Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for balandžio, 2014

Alytaus blusaturgis pradeda ketvirtąjį sezoną

10332946_767994839900038_720249704_oBlusaturgis pradeda ketvirtąjį sezoną!

Pirmasis turgelis prekeivių ir lankytojų lauks jau gegužės 10-ąją nuo 10 val. S. Dariaus ir S. Girėno g. atkarpoje nuo Laisvės angelo Birutės g. link.

Registracija ir informacija: blusaturgis@gmail.com bei telefonu 8-67467463.

Lauksime Jūsų!

Kariuomenės kūrėjai tobulino išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis įgūdžius

Ats. mjr. Albertas Daugirdas

DSCN36732014 m. balandžio 26-27 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius siekdamas organizacijos tikslų bei vykdydamas metinį veiklos planą organizavo antrąjį intensyvų 24 val. trukmės Išgyvenimo kursą Nr. 1. Jame dalyvavo 16 žmonių – 7 kariuomenės kūrėjai su savo atžalomis ir draugais. Kursą vedė profesionalus instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Skaityti toliau »

Kunigas, bibliofilas ir kolekcininkas Pranas Račiūnas (1919–1997)

Šarūnas Šimkevičius

2014 04 29

Kun. Pranas Raciunas1919 m. kovo 28 d. Marijampolėje gimė kunigas, bibliofilas ir kolekcininkas, politinis kalinys, visuomenininkas Pranas Račiūnas. Besimokydamas Marijampolės marijonų gimnazijos septintoje klasėje, 1936 m. įstojo į Marijonų vienuoliją. 1938-aisiais baigęs gimnaziją, lankė Marijonų vienuolijos filosofijos kursus, o 1940 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1943 m. gegužės 2 d. įšventintas kunigu. 1944 m. baigė Teologijos fakulteto Kanonų skyrių, apgynęs kanonų teisės licenciato laipsnį. Vikaru dirbo Varėnoje, 1945 m. paskirtas Panevėžio Švč. M. Marijos viešos koplyčios rektoriumi ir Panevėžio II Marijonų vienuolijos namo vyresniuoju, kartu atliko ir mokyklų kapeliono pareigas. 1947 – 1949 m. darbavosi Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir studentų bažnyčių. 1949 m. birželio 4 d. sovietų valdžios suimtas, o 1950 m. nuteistas 25 metams lagerio. Skaityti toliau »

Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos pristatymas

4728722Balandžio 29 dieną (antradienį) 18 val. Lietuvos Kariuomenės Vilniaus Įgulos Karininkų Romovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus pristatoma pirmoji monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimų dalis, kurioje pasakojama apie jo vaikystę, šeimą, mokslus, du rūsčius kalinimo laikotarpius, kunigystės šventimus ir tarnystę pirmosiose parapijose. Per monsinjoro gyvenimo patirtis atsiskleidžia to meto Lietuvos ir lietuvių gyvenimo realijos.

Dalyvaus Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras „Krantas“.

Knygos „VIDURAMŽIŲ LIETUVOS VIEŠPAČIAI“ ir SKULPTŪROS SIMPOZIUMO 7 darbų pristatymas

knygaBalandžio 29 d., antradienį, 17.30 val. Didžiojoje salėje (II a.) vyks istorikų Ingos ir Tomo Baranauskų (tekstų autoriai) ir dailininko Artūro Slapšio (imaginacinių paveikslų autorius) bendros knygos „VIDURAMŽIŲ LIETUVOS VIEŠPAČIAI“ pristatymas, kurio metu bus galima įsigyti šią knygą. 2014 m. vasario mėn. šią knygą išleido Mokslų ir enciklopedijų leidybos centras.

Inga Baranauskienė gimė 1973 m. Vilniuje. 1997 m. baigė politikos mokslų bakalauro studijas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, vėliau susidomėjo viduramžių Lietuvos istorija. Nuo 2000 m. skelbia straipsnius XIII – XV a. LIETUVOS istorijos temomis (Durbės mūšis, valdovų Algirdo ir Kęstučio, bei valdovų Vytauto ir Jogailos laikai). Išleido istorinį romaną Durbės mūšis. Istorija, priežastys, pasekmės (2010). Skaityti toliau »

Dzūkijos sportas ir spauda sporto tematika

Šarūnas Šimkevičius

2014 04 25

C10000163613Sporto tematika kol kas pavyko surasti tik vieną Dzūkijos spaudinį, žydų sporto klubo „Makabi“. Jis 1934 metų. Tačiau dzūkų rungtynių su šiuo klubu būta ir anksčiau. 1926 m. Alytuje vyko futbolo rungtynės tarp gimnazijos rinktinės ir žydų „Makabi“. 1930 m. Aukštesniosios miškų mokyklos šaulių būrys surengė įvairių renginių, vakarų, sporto šventę. Kartu su gimnazijos šauliais laimėjo sporto rungtynes prieš sustiprintą Alytaus „Makabi“ 3:1. 1934 m. Lazdijuose šaulių ugniagesių komanda surengė tradicinę Joninių šventę. Įvyko futbolo varžybos tarp Mockų „Šaulio“ ir Lazdijų „Makabi“. 1936 m. Alytaus kariuomenės įgulos sporto aikštėje vyko šaulių sporto klubo „Dainava“ ir Alytaus žydų „Hapoel“ komandų futbolo rungtynės, pasibaigusios 2:1 šaulių naudai. Teisėjavo Diedelis. Skaityti toliau »

Makniūnų Žiemos Žemės Ūkio mokykla

Nuo pat Nepriklausomybės laikų vyriausybė pradėjo rūpintis ūkininkų švietimu, bet iš pradžių, dėl stokos specialistų – agronomų šis darbas buvo apsunkintas. Buvo pradėta steigti žiemos žemės ūkio mokyklos, kuriose mokslas tęsiasi du metus ir taikoma jaunesnio amžiaus žmonėms. Suaugusiems ūkininkams buvo ruošiama iš Ž. Ū. srities paskaitos bei trumpalaikiai kursai. Šis darbas metai iš metų plito, bet galutinai neatsakė į statomą klausimą. Kad ūkininkams mokslas būtų plačiau prieinamas 1927 metais pradėta steigti žiemos žemės ūkio mokyklos taikomos specialiai suaugusiems bei suaugusiems ūkininkams. Šiose mokyklose mokslas išeinamas per 5 mėn. t. y. nuo lapkričio mėn. 1 d. iki balandžio mėn. 1 d. Kaip tik tuo laiku, kada ūkininkas turi daugiausia laisvo laiko ir jį gali pašvęsti mokslui. Skaityti toliau »

Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Gritėnas (1894–1934)

Gintaras Lučinskas

Savanoris Antanas GritenasAntanas Gritėnas gimė 1894 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apskrityje, Krekenavos valsčiuje, Petriškių kaime, ūkininkų Adomo ir Elžbietos (Antanaitytės) Gritėnų šeimoje. Baigė pradinę mokyklą. Policijoje tarnavo su trumpomis pertraukomis nuo 1919 m. kovo mėnesio policininku, vyresniuoju policininku, nuovados viršininko padėjėju, nuovados viršininku. 1920 m. lapkričio 24 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1921 m. kovo 19 dienos. Baigė Kauno aukštesniosios policijos mokyklos 1-ąją ir 14-ąją laidas bei nuovadų viršininkų kursų 6-ąją laidą.

1928 m. birželio 9 d. Antanas Gritėnas pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (liudijimo Nr. 297). 1928 m. gegužės 15 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Seinų IX rinktinės Šventežerio šaulių būriui, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Seinų skyriui, Vilniui vaduoti sąjungos (VVS) Šventežerio skyriui, Lietuvos policijos sporto klubo (LPSK) šaudymo sekcijai. Skaityti toliau »

Šaulys Juozas Slavikas (1904–1922)

Gintaras Lučinskas

Juozas Slavikas (kairėje). Apie 1922 m.

Juozas Slavikas (kairėje). Apie 1922 m.

Juozas Slavikas gimė 1904 metais Marijampolės apskrityje, Liubavo valsčiuje, Budiškių kaime, ūkininkų šeimoje. Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi pradžioje tapo partizanu, kovojo prieš agresorius lenkus. Vėliau įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, priklausė I-ajai partizanų grupei, kuri veikė Neutralioje zonoje. Žuvo 1922 m. birželio 17 d. ekspedicijos prieš lenkų partizanus metu į Varviškės kaimą. Birželio 23 d. palaidotas Šventežerio parapijos kapinėse.

Šaulio Juozo Slaviko žūtis aprašoma 1922 m. „Trimito“ žurnale:

Birželio 23 d. Šventežerio kapinėse didžiulė žmonių minia ašarotomis akimis užbėrė po 3 saujas smilčių ant jauno mūsų ginklo draugo Juozo Slaviko karsto. Tai vėl nauja lenkų žiaurumo auka nuėjo į kapus! Skaityti toliau »

Negerbiamas didvyrių atminimas

Gintaras Lučinskas

Paminklai Nepriklausomybės kovų dalyviams Antanui Gritėnui ir Juozui Slavikui Šventežerio mstl. kapinėse (Lazdijų r.). G. Lučinsko nuotr.

Paminklai Nepriklausomybės kovų dalyviams Antanui Gritėnui ir Juozui Slavikui Šventežerio mstl. kapinėse (Lazdijų r.). 2014 03 21. G. Lučinsko nuotr.

Lietuvoje gerbiami visų valstybių ir tautų karių kapai, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juose buvo palaidoti. Mirtis – niekam išlygų nedarantis teisėjas. Ypatingo visuomenės dėmesio ir ne tik nevienadienio rūpesčio turi sulaukti Lietuvos karių, šaulių, partizanų kapai. Tai valstybės piliečiai, kurie žuvo savo žemėje, gindami savo Tėvynę. Žuvusio už savo šalies laisvę kapas turi tapti šventa vieta visiems laikams. Galbūt jau nėra artimųjų, gal jie toli ir nėra kam gėlę pasodinti, Vėlinių žvakelę uždegti, maldą sukalbėti. Bet gyva Tėvynė, už kurią jie paaukojo savo gyvybes. Mes esame įpareigoti žuvusiųjų aukos saugoti atmintį apie juos, prižiūrėti mažus kapų kauburėlius su kukliais kryželiais.

Šventežerio miestelio (Lazdijų r.) kapinėse, jų rytinėje dalyje, palaidoti: Lietuvos šaulių sąjungos narys Juozas Slavikas (1903–1922), nužudytas lenkų partizanų ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Gritėnas (1894–1934), nužudytas šalies vidaus priešo – kriminalinio nusikaltėlio. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas