Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Po juodais kryžiais

Adolfas Nezabitauskas

Alytus Lietuvos istorijoje yra suvaidinęs žymų vaidmenį. Jau kunigaikščio Algirdo valdymo laikais (1345-1377 m.) čia buvo medinė pilis. Pastatyta ji buvo grynai gynybos tikslais ir drauge su kitomis panemunės pilimis sudarė pirmąją Lietuvos apsaugos nuo kryžiuočių užpuldinėjimų liniją. Pro Alytaus pilį, kuri Prūsijos kronikose vadinama Aliten, ėjo kryžiuočių karo keliai į Vilnių, Trakus ir kitas Lietuvos rytines sritis.

Daug kartų puolė Alytų kryžiuočiai. Bet vienas įdomiausių jų žygių buvo 1392m. Tuo metu tarp Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto ir Jogailos kilo nesutarimai, kuriais kryžiuočiai ir nutarė pasinaudoti. Kai tik Vytautas kreipėsi į kryžiuočių magistrą Kondradą Valenrodą, prašydamas jam į pagalbą atsiųsti savo riterius, magistro antrą kartą raginti nereikėjo. Jis atsiuntė savo kryžiuočius, o taip pat kviestinius kitų šalių riterius, jų tarpe Anglijos Northumberlando kunigaikščio sūnų lordą Tomą Percy.

Ši mišri kariauna, vadovaujama savo žiaurumu pagarsėjusio kryžiuočių maršalo Enhelgardo Rabės, po nedidelių susirėmimų pasiekė Alytų. Bet, žygiuojant į Lydą tarp kryžiuočių ir anglų riterių įvyko kautynės dėl teisės nešti švento Jurgio vėliavą. Paprastai kryžiuočių karo žygiuose vėliavą nešdavo kryžiuočių paskirtas vėliavininkas. Šiuo atveju anglų riteriai pareikalavo, kad ją neštų jau minėtas anglų didžiūnas Tomas Percy. Ginčas perėjo į rimtas kautynes, kurias nuraminti pavyko, tik įsikišus didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui ir jo žmonai Onai.

Šis įvykis akivaizdžiai rodo, kokie „kilnūs“ buvo naujosios krikščionybės skleidėjai, kokie buvo jų tikslai ir idealai, pridengti juodais kryžiais.

„Komunistinis rytojus“. 1967 m. sausio 17 d. Nr. 8.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas