Lazdijų vls.). Kunigas, liaudies švietėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje. 1894.IX.10 (kitur – 1894.VII.1) įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į A. Panemunę. 1896 m. perkeltas į Lazdijus. Nuo 1898 m. į lenkiškas parapijas: į Sniadovą, 1899 m. – Raigrodą, 1900 m. – Zambravą, 1903 m. – Zavadus, 1905 m. – Jelenavą, 1907 m. – Berznyką. Tais pačiais metais paskirtas Kučiūnų klebonu, nuo 1921 m. – Šlavantų klebonas. Dalyvavo slaptos seminarijos klierikų draugijos veikloje, platino lietuvišką spaudą, puoselėjo lietuvybę. Vikaraudamas visur pasižymėjo sumanumu ir energija: be tiesioginių savo pareigų, rūpinosi parapijiečių švietimu, mokyklų steigimu, suorganizavo keletą ūkio ir prekybos įstaigų, joms vadovavo, pastatė vieną kitą draugijoms skirtą namą, steigė bibliotekėles, skaityklas. 1921 m. Šlavantuose įkūrė naują parapiją.

GIEDRAITIS Jonas, gim. 1859.VII.5 Degučių k. (Šakių vls.), mirė 1910.II.20 Rudaminoje (Lazdijų vls.). Kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1877–1881 m. Seinų kunigų seminarijoje. 1881 m. išvyko į Peterburgo dvasinę akademiją, kurią baigė teologijos kandidatu. 1884.VII.20 įšventintas kunigu ir paskirtas Seinų katedros vikaru. Čia pradirbęs ne visus metus, paskirtas Dvasiškosios kurijos sekretoriumi ir vyskupo Petro Vieržbovskio kapelionu. 1893–1907 m. – Seinų kunigų seminarijos rektorius regensas. Būdamas seminarijos regensas, 1895 m. paskiriamas Rudaminos parapijos klebonu, čia kunigavo iki mirties. Vikaraudamas Seinuose palaikė ryšius su kun. Martynu Sederevičiumi. Gaudavo iš jo lietuviškos spaudos ir ją platindavo.

GRUČKA, gyv. Krosnėnų k. (Šeštokų sen.). Knygnešys. Platino lietuvišką spaudą, kurios jam savo vežimu atveždavo Mikas Vasiliauskas, gyvenęs Skaisčių k. (Marijampolė aps.). Kartą atvežė knygų už 400 rb.

JAGADINSKAS Vladas, gim. 1862.IX.28, gyv. Lazdijuose, mirė po 1940 m.. Knygnešys, daraktorius. Mokė vaikus apie 16 m., iki spaudos draudimo panaikinimo. Nuo 1935.XI.1 paskirta 20 Lt knygnešio pensija.

JANUŠONIS Juozas, Juozo, gim. 1859 m. Lazdijuose, mirė 1943.II.1, palaidotas ten pat, Lazdijų kapinėse. Knygnešys. Nuo 1897 m. lietuviška spauda aprūpindavo Lazdijų, Kapčiamiesčio, Liškiavos, Merkinės, Seinų ir kt. parapijų žmones. Keletą kartų yra baustas, kalintas vls. daboklėje. Nuo 1929.XII.1 paskirta 30 Lt valstybinė knygnešio pensija.

Andrius Jarmala

Andrius Jarmala

JARMALA, Jermala, Jermola, Jarmalavičius Andrius, Prano, gim. 1868.XII.6, gyv. Teizininkų k. (Teizų sen.), mirė 1947.VI.4, palaidotas Šventežeryje (Lazdijų r.). Knygnešys, daraktorius. Nuo vaikystės buvo invalidas (susižalojo ranką), todėl žemės dirbti negalėjo. Kaimynas Kunca išmokė lietuviškai skaityti ir rašyti. Duoną užsidirbdavo mokydamas vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti Teizininkuose, Šventežeryje, Mikyčiuose, Ežerėlyje. Mokydavo iš eilės tuose namuose, iš kurių būdavo vaikai, nuo vėlyvo rudens iki pavasario, kol reikėdavo gyvulius ganyti. Lietuvišką spaudą pradėjo gabenti ir platinti sulaukęs 17 m., apie 1886 m. Pirmą kartą knygų parsinešė iš knygnešio Simono Pumerio. Iš pradžių spaudos į Tilžę važinėdavo kartu su S. Pumeriu. Vėliau pradėjo važinėti savarankiškai, bet pas S. Pumerį visada sustodavo. Dar užeidavo pas J. Stanelį arba pas Antaną Žmuidiną Keturvalakiuose, taip pat pas Juozą Barkauską Santakoje, pas Jurgį Slavėną arba pas kitą Slavėną Delnickuose. Pas juos apsistodavo pailsėti, palikdavo parduoti knygų arba jomis pasikeisdavo. Palaikydavo ryšius su knygnešiu Juozu Kancleriu – iš jo taip pat gaudavo lietuviškos spaudos. Daug knygų perduodavo platinti knygnešei Karusei Zolickienei ir jos seseriai Liutkauskienei, gyv. Seirijuose. 1898.XI.28 Keturvalakiuose (Vilkaviškio aps.) iš jo buvo atimtos 2 lietuviškos maldaknygės. Buvo dar keletą kartų sulaikytas, areštuotas, bet nuo tremties pavykdavo išsisukti. Persekiojo ne tik caro žandarai, bet ir vietiniai lenkai, kurie skųsdavo žandarams. Buvo kratų. Platino Šventežerio, Lazdijų, Seirijų, Simno, Rudaminos, Leipalingio, Veisiejų ir kt. parapijose. Bendradarbiavo su Seirijų knygnešiais Karoliu Tumasoniu ir Valenta. Į Veisiejus nuveždavo kun. Jonui Žvingilai, į Seirijus – kun. Jonui Kriščiukaičiui ir kt. Po spaudos draudimo panaikinimo dar 10 metų (iki 1914 m.) nešė maldaknyges aplinkinių kaimų gyventojams. Nuo 1938.II.16 paskirta 20 Lt knygnešio pensija. Gyveno vargingai.

JAUČĖ Pranas, gyv. Kučiūnų k. (Lazdijų vls.). Knygnešys. Buvo pateikęs prašymą knygnešio pensijai gauti.

JENAVIČIUS Dominykas, Dominyko, gim. apie 1869 m., gyv. Veisiejuose. Knygnešys. 1891 m. kaltintas drauge su Juozu Voveraičiu lietuviškos spaudos gabenimu iš M. Lietuvos. Byla tęsėsi iki 1894 m.

Jonas Kaluškevičius

Jonas Kaluškevičius

KALUŠKEVIČIUS Jonas, Jono, gim. 1862 m. Cyrailės k. (Marijampolės aps., Sangrūdos vls.), mirė 1941.II.20 Būdvietyje (Lazdijų vls.). Valstietis, prekybininkas, knygnešys. Tėvai turėjo apie 26 margus žemės. Tarnavo piemeniu, pusberniu, bernu. Būdamas apie 20 m. miške pjovė medžius, griūdamas medis sužalojo koją, kuri vėliau amputuota. Vedęs gyveno žmonos G. Kupčinskaitės ūkyje Būdviečio kaime. Kun. A. Grajauskas 1883 m. paskatino pardavinėti devocionalijas ir slaptai platinti lietuvišką spaudą. Padėjo įsigyti vežimą ir arklį. Vežime knygoms slėpti įrengė antrą dugną. Pasisiuvo sermėgą su ilgomis siauromis kišenėmis, į kurias taip pat pridėdavo knygų. Lietuviškos spaudos imdavo iš Vinco Danisevičiaus (Virbalyje), J. Bradūno (Alvite), J. Jasinsko (Vilkaviškyje), Miko Vasiliausko (Skaisčiuose, Vilkaviškio aps.), Adomo Smolensko (Marijampolėje), Juozo Kanclerio (Kalvarijoje). M. Vasiliauskas knygų atveždavo ir pats su savo vežimu. J. Kaluškevičius platindavo knygas aplinkiniuose miesteliuose per muges ir atlaidus. Savo prekybos palapinėje viešai pardavinėdavo smulkias galanterijos prekes bei devocionalijas. Lietuviškos knygos, daugiausia religinės, būdavo paslėptos giliau. Nuvažiuodavo į Punską, Seinus, Kalietniką, Smalėnus, Rudaminą, Lazdijus, Krosną. Gabenti ir platinti sekėsi neblogai, bet įkliuvo 4 kartus: Lazdijuose (jo prekybos palapinėje žandarai rado keletą lietuviškų knygų; sumokėjo 20 rb baudą, knygas atėmė), Punske (vieną kartą rasta 40 lietuviškų maldaknygių; valsčiuje teko pasirašyti, kad daugiau nebeplatins, antrą kartą per kratą spėjo knygas atiduoti pažįstamiems žmonėms) ir Kalietnike (policija paėmė keletą lietuviškų kalendorių; byla buvo nutraukta panaikinus spaudos draudimą). Lietuvišką spaudą platino daugiau kaip 20 metų. Nuo 1937.IV.1 paskirta 20 Lt valstybinė knygnešio pensija. Atminimo įamžinimas: gyvenamasis namas, pažymėtas atminimo lentele; kapas ir antkapinis paminklas naujosiose kapinėse.

KASIULIS-KASIULEVIČIUS Matas, gim. 1871 m. Grabaukos k. (Krosnos vls.), mirė 1925 m. Krosnoje. Medžio drožėjas, savamokslis dailininkas, knygnešys. Drožinėjo nuo jaunystės. Norėdamas daugiau pramokti, išvyko mokytis į Varšuvos taikomojo meno mokyklą. Grįžęs įsteigė savo dirbtuvėlę. Krosnos bažnyčiai padarė keletą skulptūrėlių ir nutapė šv. Marijos paveikslą. Yra nutapęs paveikslų ir kt. Lazdijų krašto bažnyčioms. Rūpinosi lietuvybės skleidimu, skaitė ir platino lietuvišką spaudą. Už tai buvo persekiojamas. Vengdamas arešto ir tremties išvyko į JAV, kur vertėsi fotodarbais. Prieš I pasaulinį karą grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Simne. Sūnui Vytautui Kasiuliui už tėvo nuopelnus 1937.VII.1 buvo paskirta 100 Lt pensija, kurią turėjo gauti iki 24 metų (jeigu mokysis).

Juozas Kaukas

Juozas Kaukas

KAUKAS Juozas, gim. apie 1862 m. Penkvalakių k. (Vilkaviškio aps., Pilviškių vls.), mirė 1895.VII.27 Berne, Šveicarijoje, palaidotas Seinuose (dabar – Lenkija). Gydytojas, visuomenės veikėjas, varpininkas, spaudos bendradarbis, knygnešys. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Atsisakęs eiti į kunigus, neteko tėvų paramos, bet vėliau su tėvu susitaikė. 1889 m. baigė Varšuvos universiteto Medicinos fakultetą ir atvyko dirbti gydytoju į Lazdijus. Nuo 1891 m. buvo Seinų aps. ligoninės vedėjas. Kaip gydytojas turėjo gerą vardą. Nemokamai gydė neturtingus lietuvius. Dar besimokydamas Marijampolėje, paveiktas mokytojo Petro Kriaučiūno, įsitraukė į lietuvių tautinį sąjūdį. Aktyviai lietuvybės gaivinime reiškėsi ir studijuodamas. Parvažiavęs į tėviškę atostogauti, lankydavo apylinkėje sergančius, nusinešdavo ir išdalydavo lietuviškos spaudos. 1888 m. išrenkamas Varšuvoje įsikūrusios lietuvių studentų draugijos kasininku. Dalyvavo Varpo steigime – buvo pirmojo varpininkų suvažiavimo 1888.VI.29 Marijampolėje dalyvis, vėliau dalyvavo ir kt. suvažiavimuose. Buvo vienas iš tų, kurių veikiamas Vincas Kudirka įsitraukė į tautinį judėjimą. Savo pinigais daug prisidėjo prie Varpo, o vėliau ir Ūkininko leidimo, buvo vienas iš didžiausių rėmėjų – iš žmonos kraičio atidavė 2000 rb. Bendradarbiavo šiuose laikraščiuose, straipsnius pasirašinėjo Raulo slapyvardžiu. Dirbdamas gydytoju Lazdijuose organizavo lietuviškos spaudos platinimą ir pats ją platino Rudaminos, Lazdijų, Būdviečio, Šventežerio, Veisiejų apylinkėse. Artimiausi padėjėjai platinant spaudą buvo broliai Paulius ir Andrius Mikalauskai iš Bielėnų (Lazdijų vls.). Daug lietuviškos spaudos iš jo imdavo Seinų seminarijos klierikai lietuviai. Persikėlęs į Seinus, tęsė lietuviškos spaudos platinimą, palaikė ryšius su seminarijos klierikais lietuviais, aprūpindavo juos spaudiniais. Iš Seinų išvažiavo gydyti džiovos į Šveicariją ir ten mirė. Atminimo įamžinimas: J. Kauko kapas ir antkapinis paminklas senosiose Seinų kapinėse (Lenkija).

Juozas Kazlauskas

Juozas Kazlauskas

KAZLAUSKAS Juozas, Jono, gim. 1874.I.24 Maišymų k. (Lazdijų vls., Rudaminos sen.), gyv. ten pat, mirė 1940.II.8, ten pat, palaidotas Rudaminos kapinėse. Valstietis, knygnešys. Lietuviškos spaudos parsigabendavo iš M. Lietuvos. Slėpdavo savo ūkyje įrengtoje slėptuvėje. Bendradarbiavo su Rudaminos bažnyčios vargonininku J. Zubriu ir Didžiosios Kirsnos ūkininku Vaitkevičiumi. Darbavosi nuo 1888 iki 1904 m. Nepriklausomybės metais aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Atminimo įamžinimas: J. Kazlausko kapas ir antkapinis paminklas Rudaminos kapinėse.

KEDYS, Kedis Tomas, gim. 1843.XII.28, mirė po 1914 m. Kunigas, knygnešys. Baigė Seinų kunigų seminariją, į kunigus įšventintas 1868.III.7. Paskirtas vikaru į Rudaminą (Lazdijų vls.). 1874–1882 m. vikaras Lomžoje (Lenkija). 1883–1892 m. – Dambraukos vikaras (Lenkijoje), 1893–1906 m. Berznyko parapijoje (dabar – Lenkija). Nuo 1907 m. – Krasnopolio klebonas (Seinų dekanatas, Lenkija).Vikaraudamas Rudaminoje 6 m., platino lietuvišką spaudą, neturtingiems dalydavo nemokamai („Lamentorius, arba Pradžia moksla…“, „Šventdienis darbas…“, „Ziegorius mukos Viešpaties …“ Garbė Dievui (maldaknygę ir kt. T. Kedžiui padėdavo platinti Motiejus Mikalauskas iš Bielėnų k., dirbęs zakristijonu Rudaminoje. Sėkmingai darbavosi platindamas lietuvišką spaudą ir Beržininko parapijoje.

KRAKAITIS Albinas, gim. 1879.XI.12, mirė 1934 m. Plokščių k. (Šakių vls.). Kunigas, knygnešys. Nuo 1897.IX.15 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1903.VII.12 [buvo be pareigų]. 1905 m. paskirtas vikaru į Rudaminą (Lazdijų vls.). Platino tarp parapijiečių draudžiamą lietuvišką spaudą, kurią jam atveždavo Kalvarijos knygnešys Juozas Linkevičius. 1912 m. buvo Kalvarijos kalėjimo kapelionas. Klebonavo Gižuose.

KRUŽINAUSKAS Raulas, gyv. Birsčių k. (Krosnos vls.). Knygnešys. Spaudos su savo vežimu atveždavo knygnešys Mikas Vasiliauskas.

KUNIGIŠKIS, gyv. Barčių k. (Lazdijų vls., Teizų sen.). Valstietis, knygnešys. Platino lietuvišką spaudą, kurią jam savo vežimu atveždavo knygnešys Mikas Vasiliauskas.

LĖGUS Vincentas, gim. 1876; mirė po 1940 m. (1940 m. gyv. Vilniuje, Giedraičių g. 44). Kunigas, daraktorius. 1895–1897 m. gyvendamas Šeštokų dvare slaptai mokė kumečių vaikus lietuvių kalbos. 1897–1905 m. Romoje studijavo filosofijos bei teologijos aukštuosius mokslus. Suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Į kunigus įšventintas 1909 m. 1906–1910 m. Vilniuje dėstė tikybą Šv. Jokūbo parapijos mokykloje. Būdavo apie 40 vaikų. 1910–1920 m. mokė tikybos Šv. Petro parapijos mokykloje ir lietuvių pradinėje mokykloje Antakalnyje.

LEŠONIENĖ Ona, Augusto, gyv. Demeniškių k. (Šlavantų sen.). Akcizininkai ją sulaikė Patilčių k. (Vilkaviškio vls.) 1904.VII.24 ir atėmė 1 lietuvišką knygą.

LIAUKEVIČIUS, Levkevičius Juozas, Simo, gim. 1880.VII.15 Vieštartų k. (Lazdijų vls.), mirė 1921.VII.15 Lazdijuose. Mokytojas, knygnešys. Pradžios mokyklą baigė Lazdijuose, 1900 m. – Veiverių mokytojų seminariją. Dvejus metus mokytojavo Kučiūnuose (Lazdijų vls.), ketverius – Jiestrakyje (Prienų vls., Šilavoto sen.). Iš Jiestrakio perkeltas į Lenkijos kaimo mokyklą netoli Varšuvos. Vėliau mokytojavo Graužiniuose (Vilkaviškio aps.), Veiveriuose (Prienų vls.). Mokiniams diegė lietuvybę. Iš knygnešių gaudavo lietuviškų knygų, pats jas skaitydavo ir duodavo patikimiems mokiniams. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Atkūrus Lietuvos valstybę apsigyveno Lazdijuose ir dirbo milicijoje (policijoje).

LINKEVIČIUS Juozas, Povilo, gim. 1872.XII.20 Sūsninkų k. (Marijampolės aps.), gyv. Kalvarijoje (Marijampolės aps.), mirė 1936.XI.20 Alytuje. Stalius, knygnešys. Kalvarijoje turėjo karstų dirbtuvę. Lietuviškos spaudos pirmą kartą 1901.VII.20 pats parsivežė iš Tilžės, nusipirkęs iš O. Mauderodės. Vėliau daug knygų gaudavo iš Klimų (gyv. Kušliškių k., Marijampolės aps.). Buvo vienas iš knygnešių, kuriais Klimai labai pasitikėjo. Spaudos atveždavo taip pat Juozas Kancleris ir Adomas Ališauskas. Lietuvišką spaudą (daugiausia maldaknyges ir kalendorius) platino 1901–1904 m. buv. Kalvarijos ir Marijampolės aps., perduodavo platinti vietiniams knygnešiams. Nuveždavo kun. Albinui Krakaičiui į Rudaminą (Lazdijų vls.), kuris jas čia išplatindavo. Norėdamas išvengti kratų ir arešto, susipažino su žandaru Naumkinu, kuriam kas mėnesį mokėdavo 5 rb. Žandaras pranešdavo apie būsimas kratas, kurios būdavo 1–2 kartus per metus. Viena iš didesnių kratų buvo 1904.III.10, bet lietuviškos spaudos nerado. Palaikė ryšius su Kaziu Griniumi, Juozu Rimša ir kt. Platino spaudą (daugiausia proklamacijas) ir po spaudos draudimo panaikinimo, perduodavo politiniams kaliniams į Kalvarijos kalėjimą. Bendradarbiavo su K. Griniumi rengiant Kalvarijoje vakarus, susirinkimus. Buvo areštuotas, sėdėjo Kalvarijos kalėjime. Nepriklausomybės metais pasižymėjo kaip vienas iš šaulių būrio organizatorių Kalvarijoje, uolus šaulys. Rinkdavo aukas Lietuvos kariuomenei. Apie 1930 m. apsigyveno Alytuje (Dugnų g. 15). Nuo 1935.XI.1 gaudavo 30 Lt valst. knygnešio pensiją. Statant Šaulių namus Alytuje, buvo paskirtas darbų prižiūrėtoju. Nukritęs nuo kopėčių, mirtinai susižeidė. Po mirties pensija (25 Lt) buvo paskirta žmonai Ievai Linkevičienei kaip knygnešio našlei.

MAČEIKA, gyv. Šventežeryje (Lazdijų vls.). Knygnešys. Bendradarbiavo su knygnešiu Jonu Katiliumi, pas jį vykdavo parsigabenti lietuviškos spaudos.

MATUSEVIČIUS Vincas, Motiejaus (pravardė – Naujokas), gim. 1878 m. Geisteriškių k. (Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps.), gyv. ten pat. Mūrininkas, batsiuvys, knygnešys. Nuo 1897 m. iki spaudos draudimo panaikinimo platino lietuvišką spaudą. Spaudos (religinės, elementorių, laikraščių ir kt.) parsigabendavo iš Tilžės. Dažnai eidavo kartu su Antanu Sidabra. Parsineštą spaudą slėpdavo Jurgežerių k. (Kalvarijos vls., Marijampolės aps.) pas eigulį Antaną Norkevičių. Iš čia nuveždavo Juozui Slavėnui į Delnickų k. (Lazdijų vls.), taip pat į Rudaminą, Šeštokus (Lazdijų vls.). Su lietuviška spauda sulaikytas nebuvo. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. 1932 m. buvo padavęs dokumentus knygnešio pensijai gauti.

MIKALAUSKAS Adomas, Andrius, gim. apie 1866 m. Bielėnų k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.), mirė1923.IV Bostone, JAV. Siuvėjas, prekybininkas, knygnešys. Lietuvišką spaudą pradėjo platinti 1888 m. Ją platindavo per atlaidus, jomarkus Krosnoje, Rudaminoje, Būdvietyje, Punske, Seinuose bei aplinkiniuose kaimuose. Į Lazdijus, Seirijus nevažiuodavo, nes vietiniai prekybininkai jį skųsdavo žandarams. Lietuviškos spaudos parsiveždavo iš M. Lietuvos. Virbalyje (Vilkaviškio aps.) spaudos gaudavo iš Vinco Danisevičiaus, taip pat iš Bendorių, gyvenusių Matlaukio k. (Vilkaviškio aps.). Iš Tilžės parsiveždavo maldaknygių, kalendorių, Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą, Tėvynės sargą ir kt. Kurį laiką tarnavo Kalvarijos klebono Jono Žaliausko vežėju. Klebonas kartais pasiųsdavo A. Mikalauską vežti į M. Lietuvą Kalvarijos aps. viršininką. Grįždamas parveždavo lietuviškos spaudos, kurią slėpdavo po sėdynėmis. Važiuodamas į kt. parapijas, nuveždavo kun. Adomo Grinevičiaus įduotą lietuvišką spaudą. Palaikė ryšius su Lazdijuose apsigyvenusiu gydytoju Juozu Kauku. Buvo keletą kartų žandarų sulaikytas, bet nuo kalėjimo išsisukdavo. 1898 m. Jaseniaukos k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.) žandarai rado jo knygų slėptuvę. Spėjo pabėgti į JAV. Čia apie 22 m. dirbo siuvėju.

MIKALAUSKAS Andrius, Mykolo, gyv. Rudaminos k. (Lazdijų vls.). Knygrišys, knygnešių globėjas. 1895.VIII.5 buv. Krosnos vls. viršaitis, užėjęs į Juozo Mikalausko namus Jaseniaukos k. (Lazdijų vls.), ant suolo pastebėjo krūvą knygų, paruoštų įrišti, tarp jų [Burba A., Paukštys J.]. Lietuviszkos dainos isz visur surinktos. – Plymutas, Pensilvanija, 1893. J. Mikalauskas paaiškino, kad ši knyga brolio Andriaus, kuris čia laikinai gyveno ir įrišinėjo knygas. A. Mikalauskas pasislėpė.

MIKALAUSKAS Motiejus, gyv. Bielėnų k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.). Zakristijonas, knygnešys. XIX a. aštuntąjį dešimtmetį apie 6 m. dirbo Rudaminos parapijos zakristijonu. Padėdavo vikarui T. Kedžiui platinti draudžiamąją spaudą.

Paulius Petras Mikalauskas

Paulius Petras Mikalauskas

MIKALAUSKAS Paulius Petras, g. 1864 m. Bielėnų k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.), mirė 1949 m. Bostone, JAV. Publicistas, knygnešys. Brolis Adomas Andrius Mikalauskas taip pat buvo knygnešys. Kun. A. Grinevičius P. Mikalauską prisaikdino knygnešio darbui. Lietuvišką spaudą iš Tilžės veždavo kun. Adomui Grinevičiui, Juozui Kaukui ir kt. Prasidėjus žandarų persekiojimams, 1890 m. išvyko į JAV. Buvo Keleivio bendradarbis, iš Bostono siųsdavo savo straipsnius į lietuviškus Vilniaus laikraščius. 1906 m. išleido knygą Surinktos dainos iš visos Lietuvos. Šioje knygoje yra ir P. Mikalausko eilėraščių.

MILANČIUS, Milangis Antanas, Juozo, gim. apie 1852 m., gyv. Naujavalakių k. (Krosnos vls.). Valstietis, knygnešių rėmėjas. 1896.I.3 Lazdijų pašte buvo sulaikytas jam adresuotas laiškas su lietuviškais leidiniais. Vasario mėn. pr. į šį paštą vėl atėjo A. Milančiui adresuotų lietuviškų laikraščių (Ūkininkas). Per kratą namuose naujų įkalčių nebuvo rasta, byla nutraukta.

PACKEVIČIUS Vincas, Mato, gim. apie 1856 m., gyv. Prelomčiškės k. (Teizų sen., Lazdijų vls.). Valstietis, stalius, knygnešys. Policija 1898.III.17 kratė V. Packevičiaus svainio Adomo Matulionio namus Išlandžių k. (Liudvinavo vls., Marijampolės aps.) ir pašiūrėje, kur buvo sudėti žento V. Packevičiaus staliaus įrankiai, rado lietuviškų laikraščių (Tėvynės sargas. – 1897 m.). V. Packevičius nubaustas 14 d. arešto policijos areštinėje.

PAJAUJIS Andrius, gyv. Zelionkos k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.). Valstietis, knygnešys. Platino lietuvišką spaudą, kurią jam savo vežimu atveždavo knygnešys Mikas Vasiliauskas iš Skaisčių k. (Liubavo vls., Marijampolės aps.).

PALIUTIS Petras, Martyno, gim. 1866, gyv. Bartelių k. (Abarauskų sen., Lazdijų vls.). Valstietis, knygnešys. Pasienio sargybiniai 1900.X.2 sulaikė jį Virbalio geležinkelio stotyje (Vilkaviškio aps.). Surado 1 lietuviškų dainų knygą. Buvo etapu išvarytas į Kauno kalėjimą ir ten laikytas iki spalio 29 d. Sakėsi grįžęs iš JAV. Caro 1901.XI.2 paliepimu nubaustas 7 d. arešto policijos areštinėje.

PALUKAITIS Vladislovas, gim. 1852.X.11 Vilkaviškyje, mirė po 1914 m.. Kunigas. Mokėsi Marijampolėje, 1877.IX.15 įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1883.I.28 įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru į Skriaudžius (Prienų vls.). 1887 m. perkeltas į Keturvalakius (Vilkaviškio aps.), 1888 m. – į Garliavą, 1890 m. – į Zapyškį, 1892 m. į Bartninkus (Vilkaviškio aps.), nuo 1894 m. kunigavo Būdviečio filijoje (Lazdijų vls.), 1899 m. perkeltas į Krasnopolį klebonu (Lenkija). Čia keletą kartų baustas piniginėmis baudomis. Nuo 1903 m. – Veisiejų klebonas. 1907 m. perkeltas į Jelenevą (Suvalkų vaivadija, Lenkija), vėliau (apie 1912 m.) – Jelenevo klebonas. Yra daug prisidėjęs, kad Seinų krašto kaimai liktų lietuviški, nenutautėtų. Už lietuviškų maldaknygių platinimą buvo įkliuvęs caro žandarams. Manoma, kad po Pirmojo pasaulinio karo liko Lenkijoje.

PANEBAŽIS, gyv. Gurčiškės k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.). Valstietis, knygnešys. Platino lietuvišką spaudą, kurią jam savo vežimu atveždavo knygnešys Mikas Vasiliauskas iš Skaisčių k. (Liubavas vls., Marijampolė aps.).

PETRUŠKEVIČIUS Karolis, Jono, gim. 1858.II.6 Žagarių (Beržininkai vls., Seinų aps.), mirė1934.II.22, ten pat. Siuvėjas, knygnešys. Platinti lietuvišką spaudą pradėjo apie 1893 m. ir platino iki spaudos draudimo panaikinimo. Lietuviškos spaudos parsigabendavo iš Liubavo, Pilypavo, Kalvarijos, taip pat iš Eitkūnų (M. Lietuvoje). Knygomis aprūpindavo Seinų seminarijos klierikus, nuveždavo į Leipalingį, Alytų ir kt. Taip pat siųsdavo savo broliui Kazimierui į Peterburgą, kuris ten mokėsi kunigų seminarijoje. Tam tikslui paruošdavo siuntinį su drabužiais. Palaikė ryšius su žymesniais tuo metu Seinuose ir artimesniuose miesteliuose gyvenusiais lietuvių veikėjais: gyd. J. Kauku, V. Dargiu, A. Tulaba, J. Grinkevičiumi, J. Narjausku, P. Dvaranausku ir kt. Ypač glaudžiai bendradarbiavo su tuo metu Seinuose kunigavusiu V. Dargiu. 1896.I.2 Butrimonyse (Alytaus aps.) su lietuviškomis knygomis įkliuvęs knygnešys P. Varpulevičius tardomas prisipažino, kad jis, rekomendavus alytiškiui kun. V. Dargiui, spaudos gaudavo iš K. Petruškevičiaus. P. Varpulevičiui K. Petruškevičius buvo davęs kelias lietuviškas maldaknyges ir kt. knygų. Pas K. Petruškevičių buvo padaryta krata. Surado 30 lietuviškų knygų. Atiduotas 1 mėn. policijos priežiūrai gyv. vietoje. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime kaip Seinų krašto atstovas.

POVILAIKA Antanas, gim. apie 1874 m. Giraitės k. (Teizų sen., Lazdijų vls.), mirė 1924.XI.18 Vaterburyje, JAV. Visuomenės veikėjas, knygnešys. Mokėsi Šventežeryje, Seinuose. Dėl lietuviškos spaudos platinimo buvo persekiojamas ir turėjo pasitraukti į Tilžę. Iš čia 1897 m. išvyko į JAV. Aktyviai dalyvavo įvairiose Amerikos lietuvių organizacijose, rinko aukas Nepriklausomai Lietuvai ir pats aukojo. Nuo 1900 m. nuolatinis Vienybės lietuvninkų, Tėvynės ir kt. laikraščių bendradarbis, rašė ir lenkų okupuotame Vilniuje leidžiamiems laikraščiams.

RIZAUSKAS Jonas, gyv. Dervinių k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.). Valstietis, knygnešys. Platino lietuvišką spaudą, kurią jam savo vežimu atveždavo knygnešys Mikas Vasiliauskas.

RUŠINSKIS-RUŠKEVIČIUS Motiejus, gim. 1854.IX.28, mirė 1922 m.. Kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. 1871.IX.15 įstojo į Seinų kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1877.X.30. Iki 1880 m. dirbo kapelionu Krokialaukyje. 1880 m. perkeltas į Pilviškius. 1881–1884 m. – Punsko, 1884–1887 m. – Šventežerio vikaras. Vėliau kurį laiką dirbo Lenkijos parapijose. 1890–1894 m. – Plutiškėse, 1895–1899 m. – Gižuose, 1900–1905 m. – Rudaminos kapelionas. Po spaudos draudimo panaikinimo kunigavo Didvyžiuose, Dambraukoje (Lenkija), Vilkaviškyje. Palaikė ryšius su knygnešiu kun. M. Sederevičiumi, iš jo gaudavo lietuviškos spaudos ir ją platindavo.

SADAUSKAS Juozapas, gim. 1864.XII.21. Kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešių globėjas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Įšventintas į kunigus 1888.IX.21 ir paskirtas vikaru į Pilviškius (Vilkaviškio aps.). Nuo 1896 m. – Rudaminos (Lazdijų vls.) vikaras. Čia organizavo lietuviškos spaudos platinimą ir pats platino. Duodavo jaunajam S. Vitaičiui (Rudzinskui) einant iš bažnyčios į namus išmėtyti rugiuose pundelius su lietuviškos knygomis (Landsbergis-Žemkalnis G. Lenkai ir lietuviai. – Čikaga, 1899). Palaikė ryšius su knygnešiu Miku Vasiliausku – iš jo gaudavo lietuviškų knygų ir laikraščių, leisdavo pernakvoti. 1904 m. paskirtas Grabovo klebonu (Ščiucino dekanatas, Lenkija). Ar grįžo į Lietuvą, nenustatyta.

SALYKLIS Antanas, Jono, gyv. Staidarų k. (Teizų sen., Lazdijų vls.). Knygnešys. 1898.IX.8 A. Salyklis ir kartu su juo buvęs Pranas Mažeika buvo sulaikyti prie Vilkaviškio. Iš jų atimta 14 lietuviškų knygų bei 2 laikraščio numeriai.

SLAVĖNAS Juozas, gyv. Delnickų k. (Šeštokų sen.). Valstietis, knygnešių rėmėjas, globėjas. Pas J. Slavėną, grįždami iš Tilžės, apsistodavo knygnešiai Andrius Jermala, Vincas Matusevičius ir kt., kurie čia palikdavo lietuviškos spaudos.

SLAVĖNAS Jurgis, gyv. Pakirsnių k. (Šeštokų sen.). Knygnešių rėmėjas. Pas J. Slavėną, grįždamas iš Tilžės, apsistodavo knygnešys iš Teizininkų k. (Lazdijų vls.) A. Jermala, kuris čia palikdavo arba pasiimdavo knygų.

SMOLENSKAS, Smalenskas Adomas, Andriaus (pravardė – Adomėlis), gim. apie 1855 m., gyv. Marijampolėje (Marijonų vienuolyne). Prekybininkas, knygnešys. 1880-ųjų pr. platino lietuvišką spaudą Rudaminos, Krosnos, Kalvarijos, Lazdijų ir kt. parapijose. Po kaimus važinėdavo su menka kumelaite kaip padegėlis, tarsi ubagaudamas. Iš A. Smolensko lietuviškos spaudos platinti imdavo knygnešys Jonas Kaluškevičius ir kt. Kontrabandininkas Andrius Marcinkevičius 1897.II.2 į policiją atnešė lietuvišką kalendorių, kurį sakėsi pirkęs šventoriuje pas A. Smolenską. Per tardymą A. Smolenską prisipažino, kad prekiauja knygomis, gautomis iš Petronėlės Lietuvninkienės. Areštuotas Sietyno draugijos narys Jurgis Lietuvninkas per kvotą prasitarė, kad A. Smolenskas jam padėjo platinti lietuvišką spaudą. Žandarai kratė Marijampolės parapijos prieglaudą, kurioje A. Smolenskas buvo gyvenęs, bet įkalčių nerado. Įtrauktas į Sietyno draugijos narių bylą. 1897.III.11–VIII.20 paskirtas kardomasis areštas, paleistas už 500 rb užstatą. Nubaustas 6 mėn. kalėjimo ir 2 m. tremties. Kalėjo Peterburgo Kryžių kalėjimo vienutėje. Ištremtas į Sibirą, ten ir mirė.

STANELIS Juozas, gyv. Paliūnų k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.), vėliau – Geisteriškių k. (Keturvalakių k., Vilkaviškio aps.), mirė 1910 m. Coaldale, JAV. Valstietis, prekybininkas, knygnešys. Lietuviškos spaudos parsiveždavo iš M. Lietuvos pasienyje gyvenusių knygnešių. Slėpdavo savo ūkyje ir perduodavo pas jį atvykstantiems knygnešiams. Pas J. Stanelį apsistodavo eidami į M. Lietuvą knygnešiai Jurgis Ripelis, Andrius Jermala ir kt. 1894.III.13 policija J. Stanelį patikrino Židikuose prekiaujantį devocionalijomis ir surado lietuviškos spaudos. Knygos perduotos Kauno gubernatoriui. Apie nuobaudą žinių nerasta. Sūnūs Petras, Antanas ir Juozas žinojo apie slaptą tėvo veiklą, patalkindavo jam. Žandarai įtarė platinantį spaudą. J. Stanelis, vengdamas persekiojimo ir arešto, 1900 m. kartu su sūnumi Antanu slaptai išvyko į JAV. Po 1905 m. revoliucijos išvyko ir visi trys sūnūs. J. Stanelis dirbo anglių kasyklose, dalyvavo Lietuvių socialistų sąjungos veikloje. Žuvo šachtoje per avariją.

ŠOLIUS Jurgis, gyv. Šlavantų k. (Lazdijų vls.). Knygnešys. Lietuvišką spaudą platino aplinkiniuose kaimuose, pasiekdavo ir Žiūronių k. (Prienų vls.). Čia spaudą palikdavo pas Vincą Raškauską, kuris ją perskaitęs perduodavo kitiems kaimo gyventojams

UŽUPIS-ŠERENGA Jonas, gim. 1848.V.24 Šunkarių k. (Šakiai vls.), mirė 1917.IX.26 Seinuose, palaidotas ten pat. Kunigas, poetas, vertėjas, aušrininkas, knygnešių globėjas. Baigė Marijampolės gimnaziją ir Seinų kunigų seminariją. Įšventintas į kunigus 1875.I.24. Kunigavo Užnemunėje (Prienuose, Garliavoje, Krokialaukyje, Žemojoje Panemunėje, Smalėnuose, 1896–1902 m. – Šventežerio klebonas, o nuo 1903 m. – altaristas Seinuose. Mokydamasis seminarijoje rašė lietuviškai eilėraščius, bendradarbiavo lietuvių spaudoje (Aušroje ir kt.). Rūpinosi lietuvybės palaikymu, žmonių švietimu, sielojosi dėl krašto lenkėjimo. Su kitais savo bendraminčiais parapijose steigė lietuviškas draugijas. Vienas iš draugijos narių tikslų – platinti lietuvišką spaudą. Vikaraudamas Liubave (Marijampolės aps.) palaikė ryšius su knygnešiu Miku Vasiliausku, iš jo gaudavo lietuviškos religinės spaudos, rūpinosi jos platinimu. Parašė istorinį pasakojimą, dviejų dalių eiliuotą epą Lietuvos Eneida (1913–1914 m.), eilėraščių, išvertė pasakėčių. Atminimo įamžinimas: kapas ir antkapinis paminklas Seinų kapinėse (Lenkija).

VAITKEVIČIUS, gyv. Didžiojoje Kirsnoje (Šeštokų sen.). Valstietis, knygnešys. Platino lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo su Rudaminos parapijos Maišymų k. gyvenusiu knygnešiu Juozu Kazlausku.

VAKTURAS Juozas, Adomo, gyv. Aukštakalnių k. (Lazdijų vls.). Valstietis, knygnešys. Pasienio sargybiniai jį sulaikė 1904.I.5 Kybeikių k. laukuose (Vilkaviškio aps.) ir atėmė 1 lietuvišką religinę knygą.

VASILIAUSKAS Mikas, gim. apie 1850 m., gyv. Skaisčių k. (Liubavo vls., ◊ Marijampolės aps.), vėliau – Liubavo mstl. Knygnešys. Apie 1875 m. atsiųstas į Liubavo parapiją jaunas vikaras Jurgis Urbonavičius pasiūlė M. Vasiliauskui gabenti iš M. Lietuvos ir platinti lietuvišką spaudą. Tuo metu parapijoje labai trūko lietuviškų maldaknygių. M. Vasiliauskas iki to laiko tik pervesdavo per sieną važiuojančius į Ameriką. Nuėjęs į Tilžę M. Vasiliauskas prisipirko įvairių lietuviškų maldaknygių už 5 rb ir parnešęs perdavė kun. J. Urbonavičiui. Tai buvo darbo pradžia. Knygų pirkdavo Tilžėje, kartais Eitkūnuose. Kasmet didėjo pargabenamų spaudinių kiekis. Dabar jau aprūpindavo knygomis ne tik Liubavo, bet ir kitas parapijas. Kiekvienoje parapijoje turėdavo vieną ar keletą patikimų padėjėjų – spaudos platintojų, kuriems pats pristatydavo knygas: Krosnos parapijoje, Birsčių k. – R. Kružinauskas, Krosnėnų k. – Gručka, Dervinių k. – J. Rizauskas, Metelių parapijoje, Barčių k. – Kunigiškis; Seinų parapijoje, Kybartų k. – J. Burauskas, Punsko parapijoje, Navininkų k. – Juozas Bielis; Mockavos k. – Krakauskas; Gazdų k. – Čeponas; Šlynakiemio k. – Šliaužys; Burokų k. – Maksimavičius; Rudaminos parapijoje, Zelionkos k. – A. Pajaujis, Būdviečio k. – J. Kaluškevičius, Gurciškės k. – Panebažis. Buvo pagalbininkų taip pat Kalvarijos, Šventežerio, Lazdijų krašte. Knygas nuveždavo savo arkliais vežimu ir palikdavo padėjėjams išplatinti. Pats pristatydavo knygų Rudaminos kunigui, savo artimam bendradarbiui Juozapui Sadauskui. Knygnešiai ir patys pas jį atvažiuodavo lietuviškos spaudos. Gerai mokėjo organizuoti darbą – nė vienas jo pagalbininkų rimtai nebuvo įkliuvęs, teismo nenubaustas. Pats M. Vasiliauskas keletą kartų buvo areštuotas, namuose būdavo nuolatinės kratos, bet laimingai išsisukdavo. Knygų namie nelaikydavo, slėpdavo pas kaimynus. Pardavinėdavo mugėse, atlaiduose. Turėdavo moteris pardavėjas, pats tik pateikdavo joms knygas. Policininkus pavykdavo papirkti. Po spaudos draudimo panaikinimo tęsė knygų gabenimą iš M. Lietuvos. Yra paskaičiavęs, kad per spaudos draudimo laikotarpį pargabeno knygų mažiausiai už 35 000 rb. Platino apie 30 metų. Buvo padavęs prašymą knygnešio pensijai gauti.

VEKTERIS Augustinas, gyv. Dyviliškių k. (Lazdijų vls.). Knygnešys. Buvo padavęs prašymą knygnešio pensijai gauti.

VILČINSKAS Adomas, gim. Lazdijuose. Samdinys, knygnešys. Dirbo dvaruose. Lietuviškos spaudos parsinešdavo iš Vilkaviškio aps. gyvenusių knygnešių ir platindavo aplinkiniuose kaimuose. Nepriklausomybės metais gyveno Lapankos k. (Vilkaviškio aps.). Palaidotas Išlandžių kapinėse (Vilkaviškio aps.).

VITAITIS (tikr. Rudzinskas) Stasys E., gim. 1885.VIII.5 Strumbagalvės k. (Būdviečio sen., Lazdijų vls.). Visuomenės veikėjas, žurnalistas, rašytojas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Rudaminos vikaro kun. Juozapo Sadausko paprašytas, brošiūrą Lenkai ir lietuviai, sudėtą į uždarytus vokus, išmėtė rugiuose prieš pat rugiapjūtę. XX a. pr. atvyko į JAV, apsigyveno Pensilvanijoje. Dirbo anglių kasykloje. Vėliau bendradarbiavo lietuvių spaudoje: Darbininkų viltyje, Vienybėje, Ateityje. Daugiau kaip 30 m. redagavo Tėvynės laikraštį.

VOVERAITIS Juozas, gyv. Veisiejuose. Valstietis, knygnešys. 1891 m. kaltintas drauge su Dominyku Jenavičiumi lietuviškos spaudos gabenimu iš M. Lietuvos. Byla tęsėsi iki 1894 m. J. Voveraitis pabėgo į užsienį.

Agota Zigmantaitė

Agota Zigmantaitė

ZIGMANTAITĖ, Žygmantaitė Agota, gim. 1855 m. Ėgliabalių k. (Kalvarijos vls., Marijampolės aps, mirė1951.V.27 Kalvarijoje (Marijampolės r.) Tretininkė, knygnešė, daraktorė. Tėvai – ūkininkai. Sulaukusi 25 m. iš tėvų ūkio išėjo gyventi į Kalvariją. Lietuvišką spaudą pradėjo platinti dar gyvendama tėviškėje. Kun. A. Grinevičius, lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, atkeltas vikarauti į Kalvariją, organizavo knygnešių bei spaudos platintojų tinklą Pietų Lietuvoje. A. Zigmantaitė tapo viena patikimiausių jo pagalbininkių. Savo atsiminimuose A. Grinevičius ją yra pavadinęs knygnešių motinėle. A. Zigmantaitei talkindavo kartu gyvenusi tretininkė Marijona Slavėnaitė ir Ona Vaitiekūnaitė. Iš pradžių spaudos atveždavo kun. M. Sederevičius ir J. Angrabaitis, vėliau P. Mikolainis ir kt. knygnešiai. 1891 m. A. Grinevičių iškėlus į Ūdriją (Alytaus vls.), P. Mikolainiui išvykus į JAV, daugiausia spaudos atgabendavo knygnešys Juozas Kancleris. Tapo J. Kanclerio patikima padėjėja. Namuose lietuviškos spaudos nelaikydavo. Slėptuvės buvo įrengtos netoli Kalvarijos, Kušliškių k., pas ūkininką B. Klimą, ir Juodeikiuose – pas J. Barkauską. Kalvarijoje taip pat turėjo dvi slėptuves: vieną pas banko sargą Karpavičių, gyvenusį banko namų rūsyje, ir kitą – bažnyčioje, po sakykla pastatytoje dėžėje. Ant jos visuomet stovėdavo altorėlis, todėl niekas ir nebuvo dėžės dangčio atkėlęs. Kol Kalvarijoje buvo A. Grinevičius, spaudą išnešiodavo jo nurodytais adresais: į Punską – P. Kupstui, kun. J. Dailydei ir klebonui S. Norkui, Kalvarijos kalėjimo kapelionui kun. Juozui Šmulkščiui. Taip pat nešdavo į Liubavo, Rudaminos, Punsko, Krosnos parapijas. Čia turėdavo pažįstamų spaudos platintojų, kuriems palikdavo atneštą spaudą. Padėdavo kunigams mokyti vaikus katekizmo ir poterių, taip pat daraktoriavo. Už slaptą vaikų mokymą nubausta dvi paras arešto. Policija įtarė platinant lietuvišką spaudą, penkis kartus buvo surengę kratas. Tik vieną kartą surado 20 maldaknygių, bet pavyko papirkti policiją. Buvo sulaikyta ir kelyje benešanti knygas, bet vis pavykdavo išsisukti. Nuo 1938.II.16 gaudavo 35 Lt knygnešio pensiją, taip pat gavo 0,5 aro žemės ir pastogę. Atminimo įamžinimas: A. Zigmantaitė s pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje KVDKM sodelyje.

ZUBRYS Juozas, gim. apie 1855 m., mirė po 1948 m. Šeštokuose (Lazdijų r.). Vargonininkas, knygnešys. Baigęs pradžios mokyklą ir pramokęs vargonininkauti, apie 50 m. vargonininkavo Rudaminoje (Lazdijų vls.). Lietuviškos spaudos gaudavo iš Kalvarijos knygnešių ir platindavo parapijoje. Savo namuose priglausdavo giminaičių vaikus, lankiusius Rudaminos pradžios mokyklą, – Antaną ir Matą Milukus (buvo vedęs Kristiną Milukaitę, jų tetą), brolio sūnų plk. Ant. Zubrį ir sesers Rožės sūnų gen. M. Pečiulionį. Garsėjo kaip bitininkas ir žmonių patarėjas teisiniais ir kt. klausimais. Nuo 1935.XI.1 paskirta 25 Lt valstybinė knygnešio pensija.

ŽVINGILAS Jonas, gim. 1855.XI.27, mirė 1910.IX.27 Posviatne (Lenkija). Kunigas. Knygnešių rėmėjas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1880.II.1. Vikaravo Krokialaukyje, Vygriuose (Lenkija), Lazdijuose, Liškiavoje, Veisiejuose. 1900 m. išiųstas į Lenkijos parapijas. Čia buvo vikaras iki mirties. Vikaraujant Veisiejuose daug lietuviškos spaudos jam pristatydavo knygnešys Andrius Jermala.

ŽUKAUSKAS Andrius, gim. 1858 m., gyv. Maišymų k. (Rudaminos sen., Lazdijų vls.), mirė 1919 m., ten pat. Valstietis, knygnešys. Aktyviai bendradarbiavo su Rudaminos kunigu J.Sadausku.

Literatūra: Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004.

Strf_fondasProjektą „Pažinkime Dzūkijos praeitį interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas