Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Komių žemė

Rimvydas Racėnas

Toli toli nuo civilizacijos centrų, Rusijos šiaurės rytuose, šaipus Uralo, miškų, pelkių ir tundros karalystėje, dunkso Komių kraštas, anuomet tik vandens keliais tepasiekiamas. Šiauriniai komių kaimynai – nencai, įsikūrę pačiame Šiaurės Ledjūrio pakraštyje, Pietuose – Permės komių kraštas. Iš ryto – Uralo kalnai, Vakaruose Komijos žemę nuo tankiau gyvenamų Rusijos vietovių skiria Vologdos ir Archangelsko sričių miškai ir neįžengiamos pelkės.

Dirbamos žemės Komijoje nedaug. Gyvenama daugiausia upių slėniuose ar pramonės rajonuose, kur kasama anglis, siurbiama nafta, kertamas miškas. Klimatas čia atšiaurus, ypač Šiaurėje, nes Šiaurinė Komijos dalis nusidriekusi už poliaračio. Žiemos ilgos ir gūdžios, šaltis siekia iki -40, -50°C. Dažnos pūgos. Ką reiškia Komija, Vorkuta, Šiaurė, žino tik tas, kas pats visa tai matęs, patyręs.

Sunku žodžiais nusakyti tą neaprėpiamą miškų galybę ir tundros platybę, kuri driekiasi be galo, be krašto…O jei žvelgi pro grotuotą langą, traukiniui skriejant ištisomis paromis dieną ir naktį, tiesiog nebežinai, ar dar pamatysi žemę. Skrendi kažkokioje begalinėje erdvėje, kur balzganuose ūkiuose susilieja dangus ir bekraštė baltoji jūra. Nėra nei pradžios, nei pabaigos. Iš čia nepabėgsi ir nepareisi. Ir apima neapsakoma neviltis, liūdesys…

Šis atkampus Komių kraštas jau caro laikais buvo „puiki“ tremties vieta. Tremtinių būdavo ir lietuvių. Gydytojas S. Matulaitis atsiminimuose rašo, kad 1899 m. buvo ištremtas į Ust Sysoloską (dabar Syktyvkaras).

Tremties ir įkalinimo vietų komių žemėje ypač padaugėjo sovietmečiu. Mat Komija tam buvo ypač „patogi“ – nuošalu, erdvės kiek nori, žemės gelmės pilnos turtų. Reikėjo tik pigios darbo jėgos, o geriausiai – ir visai nemokamos. Todėl jau nuo 1929 m. masiškai pradėta kurti bolševikų „išrasta“ konclagerių sistema, kuri tam labai tiko. Svarbiausia, reikėjo kuo greičiau ir pigiau pastatyti Uchtos naftos versloves, įrengti Vorkutos anglies kasyklas, sukurti miško ruošos pramonę. Miškas, kaip skelbė tada visur iškabinėti šūkiai, kraštui buvo reikalingas „kaip duona, kaip anglis, kaip metalas“. Neaprėpiamuose miškų, tundros plotuose pridygo daugybė lagerių ir lageriukų. Jų buvo tarsi prisėta ištisomis virtinėmis palei Vyčegdos ir Pečioros upes ir išilgai tariamos ašies, kur vėliau buvo nutiestas Pečioros geležinkelis.

Kodėl toks svarbus Komių kraštas Lietuvos žmonės? Todėl, kad čia kalėjo ir tremties vargus vargo tūkstančiai mūsų tautiečių. Drauge su kitais jie savo darbu sunkiausiomis sąlygomis padėjo suklestėti šio užkampio pramonei. Šiame krašte, apleistose, užmirštose, nykstančiose kapinėse, ilsisi tūkstančiai mūsų tautiečių. Komių kraštas, kaip ir Archangelsko, Kirovo-Viatkos, Šiaurės Uralo, Mordovijos, Altajaus, Kazachstano, Tomsko, Novosibirko, Krasnojarsko, Irkutsko, Buriat-Mongolijos, Jakutijos, Chabarovsko, Magadano, Tadžikijos, Karelijos regionai mums nepamirštami ir savaip brangūs.

Masiški trėmimai į Komiją Sovietų Sąjungoje prasidėjo jau 1930 m., ypač daugiau čia buvo atitremta 1933 m.

Tai pirmosios Rusijos kolektyvizacijos aukos. 1939 m. atsirado naujas tremtinių kontingentas – rytinių Lenkijos rajonų piliečiai. Šis srautas tęsėsi ir 1941 metais, sutapęs su trėmimais iš Lietuvos. 1941 m. tremtiniai iš Lietuvos buvo apgyvendinti Vyčegdos baseino viduryje ir aukštupyje.

Lietuvos žmones masiškai pradėta kalinti Komijos lageriuose nuo 1941 m. balandžio mėn. Tai pirmosios sovietizacijos aukos. Lietuviai čia jau rado tūkstančius lenkų karo belaisvių, tiesusių geležinkelį. Pusė geležinkelio linijos nuo Kotlaso iki Pečioros upės nutiesta jų rankomis. Tarp lenkų belaisvių pasitaikydavo ir lietuvių.

Pokario laikais gausūs Komijos lageriai, ypač palei Pečioros geležinkelį, buvo pilni tūkstančių politkalinių iš Lietuvos.

1945 m. rugpjūčio pradžioje į Komiją buvo atgabenti nauji tremtiniai iš Lietuvos. Vieni apgyvendinti palei geležinkelį, kiti gyvenvietėse prie Pečioros upės, aukštupyje nuo Pečioros miesto iki Ust Ilyčiaus. Dar ir šiandien Komijos platybėse, po tiek metų, šen bei ten aptiksite kalinių ir tremtinių iš Lietuvos ir jų palikuonių.

Rimvydas Racėnas. Komių žemėje. Kaunas, 1995, p. 3–4.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas