Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Alytaus senovė ir pilis

Adolfas Nezabitauskas

Alytaus kraštas savo istoriją pradeda nuo viduriniojo akmens amžiaus – IX–V tūkstantmečio prieš mūsų erą. Savilionių apylinkės Živulčiškės kaime yra rasta viduriniojo akmens amžiaus radinių.

Alytaus rajono ribose yra šie geležies amžiaus kapinynai: Butrimiškių apyl. Bakšių kaime – IV–V amžiaus plokštiniai griautiniai kapai, Luksnėnų kaime – V–VII amžiaus plokštiniai griautiniai kapai, Tolkūnų apyl. Balkasodžio kaime ištyrinėtos mūsų eros I tūkstantmečio gyvenvietės liekanos.

Tai toli gražu dar ne visos Alytaus rajono senienos.

Mūsų istorinėje literatūroje beveik nieko nekalbama apie Alytaus pilį. Tiesa, kai kas tvirtina, kad Alytuje medinė pilis buvo jau nuo Algirdo laikų (A. Basalykas. Lietuvos upės, 82 psl.). Mums tokių duomenų aptikti neteko.

Pirmą kartą Alytaus pilis yra aiškiai paminėta 1384 m. kryžiuočių šnipų vadinamuosiuose kelių pranešimuose. Ten pasakyta, kad kažkoks šnipas Kvevedė iš Tamavos (buv. Rytprūsiai) norįs kryžiuočius nuvesti į Alytaus pilį. Kitame pranešime pažymėta, kad nuo Punios iki Alytaus yra 2 mylios ir kad Alytuje yra karaliaus dvaras. Karaliaus dvaras (gal ir pilis?) Alytuje buvo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais. Vytautas 1430 m. iš savo Alytaus dvaro parašė laišką Prūsijos didžiajam magistrui, kviesdamas jį atvykti pasitarti įvairiais reikalais ir išdėstydamas jam savo vainikavimo kliūtis ir sunkumus.

Žygimantas Augustas 1536 m. Alytų su visais kaimais atidavė Lietuvos maršalkai Jonui Zaberezinskiui, kuris čia įsteigė bažnyčią. Jam mirus, Žygimantas Augustas Alytų buvo padovanojęs savo žmonai Barborai Radvilaitei, bet paskui jis buvo išleistas į kitus turtus.

Nuo1581 m. birželio mėn. 15 d. Alytus gavo miesto teises, kurios buvo patvirtintos 1740 m. gruodžio mėn. 17 d. Miesto ženklas-herbas buvo trys lelijos. 1775 m. į Alytų buvo perkelti pavieto teismai iš Trakų ir Merkinės. 1890 m. čia buvo pastatyta trečios eilės tvirtovė, 1898m. – kareivinės, nuteisti plentai į Kalvariją, Seinus ir Daugus. Be to, nuo Varėnos per Alytų ir Suvalkus į Gardiną buvo nuteistas geležinkelis. Visi tie fortifikaciniai darbai ir kelių teisimas tepasibaigė tik apie 1900 metus. Tai gyventojams davė uždarbio.

1863 m. birželio mėn. 20 d. teis Alytum įvyko sukilėlių kautynės su kapitono Šteino vadovaujama caro kariuomene. Sukilėliai mūšį laimėjo.

Kaip matome, Alytus turi gilią praeitį ir įdomią istoriją.

„Komunistinis rytojus“. 1964 m. liepos 2 d. Nr. 78.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas