Minint 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo, Alytaus rajone, Mergalaukyje, sutvarkytos vokiečių karių kapinės, kuriose palaidoti 1915 metais žuvę vokiečių karių.
Vokiečių karių kapinėse palaidotas ir žymaus rašytojo ir poeto Walterio Flexo romano „Klajoklis tarp dviejų pasaulių“ pagrindinio herojaus prototipu tapęs jo draugas leitenantas Ernstas Wurche, buvęs kariuomenės dvasininkas. Skaityti toliau »
Gintaras Lučinskas
 |
| Paminklinis akmuo, pastatytas netoli žuvimo vietos 1994 m. pavasarį, minint V. ir A. Gruodžių 50-ąsias žūties metines |
Sovietmečio laikų leidiniuose, raudonųjų (sovietinių) partizanų prisiminimuose apie Nemunaičio užpuolimą 1944 m. pavasarį ir brolių Gruodžių žuvimą gaisro metu, užsimenama tik vienu sakiniu – „Šarūno” partizanų būrys 1944 m. gegužės mėn. nuginklavo policininką ir likvidavo 2 savisaugininkus, bei paėmė tam tikrą kiekį šautuvų ir šaudmenų.
Kas gi buvo tie savisaugininkai ?
1943 m. rugsėjo 16 d. Vidaus reikalų generalinis tarėjas gen. Petras Kubiliūnas pavedė apskričių viršininkams organizuoti Vietinės Savisaugos būrius (VSB). VSB pagrindiniai tikslai: saugoti gyventojų turtą ir gyvybę, kovoti su bolševikinio elemento banditizmu, su bolševikų parašiutininkais, šnipais, teroristais, pabėgusiais karo belaisviais ir kitais diversantais. VSB komplektavimo, pareigų ir teisių instrukcijoje nurodyta, kad VSB nariais gali būti tik lietuviai, kurie visais atžvilgiais yra patikimi, rimti, politiškai nesusikompromitavę, už kriminalinius nusikaltimus nebausti, tarnavę arba netarnavę kariuomenėje, bet gerai mokantys valdyti ginklą, neturintys kūno (fizinių) ir dvasinių trūkumų, trukdančių atlikti VSB nario pareigas, bei turintys gerą vardą savo apylinkės gyventojų tarpe. Tarnyba VSB – tai garbės tarnyba. Į VSB pirmiausiai buvo skiriami pagalbiniai (garbės) policininkai, buvę šauliai, bei tarnavę kariuomenėje. VSB valsčiuose suskirstyti į skyrius ir grandis. Skyrių skaičius turėjo atitikti valsčiuje esančių seniūnijų skaičių, o kiekviename seniūnijos kaime turėjo būti ne mažiau kaip po vieną grandį, susidedančią nemažiau kaip iš penkių vyrų. Einant savisaugos tarnybą, buvo išduodami šaunamieji ginklai, o ant kairės rankovės reikėjo ryšėti raištį su raidėmis „ST“. VSB valsčiaus ribose tiesiogiai priklausė to valsčiaus viršaičiui ir vykdė jo nurodymus.[1] Skaityti toliau »
Antradienį Alytaus rajono apylinkės teisme paskelbtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje „Volungės“ pagrindinės mokyklos direktorius, Socialdemokratų partijos Alytaus skyriaus pirmininkas Feliksas Džiautas nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
Už padarytą pažeidimą jam skirta 2000 litų bauda ir 2 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Toks Alytaus teismo nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Skaityti toliau »
Virginijus Oželis
2014 05 26
Neseniai perskaičiau straipsnelį „ Napoleonas Seinų karčiamoje“, publikuotą čia: http://gintarinesvajone.lt/?p=15461 . Galima teigti, kad tai tik mažas epizodas iš prelato Bonaventūro Butkevičiaus (1795-1871 ) atsiminimų.
B. Butkevičius gimė 1795 metų liepos 12 dieną Kretingoje. Po keturmetės Kretingos parapijinės mokyklos baigimo 1811 metais jis išvažiavo į Rudaminą pas savo dėdę Polikarpą Augustiną Marcijauską, tuometinį Seinų ir Rudaminos parapijų kleboną. Dėdės globojamas B. Butkevičius 1811–1816 metais mokėsi Seinų licėjuje. 1817 metų pabaigoje jis įstojo į Tykotino kunigų seminariją. 1819 metų gruodžio 8 dieną įšventintas į kunigus. Teologijos magistro laipsnį gavo 1821 metais. Nuo 1824 metų klebonavo Lomžoje, nuo 1827 m. – Suvalkuose, nuo 1832 m. – Kudirkos Naumiestyje, nuo 1861 m. – Vilkaviškyje (kur ir parašė savo atsiminimus apie 1812 metų įvykius). 1871 metais perkeltas klebonauti į Prienus, ten ir mirė tų pačių metų spalio 8 dieną choleros epidemijos metu. Skaityti toliau »
Rugsėjo mėnesį minėsime pergalės Oršos mūšyje 500-ąsias metines. Šis vienas didžiausių LDK mūšių įvyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir baigėsi pergale prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę. Oršos mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas. Jis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jo metu pirmą kartą dalyvavo įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija – leidusios pasiekti pergalę. Skaityti toliau »
Baltijos jūra – viena iš labiausiai užterštų pasaulyje. Siekdamas atkreipti gyventojų dėmesį į šią problemą Lietuvos paštas išleis pašto ženklą, skirtą Baltijos jūrai. Naujasis pašto ženklas apyvartoje pasirodys jau šį šeštadienį, gegužės 24 dieną.
Pašto ženklą „Išsaugokime Baltijos jūrą“ sukūrė dailininkė Martyna Stasiulionytė. 2,90 Lt nominalo pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu.
Mūsų karta turi unikalią galimybę – žymėti atkurtos modernios valstybės pirmąjį šimtmetį. Iš 1918 m. vasario 16 – tosios signatarų rankų mes gavome ne tik valstybės pamatus, bet ir priesaiką ją saugoti, turtinti, gražinti.
Tėvai ir seneliai perdavė mums prisiminimus apie 1928-aisiais minėtą Lietuvos Respublikos 10-metį, to laikmečio žmonių energiją kuriant savo valstybę liudija istorinės fotografijos, daugelyje Lietuvos miestų, miestelių, kaimų iškilę paminklai, modernios tam laikmečiui mokyklos, kultūros puoselėjimui skirti visuomeniniai pastatai.
Artėja 2018-ieji – metai, kuriuos Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais – šiai šventei jau šiemet ruošiasi šalies kultūros , mokslo įstaigos, meno ir verslo pasaulio atstovai, miestelių ir kaimų bendruomenės.
Kviečiame balsuoti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ekspertų komisijai padėti išrinkti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio ženklą (vienas iš 3, daugiausia balsų surinkusiųjų, taps nugalėtoju), kuris visus 2018-uosius bus naudojamas valstybės reprezentaciniam tikslams.
Balsuoti galite iki birželio 3 d.
30 gegužės, 2014 | 
Autorius: 
Skiltyje 
