Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Filatelija atskleidžia lenkų melus. Apie Varviškių zonos pašto ženklus

Antanas Bernotas

Pernai metais, straipsnyje apie tai, kaip lenkai pašto ženkluose pavaizdavo Vilniaus užėmimą 1920 m., minėjome, kad be pašto ženklų, išleistų okupuotam Vilniaus kraštui, lenkų vadinamai „Vidurinei Lietuvai“ (Litwa Srodkowa), dar esama lenkiškų pašto ženklų, perspausdintų užrašu „Samorząd Warwiszki“ (Varviškių Savivalda).

Plačiai vartojamame vokiečių Michelio pašto ženklų kataloge apie tuos Varviškių zonos „pašto ženklus“ paduodamos tokios žinios: buvo perspausdinti trys lenkiški pašto ženklai, buvę tuomet apyvartoje, būtent – 50, 100 ir 200 markių, žodžiais „Samorząd Warwiszki“ ir vingiuota trumpa linija tarp tų žodžių (pav. Nr. 1) juoda spalva, kurie Varviškių „zonoje“ buvo paleisti apyvarton 1923 m. kovo mėn. 26-27 dienomis. Jų buvo perspausdinta labai maži kiekiai: 50 m. – 1000 egz., 100 m. – 500 egz., ir 200 m. – tik 200 egz., todėl suprantama, kad ir jų kainos yra nepaprastai aukštos (jei iš viso kur nors jų galima gauti). Michelis sako, kad tie trys nevartoti pašto ženklai esą verti 350 DM., vartoti – 620 DM. Yra ir falsifikatų. Dar pastebima, kad buvusi paruošta ir antra šių pašto ženklų laida su skirtingu perspausdinimu, kuri, tačiau, zoną perleidus Lietuvai, nebebuvusi paleista apyvarton. Priduriama, kad ant vokų vartoti tokie pašto ženklai esą buvę antspauduoti specialiu violetinės spalvos Varviškių antspaudu ir normaliu lenkų pašto įstaigos antspaudu.

Tiek tai žinių apie tuos pašto ženklus vokiečių kataloge.

Tuo tarpu žinomas mūsų filatelistas ir numizmatas, dr. Al. B. Račkus, Chicago, Ill., specialiai tyrinėjęs šį klausimą, lietuvių Filatelistų Draugijos „Lietuva“ biuletenyje Nr. 7, 1962 m. rugsėjo mėn. numeryje, savo straipsnyje „Varviškiai – kaip atsirado lietuviškame kaime lenkiški pašto ženklai su perspausdinimu“, priėjo gana skirtingų išvadų dėl šių pašto ženklų kilmės ir tikrumo.

Toliau pasinaudojame dr. Al. M. Račkaus išvadomis ir samprotavimais.

Dėl paties Varviškių kaimo jis rašo: „Varviškiai yra apie 25 km. į šiaurę nuo Gardino ir apie 16 km. į pietvakarius nuo Druskininkų, ant kairiojo Nemuno kranto. Varviškiai priklausė Kapčiamiesčio valsčiui, Seinų apskr., ir niekuomet nėra turėję savo pašto įstaigos. Visas kaimo paštas būdavo gaunamas per Kapčiamiesčio paštą“.

„Kas išleido tuos perspausdinimus? „Oficialiai“ tai turėtų būti išleista Varviškių Savivaldos karo jėgų komendanto („Komendant Sily Zbrojnej, Samorząd Warwiszki“). Neoficialiai – visa šita afera buvo vedama ir diriguojama lenkų valdžios Varšuvoje. Mažam kaimeliui kaip Varviškiai (mažiau kaip 300 gyventojų) tie pašto ženklai nebuvo reikalingi. Jie ir finansiniai nebūtų pajėgę tokią komediją suvaidinti“.

„Lenkų valdžios akimis žiūrint, šių ženklų perspausdinimui priežastys buvo gana rimtos. Lenkų diplomatai bandė visomis jėgomis įrodyti pasauliai, kad Varviškių gyventojai yra tikri lenkai. Kad Varviškių Savivalda, būdama neutralioje zonoje tarp Lietuvos ir „Centralinės Lietuvos“, laikomos lenkų, nori priklausyti Lenkijai. Todėl ant lenkiškų pašto ženklų pavartojo lenkišką perspausdinimą. Šis lenkų diplomatų įrodymas nepatenkino Tautų Sąjungos. Tautų Sąjungos nariai pramatė lenkų melus, ištyrė reikalą ir nutarė Varviškius grąžinti Lietuvai“.

„Viskas veda prie įrodymų, kad tie perspausdinimai buvo padaryti kur nors Lenkijoje (gal būt, Varšuvoje), nes Varviškiuose nebuvo jokių spausdinimo mašinų. Be to, ir perspausdinimui vartoti dažai yra geros rūšies – prancūzų produktas“.

„Varviškių perspausdinimai buvo planuoti iš anksto ir padaryti daug anksčiau, negu įvyko taip vadinamas Varviškių sukilimas, kuris įvyko, kada Tautų Sąjunga 1923 m. kovo 23 d. Varviškius grąžino Lietuvai. Lenkai tvirtina, kad tie ženklai yra išleisti 1923 m. kovo 23 d. (pagal IKAROS), t. y., tą pačią dieną, kada tas „sukilimas“ įvyko. Taip tvirtindami jie klaidina visuomenę. Tik pagalvokite, ar būtų įmanoma kam nors tuo pačiu metu sukilti ir išleisti pašto ženklus tokiam mažame kaimelyje kaip Varviškiai?“.

Čia dr. Al. M. Račkus paduoda vertimą iš lenkų filatelistų katalogo IKAROS, kaip ten aprašytas tas lenkų „sukilimas“ ir pašto ženklų atsiradimas:

„Varviškiai. Varviškių valsčius, esąs prie Nemuno upės, neutralioje zonoje tarp Centralinės Lietuvos ir Kauno Lietuvos, Tautų Sąjungos komisijos nutarimu tapo pripažintas Kauno Lietuvai. Tokiam nutarimui pasipriešinti, Varviškiuose įvyko sukilimas 1923 m. kovo 23 d. Tarp kitko, Karo pajėgų komendantūra išleido pašto ženklų seriją, kaip primokėjimą už pašto siuntos pristatymą į artimiausią lenkų pašto įstaigą. 1923 m. kovo 27 d. lietuviai užėmė Varviškius, sudegino kaimą ir taip likvidavo sukilimą“.

Į tai dr. Al. M. Račkus atsikerta:

„Pirmoje eilėje Varviškiai nėra miestelis ir niekada miesteliu nebuvo. Tai tėra tik kaimas – taip, mažas kaimas. Antra, niekuomet nėra įvykęs vietinių Varviškių gyventojų sukilimas: nei 1923 m. kovo 23 d., nei bet kuriuo kitu metu. Taip vadinamas „sukilimas“ buvo lenkų politikų sugalvotas Varšuvoje, kad užmaskuotų gėdingus veiksmus sumobilizuotų ir apginkluotų lenkų bernų iš Kališo, Plocko, Radomo, Varšuvos ir Poznanės gubernijų, atsiųstų Varviškėsna dar prieš 1923 m. kovo 23 d. Privedimas, kad Karo pajėgų komendantūra susikūrė Varviškiuose po to „sukilimo“, yra suktas faktų maišymas. Yra žinoma, kad tokia komendantūra Varviškiuose jau buvo 1922 m., būtent, iš patikimo dokumento, pasirašyto paties komendanto Muellers 1922 m. gruodžio 10 d. kurį čia parduodame:

Varviškių Savivaldos
Karo Pajėgų Komendantūra
Varviškiai
16 gruodžio 1922 m.
Įsakymas
Šutrancų Kaimo Seniūnui

Šutrancų kaimo seniūnas privalo pristatyti iki 1922 m. gruodžio 20 d. į Varviškių kaimą: 20 pūdų avižų, 10 pūdų mėsos ir 3 pūdus lašinių lenkų partizanų reikalams. Nepaklausius šio įsakymo, visas kaimas bus nubaustas ir triguba duoklė uždėta. Be to, bus pasiųstas baudžiamasis būrys, už kurio veiksmus t. y. už siautimą ir kaimo sulyginimą su žeme bombomis ir ugnimi neatsakoma.

pas. H. Muellers
L. e. p. Karo Pajėgų Varviškių
Savivaldos Komendantas

Virš minėtas dokumentas, rašytas lenkiškai, Lietuvos valdžios buvo pradėtas prie Tautų Sąjungos bylos kaip įrodymas lenkų kriminalinių veiksmų neutralioje Lietuvos teritorijos zonoje. (Cituota iš „Trimito“ Nr. 125, 1923 m. vasario 1 d.).“

„Tokiu būdu komendanto Muellers įsakymas Šutrancų seniūnui nepadarė nieko gero lenkams, atvirkščiai – jiems dar pakenkė. Ypatingai klaidą padarė Muellers sudegindamas (po panašaus grasinimo) Sapiegiškių kaimą 1923 m. sausio 26 d., ir padegdamas Vaikštėnų kaimą 1923 m. vasario 15 d.“.

„Pats įžūliausias melas, išspausdintas IKAROS p. ž. kataloge yra, kad „Lietuviai užėmė ir sudegino Varviškius, likviduodami sukilimą“. Faktas yra, kad lenkų „chlopcy“, Muellerso vadovaujami, sudegino Varviškius taip, kaip ir kitus kaimus… Kai lenkai sužinojo, kad Lietuvos kariuomenė atvyksta į Varviškius, jie pasitraukė, palikdami kaimą, sulygintą su žeme“.

„IKAROS teigimas, kad tie ženklai buvo vartojami pašto siuntos primokėjimui iki artimiausios pašto įstaigos, gal būt, ir yra teisingas, ir tai yra savotiškas prisipažinimas, kad jie buvo lenkų valdžios aprobuoti. Niekuomet nėra tekę matyti šių Varviškių perspausdinimų ant tikrų vokų. Tačiau IKAROS mini apie kažkokį ištaigingą gumos antspaudu nuvertinimą 35 mm skersmens, violetinės spalvos, su kaukole, ereliu centre ir užrašu „Varviškių Savivalda – Karo Jėgų Komendantūra“.

Taip tai filatelistai dešifravo lenkų melus dėl šių pašto ženklų išleidimo Varviškių zonai ir dėl tariamo ten vykusio gyventojų „sukilimo“, vykdyto lenkų partizanų, sugabentų iš įvairių Lenkijos dalių ir išaiškino, kas iš tiesų sudegino Varviškių kaimą. Reikėjo gi lenkams kaip nors pasiteisinti prieš pasaulį dėl padarytų kriminalinių nusikaltimų ir dėl noro kuo daugiau prisiplėšti svetimų žemių. Visos priemonės yra geros melui pridengti, net ir filatelija.

„Karys“, 1963 m., Nr. 8, p. 236–237.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas