Gintarinė svajonė

Kai Napoleono armija 1812 m. traukėsi iš Rusijos, pats prancūzų imperatorius atvyko į Seinus ir apsistojo Miculevičiaus karčemoje. Jis buvo apsirengęs šaulių pulko mundierium, o ant galvos buvo užsidėjęs žieminę sabalio kailių kepurę, bet bendrai dėl savo charakteringo veido buvo galima lengvai imperatorių pažinti. Namų šeimininkė Miculevičienė virė valgius, o imperatorius Napoleonas dažnai eidavo maišyti krosnį. Šeimininkė jį nuolat nuo krosnies stumdė. Nors žmonių buvo pilnas kambarys, bet visi buvo su kepurėm ir niekas nebuvo imperatoriaus pastebėjęs. Bet netrukus kambarin įėjo uniformuotas gvardijos karininkas, vietinis Seinų komendantas, kuris išsitiesęs atidavė pagarbą imperatoriui. Napoleonas suprato, jog jį jau pažino, tad neslėpdamas savo veido liepė komendantui atvesti apskrities viršininką, o komendantas išeidamas įsakė susirinkusiems žmonėms nusiimti kepures.

Valgydamas Napoleonas gyręs šeimininkę Miciulevičienę už gerai pamaitintus pietus. Napoleonas valgė daug, nes nuo Maskvos tiktai šaltus užkandžius tegaudavęs. Papietavęs imperatorius išvyko slapta į Varšuvą. Kelionėje jį lydėjo pulkininkas Vausovičius, paprefektas Liudvikas Ivaškevičius ir dar keli generolai. Napoleonas Varšuvą pasiekęs laimingai.

M-tis

„Suvalkietis“. 1936 m. gegužės 31 d. Nr. 22.