Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Oršos mūšiui 500

orsos musisRugsėjo mėnesį minėsime pergalės Oršos mūšyje 500-ąsias metines. Šis vienas didžiausių LDK mūšių įvyko 1514 m. rugsėjo 8 dieną ir baigėsi pergale prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę. Oršos mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas. Jis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jo metu pirmą kartą dalyvavo įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija – leidusios pasiekti pergalę.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalė prie Oršos sulaukė didelio tarptautinio rezonanso. Po jos žlugo Maskvos pastangos sudaryti prieš Lenkijos Karalystę ir LDK nukreiptą sąjungą su Habsburgais. Pergalė buvo puiki proga karinės šlovės spindesy nuskambėti Lietuvos vardui.

Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad 2014-ieji Lietuvoje paskelbti Oršos mūšio 500-ųjų metų minėjimo metais, šiai vienai didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ginklo pergalių ankstyvųjų Naujųjų laikų epochoje paminėti patvirtino priemonių planą.

Šia proga bus išleista jubiliejinė moneta, pašto ženklas. Taip pat planuojama surengti tarptautinę istorikų konferenciją „1514 m. Oršos mūšis: karinė pergalė ir jos ženklai“, edukacinę kilnojamąją parodą „Oršos mūšis“. Mūšiui įamžinti bus sukurti informaciniai plakatai, brošiūros, išleisti lankstinukai, rugsėjo mėnesį vyks teatralizuotas renginys „Valdovo nugalėtojo sutiktuvės“ prie LDK valdovų rūmų Katedros aikštėje Vilniuje, kiti renginiai ir parodos.

Įgyvendinat mūšio minėjimui skirtas priemones dalyvaus įvairios šalies ministerijos, švietimo įstaigos, muziejai, Lietuvos bankas, Lietuvos paštas, kitos institucijos.

Iliustracijoje: Oršos mūšio paveikslas (1524-1530. Autorius nežinomas, tačiau manoma, jog pats dalyvavo mūšyje)

Pristatymas apie Oršos mūšį  

Oršos mūšis

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo reikšmingiausias dešimties metų kare (1512–1522 m.) tarp Maskvos valstybės ir Lietuvos. Amžininkų jis ilgai buvo vadinamas „Didžiuoju“. Maskvos kunigaikštis tuo metu buvo sudaręs sąjungą su Šventosios Romos imperatoriumi Maksimilijonu I. Pastarasis siekė sudaryti plačią koaliciją, nukreiptą prieš tuomet buvusių dinastinės galios viršūnėje Jogailaičių valdas.

Karo veiksmuose iki 1514 m. Lietuvos kariuomenei pavykdavo laimėti atvirus susidūrimus ir atmušti rusus nuo Smolensko, kurį užimti buvo strateginis Maskvos karo kampanijų tikslas.

1514 m. balandžio mėnesį Maskvos valdovo Vasilijaus III Ivanovičiaus surengto „trečiojo žygio“ metu, liepos 30 d. rusai užėmė Smolenską. Nesėkmę ginant miestą nulėmė ilga apsiaustis, apšaudymai artilerija, apgaulinga ir efektyvi gerai informuoto perbėgėlio iš LDK Mykolo Glinskio propaganda, jo agentūros veikla ir kurstymas pasiduoti (ypač nukreiptas į stačiatikiškąją miesto dalį). Lietuvos kariuomenės pagalba vėlavo ir miesto valdžiai nesugebėjus suvaldyti situacijos miesto viduje, susvyravo pasiryžimas gintis.

Užėmusi Smolenską Maskvos kariuomenė ėmė skverbtis į gilesnes LDK sritis. Mūšis ties Orša buvo Žygimanto Senojo sutelktos, bet pavėlavusios Smolenskui suteikti pagalbą Lietuvos kariuomenės atsakomųjų veiksmų padarinys.

Lietuvai laimėjus Oršos mūšį aktyvūs kovos veiksmai nurimo, nes Maskva ilgai neatsigavo po pralaimėjimo. Patirti nuostoliai kurį laiką neleido jai puldinėti LDK žemių. Sėkmingi Maskvos karo veiksmai buvo sustabdyti, bet nebuvo neutralizuoti ilgesnėje perspektyvoje. Po mūšio galutinai įsigalėjo nuomonė, kad rusai atvirame lauke negali atsispirti lietuviams.

Propagandos kampanija po mūšio leido Žygimantui spręsti tarptautinius klausimus. Kai kurie žymesni belaisviai buvo išsiuntinėti į Europos valdovų dvarus demonstruojant lietuvių ginklo pergalę ir maskvėnų egzotiką. Lenkija ir Lietuva buvo vaizduojamos kaip Europos forpostas prieš „schizmatikus“ maskvėnus. Suardžius Maskvos ir imperatoriaus Maksimilijono I sąjungą, nukreiptą prieš Žygimantą Senąjį, buvo suartėta su Habsburgais. To suartėjimo ryškiausia manifestacija buvo 1515 m. suvažiavimas Vienoje. Nors Habsburgai dinastinėje kovoje su Jogailaičiais dėl įtakos Čekijoje ir Vengrijoje turėjo neabejotinai daugiau naudos, bet nustojo remti amžinus Lietuvos ir Lenkijos priešus – Vokiečių ordiną ir Maskvą.

Parengta pagal leidinį „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“

www.kam.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas