Warning: Use of undefined constant TXT - assumed 'TXT' (this will throw an Error in a future version of PHP) in /home/gintarines/domains/gintarinesvajone.lt/public_html/wp-content/themes/orange_butterfly_outline_ote067/functions.php on line 1323
Vokiečių okupacija Dzūkijoje 1915–1918 metais

Vokiečių okupacija Dzūkijoje 1915–1918 metais

1a

Vokietijos kariuomenės įgulos karininkai Alytuje, 1918 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

1915 m.

Rugpjūčio 14 d. vokiečiai, užėmę Alytų, tuojau griebėsi atstatyti Alytaus tiltus, nes jie buvo reikalingi greitesniam kariuomenės judėjimui. Pirmiausia pastatė pontoninį tiltą mieste ir atstatė Kaniūkų tiltą, nes jo buvo išsprogdinta tik vidurinė dalis. Geležinkelio tilto atstatymas užtruko daug ilgiau, t. y. iki kitų metų pavasario.

Rugsėjo 18 d. vokiečiai užėmė Vilnių, o kiek vėliau ir visa Lietuvos teritorija jau buvo jų rankose. Griežta karo administracija rūpinosi vien tik kariuomenės reikalais. Alytiškiai, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, buvo apkrauti duoklėmis javais, gyvuliais ir paukščiais, dažniausiai be jokio atlyginimo. Vokiečiai pristatydavo tik druską ir muilą, o visu kitu gyventojai turėjo patys apsirūpinti. Smarkiai nukentėjo Alytaus miškai. Jie buvo kertami ir gabenami į Vokietiją. Ypač buvo nuterliotas Alytaus šilas, nes jis, būdamas patogioje vietoje prie Nemuno, lengvai galėjo būti plukdomas į Vokietiją.

Vokiečiai betgi sutvarkė penkis svarbiausius dalykus, liečiančius Alytų, kurių rusai nesugebėjo atlikti:

1. Sugrąžino naująjį kalendorių į visą Lietuvos teritoriją. Tokiu būdu Alytus I pradėjo tą patį naująjį kalendorių, kuris ir Alytuj I ir Alytuj II veikė nuo 1586 m., bet rusų Alytuj I buvo pakeistas į senąjį kalendorių 1799 m. (Rusai naująjį kalendorių ir pas save pagaliau įsivedė, bet tiktai 1917 m.).

2. Įkūrė karinės valdžios administraciją, kuri apėmė visą Lietuvos teritoriją, įskaitant ir Suvalkų guberniją. Lenkai dėl Užnemunės prijungimo prie Lietuvos labai protestavo, bet vokiečiai savo nusistatymo nepakeitė. Tokiu būdu Alytus II su savo apylinkėm pagaliau oficialiai tapo Lietuvos teritorija.

3. Sujungė Alytų I ir Alytų II į vieną administracinį vienetą, t. y. Alytaus miestą.

4. Perkėlė apskrities centrą iš Kalvarijos į Alytų ir čia įkūrė apskrities viršininko arba „Kreishauptmann“ įstaigą.

5. Įvedė metrinę matų ir saikų sistemą, nors paliko rusiškus pinigus dar metams laiko.

Rudenį buvo įsteigtos pirmos lietuviškos pradžios mokyklos Dauguose ir Varėnoje. Jose metus laiko mokytojavo būsimasis prof. dr. J. Pajaujis. Spalio 15 d. iš vokiečių okupuoto Vilniaus išvyko dviem savaitėm Petras Klimas, būsimasis Nepriklausomybės Akto signataras, aplankyti Dzūkijos ir pietų Suvalkijos, kad patirtų vietoje, kas dedasi provincijoje naujos okupacijos metu. Jo maršrutas vedė per Trakus (63 km), Aukštadvarį (38 km), Stakliškes (26 km), Balbieriškį (18 km), Ūdriją (14 km), Krokialaukį (20 km), Simną (26 km), Metelius (23 km), Seirijus (25 km) ir t.t. Gaila, kad jis savo kelionės metu neaplankė Alytaus, nes būtų palikęs daugiau žinių apie tuometinį alytiškių gyvenimą. Tuo tarpu spalio mėn. pabaigoj kai kurie alytiškiai pabėgėliai, po dviejų su pusės mėnesio kelionės arkliniais vežimais iš Alytaus per rytinę Lietuvą ir visą Gudiją, pasiekė Jarcevo miestelį, esantį apie 55 km į šiaurės rytus nuo Smolensko ir apie 320 km į vakarus nuo Maskvos. Per tą dviejų su puse mėnesio jie nuvažiavo apie 800 km. Rudenį iš Alytaus į Vilnių išsikėlė agronomas A. Stulginskis, būsimasis Lietuvos prezidentas. Ten jis buvo daug reikalingesnis, nes galėjo plačiai reikštis nepriklausomybės atstatymo darbuose.

1916 m.

Geležinkelio tiltas per Nemuną ties Alytumi, 1925 m. S. Kolupaila. Nemunas. Kaunas, 1940, p. 109.

Geležinkelio tiltas per Nemuną ties Alytumi, 1925 m. S. Kolupaila. Nemunas. Kaunas, 1940, p. 109.

Kovo 19 d. įvyko Lietuvos gyventojų surašymas, nes vokiečiai norėjo žinoti, kiek žmonių jiems teksią išmaitinti. Nežinia, kiek tuomet rasta Alytuj gyventojų, bet spėjama, kad apie 4 000. Pavasarį Nemunaityje (11 km) buvo įsteigti pradžios mokyklų mokytojams kursai, vadovaujami kun. F. Baltuškos. Kursus baigė 18 kursantų. Tuo metu vokiečių pionieriai baigė atstatyti rusų išsprogdintą Alytaus geležinkelio tiltą. Šį kart jis buvo medinis, drąsios konstrukcijos ir pastatytas iš stačių rąstų. Naujasis tiltas buvo dar porą metrų aukštesnis už rusų statytąjį ir siekė net 35 m. Deja, jis nebuvo tvirtas, todėl traukiniai juo važiuodavo labai lėtai. Atrodo, kad maždaug tuo pat metu vokiečiai pastatė ir miesto tiltą. Jis buvo taip gi medinis, aukštesnis kaip rusų statytasis ir ne toj pačioj vietoj. Prie naujojo tilto vokiečiai įrengė vandens matavimo stotį kairėje Nemuno pusėje. Rugpjūčio 16 d. jie įvedė vokiškus „Oberost“ pinigus arba vadinamus ostrublius. Alytiškiai tų pinigų nevertino, nes tikėjo, kad vėl sugrįšianti caro valdžia.

Kalvarijos žydai, kurie sudarė net 80% Kalvarijos gyventojų iš maždaug 10 000, pradėjo palaipsniui keltis į Alytų. Mat vokiečiams perkėlus apskrities centrą iš Kalvarijos į Alytų, čia pagyvėjo prekyba ir amatai. Taip pat iš Marijampolės į Alytų atsikėlė buvęs rusų gimnazijos muzikos mokytojas Muzikantas (žydas), kuris čia perėjo į prekybą. Klebonas kunigas K. Paulavičiaus iniciatyva ir vokiečiams leidus, Alytuj I buvo įsteigta pirmoji lietuviška pradžios mokykla. Alytuj II pagal gyventojų pageidavimą buvo įsteigtos lietuviška, lenkiška ir žydų 3 skyrių pradžios mokyklos. Vokiečiai darė spaudimą, kad būtų steigiamos vokiškos mokyklos, bet gyventojai tam priešinosi. Pvz., Varėnoje steigiant pradžios mokyklą užsirašė 80 vaikų, bet, kai atvyko mokytojas vokietis kareivis, pasiliko tik 10. Tuo metu Alytaus II lietuvių šviesuolių beveik dar nebuvo. Jie arba tarnavo rusų kariuomenėje, arba buvo pasitraukę į Rusiją, arba išemigravę į Ameriką. Daugų klebonas kunigas Vl. Mironas įsteigė vadinamą Trakų ir Panemunės komitetą ir, būdamas jo pirmininkas, įkūrė to komiteto rajone, kuris apėmė ir rytinę Alytaus I apskrities dalį, apie 90 lietuviškų mokyklų.

1917 m.

Liepos mėnesį į Daugus pas kleboną kunigą VI. Mironą iš Vilniaus atvyko būsimasis vokiečių civilinės valdžios Lietuvoje viršininkas dr. Zimmerle ir p. A. Smetona. Čia ant Daugų ežero besiirstant, būsimasis vokiečių valdžios viršininkas išgirdo jam išdėstytą lietuvių norą atsiskirti nuo Rusijos ir atstatyti nepriklausomą Lietuvos kunigaikštiją. Be to, buvo prašoma lietuviams leisti šiuo reikalu sušaukti savo seimą.

Rugsėjo 6 d. Vilniuje pasirodė pirmas laikraščio „Lietuvos Aidas“ numeris. Jo redaktoriai P. Klimas ir J. Pajaujis bei bendradarbis A. Žmuidzinavičius buvo kilę iš vakarinių Alytaus apylinkių. Rugsėjo 18-23 d. Vilniuje įvyko Vilniaus konfederacija. Jos atstovų tarpe iš Alytaus apylinkių buvo Daugų klebonas kunigas V. Mironas ir Pivašiūnų klebonas kunigas A. Petrulis.

Iš Lazdijų į Alytaus II parapiją buvo atkeltas vikaru kun. P. Garmus (vėliau išemigravęs į JAV), kuris padėjo Alytaus II parapijoj įvesti vien lietuviškas pamaldas. Tuo tarpu Perlojoj, Merkinėj ir kitur muzikas T. Brazys, lenkų ištremtas iš Vilniaus, rinko lietuvių liaudies dainas ir jų užrašė iki 2 000.

1918 m.

Sausio 15 d. Seinuose (53 km) buvo atidaryta lietuviška gimnazija, bet Alytus turėjo dar palaukti iki kitų metų rudens. Vasario 16 d. Vilniuje buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Jos aktą tarpe kitų pasirašė Daugų klebonas kunigas VI. Mironas ir Pivašiūnų klebonas kunigas A. Petrulis.

Pavasarį iš vokiečių užimtos Gudijos į Alytų pradėjo grįžti pirmieji alytiškiai buvę rusų kariuomenės kariai: R. Kaminskas ir kt. Tuo tarpu birželio mėnesio gale iš Minsko traukiniu per Vilnių, Varėną, Daugus į Alytų sugrįžo alytiškiai pabėgėliai po beveik 3 metų tremties Rusijoje. Grįžo Balsiukevičiai, Čepukaičiai, VI. Dzičkauskas, Kaminskai ir kt. Traukinys buvo vokiečių komisijos priežiūroje. Kartu sugrįžo ir lietuvių komitetas. Prie Alytaus geležinkelio tilto keleiviams reikėjo išlipti ir eiti šalia lėtai einančio traukinio pėsčiom, nes, kaip minėta, vokiečių greitom atstatytas tiltas nebuvo pakankamai tvirtas. Tuo metu Alytus I buvo apdegęs, o Alytus II dar nebuvo toliau pasistūmėjęs į pietus kaip dabartinis Miesto parkas. Nepaisant to, vokiečių apdairumo bei dėka geros geografinės padėties ir patogaus susisiekimo plentais, geležinkeliu ir Nemunu, Alytus tapo apskrities centru. Vokiečiai administravo Alytų, bet jų valdžios varžtai palaipsniui silpnėjo. Pvz., norintieji pereiti miesto tiltą alytiškiai dar turėdavo išsiimti iš vokiečių valsčiaus įstaigos (Amtsvorsteher) leidimą, bet tai jau buvo tik formalumas. Iš Rusijos į Alytų atvyko bei jame apsigyveno ir daugiau lietuvių nebūtinai buvusių alytiškių, pvz.: iš Rostovo, baigęs ten evakuotą Varšuvos universiteto medicinos fakultetą, atvyko dr. Simas Janavičius. Jis visa energija įsijungė į Alytaus visuomeninį darbą ir tapo jo pagrindiniu šulu. Taipgi iš Rusijos į Alytų atvyko ir čia apsigyveno muzikas Juozas Neimontas. Jis pradėjo vargoninkauti Alytaus I parapijoje ir čia išdirbo iki 1922 m., kol persikėlė į Veisėjus.

Mažai kas atkreipė dėmesį į faktą, kad suėjo 100 metų, kai buvo atstatyta Alytaus I parapijos bažnyčia 1818 m. Tuo tarpu Alytaus II parapijoj pagaliau buvo įvestos vien lietuviškos pamaldos kun. P. Garmaus, knygnešio Aug. Juknevičiaus ir kt. pastangomis. Alytuj I įvyko skaudi nelaimė. Du vaikai prie Dailidės ežero rado nesprogusį artilerijos sviedinį. Jie pradėjo jį daužyti į ten esantį didžiulį akmenį. Sviedinys sprogo ir užmušė abu vaikus. Panašių, bet ne tokių skaudžių nelaimių pasitaikė ir daugiau.

Rugsėjo mėnesio pabaigoj dr. S. Janavičius pradėjo Alytaus apylinkėse organizuoti valsčių komitetus ir miliciją, o dr. Vincas Kanauka Alytaus apskrities komitetą. Tuo tarpu Mikas Rėklaitis ir Kazys Skučas organizavo Alytaus apskrities miliciją. M. Rėklaitis tapo pirmuoju Alytaus apskrities milicijos viršininku. Alytaus apskrities viršininku tapo Stasys Čiurlionis, menininko M. K. Čiurlionio brolis. Jis tose pareigose išbuvo iki kitų metų vasario mėn. Tuo tarpu Alytaus miesto susirinkimas išrinko miesto komitetą, kurio pirmininku, t. y. miesto burmistru, tapo Konstantinas Balukevičius, žinomo JAV veikėjo dr. G. Baluko tėvas. Rudenį buvo įsteigta Alytaus apskrities ligoninė, kuri prisiglaudė buvusiose Pontono kareivinėse Alytuj I. Pirmuoju ligoninės vedėju tapo dr. Petrovas (rusas). Be jo, ligoninėj dar dirbo dr. S. Janavičius ir dr. V. Kanauka.

Spalio mėn. Perlojoje (40 km) susiorganizavo Perlojos partizanų būrys iš 50 vyrų. Tai buvo bene pirmas lietuvių partizanų būrys visoje Lietuvoje. Tuo tarpu lapkričio 1 d. Vilniuje neoficialiai pradėjo organizuotis I pėstininkų pulkas, nors padėtis dar nebuvo išryškėjus.

Lapkričio 6 d. vokiečiai sudegino Nemaniūnų (16 km) parapijos trobesius, javus ir visus ūkio padargus. Mat vietos gyventojai priešinosi uždėtom duoklėm.

Lapkričio 11 d. susirinko pirmasis Lietuvos ministrų kabinetas su ministru pirmininku A. Voldemaru priešakyje, ir tą pačią dieną Vokietija kapituliavo prieš vakarų sąjungininkus.

Lapkričio mėn. įvyko Perlojos gyventojų ir parapijos kaimų įgaliotinų susirinkimas, kuris išrinko parapijos komitetą. Pastarasis įkūrė vadinamą Perlojos respubliką. Komiteto pirmininku tapo J. Česnulevičius, o partizanų būrio vadu J. Lukoševičius.

Lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas Lietuvos vyriausybės kvietimas savanoriškai stoti į Lietuvos kariuomenę. Kvietimą pasirašė ministras pirmininkas A. Voldemaras. Tuo tarpu Vilniuje formuojamo I pėst. pulko vadu buvo paskirtas karininkas Galvydis-Bykauskas, bet jau už savaitės jis buvo pakeistas karininku V. Grigaliūnu-Glovackiu (nuo Jiezno). Gruodžio 1 d. Gardine (82 km) buvo Lietuvos kariuomenės vadovybėj įsteigtas I gudų pulkas.

Gruodžio 9 d. Valstybės Tarybos posėdyje buvo padarytas užklausimas apie kruvinus įvykius Alytaus apylinkėse. Mat vokiečiai Alytaus–Punios–Nemaniūnų ruože šaudė žmones ir degino jų sodybas, nes vietos gyventojai priešinosi jų rekvizijoms. Ministras pirmininkas A. Voldemaras į tai atsakė, kad šiuo atveju Valstybės Taryba nieko negalinti padaryti, nes krašto administracija dar nėra visiškai perimta iš vokiečių.

Gruodžio 14d. Lietuvos valdžia nusavino Alytaus majoratą, ir jis perėjo Žemės Ukio ministerijos žinion.

Gruodžio 17 d. I pėst. pulko užuomazga, t. y. 25 karininkai, 3 karo valdininkai ir 32 kareiviai arba iš viso 60 žmonių, buvo iš Vilniaus perkelta į Alytų. Vilniuj vokiečiai nedavė kareivinių, o taip pat Vilnius dėl aplenkintos aplinkos nebuvo tinkama vieta lietuviams savanoriams pritraukti. Pulko vadu vietoj karininko Grigaliūno-Glovackio buvo paskirtas karininkas Antanas Juozapavičius, buvęs trumpą laiką ministro pirmininko adjutantu. Jo vadovybėj I pėst. pulkas tęsė savo formavimąsi jau Alytuj. Persikėlimo pasėkos buvo tuojau matomos. Į Alytų pradėjo daugiau atvykti savanorių iš lietuviškų Alytaus apylinkių, ir pulkas pradėjo sparčiau augti, bet vis dėlto dar per lėtai.

Gruodžio 29 d. buvo išleistas antras Lietuvos valdžios kvietimas stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Šį kvietimą išleido jau naujasis ministras pirmininkas M. Sleževičius. Tada buvo nuspręsta pagrindinėmis telkimo vietovėms paskelbti lietuviams Kauną ir Alytų, o gudams Gardiną. Šis kvietimas pasirodė esąs daug sėkmingesnis už pirmąjį. Tad po Naujųjų Metų į Alytų pradėjo gausiai plaukti savanoriai.

Metų pabaigoj jau visuose didesniuose Užnemunės miestuose veikė gimnazijos, įsteigtos „Žiburio“ draugijos, kuri rūpinosi švietimu ir labdara. Deja, Alytaus jų tarpe nebuvo. Mat nors Alytus II ir buvo Užnemunėj, bet, Alytus vis tik skaitėsi Vilnijos miestu, nes ir miesto centras dar laikėsi Alytuj I.

1919 m.

Sausio 1 d. iš Vilniaus pasitraukė vokiečiai, o lietuviai buvo vos pradėję organizuoti savo administraciją, todėl sekančią dieną lietuvių valdžia persikėlė į Kauną. Sausio 5 d. Vilnių užėmė bolševikai, ir Lietuvos padėtis pasidarė kritiška.

Sausio pirmomis dienomis į Alytų susirinko daugiau kaip 500 jaunuolių iš aplinkinių kaimų savanoriais į I pėst. pulką, kuris buvo įsikūręs Alytuj I Saratovo kareivinėse.

Tadas Navickas. Alytus ir jo apylinkės. Chicago, 1988, p. 73–78.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas


Warning: sizeof(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /home/gintarines/domains/gintarinesvajone.lt/public_html/wp-content/plugins/wp-mystat/lib/mystat.class.php on line 1252