Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Tragiški likimai: savisaugininkai Vladas ir Antanas Gruodžiai

Gintaras Lučinskas

Paminklinis akmuo, pastatytas netoli žuvimo vietos 1994 m. pavasarį, minint V. ir A. Gruodžių 50-ąsias žūties metines

Sovietmečio laikų leidiniuose, raudonųjų (sovietinių) partizanų prisiminimuose apie Nemunaičio užpuolimą 1944 m. pavasarį ir brolių Gruodžių žuvimą gaisro metu, užsimenama tik vienu sakiniu – „Šarūno” partizanų būrys 1944 m. gegužės mėn. nuginklavo policininką ir likvidavo 2 savisaugininkus, bei paėmė tam tikrą kiekį šautuvų ir šaudmenų.

Kas gi buvo tie savisaugininkai ?

1943 m. rugsėjo 16 d. Vidaus reikalų generalinis tarėjas gen. Petras Kubiliūnas pavedė apskričių viršininkams organizuoti Vietinės Savisaugos būrius (VSB). VSB pagrindiniai tikslai: saugoti gyventojų turtą ir gyvybę, kovoti su bolševikinio elemento banditizmu, su bolševikų parašiutininkais, šnipais, teroristais, pabėgusiais karo belaisviais ir kitais diversantais. VSB komplektavimo, pareigų ir teisių instrukcijoje nurodyta, kad VSB nariais gali būti tik lietuviai, kurie visais atžvilgiais yra patikimi, rimti, politiškai nesusikompromitavę, už kriminalinius nusikaltimus nebausti, tarnavę arba netarnavę kariuomenėje, bet gerai mokantys valdyti ginklą, neturintys kūno (fizinių) ir dvasinių trūkumų, trukdančių atlikti VSB nario pareigas, bei turintys gerą vardą savo apylinkės gyventojų tarpe. Tarnyba VSB – tai garbės tarnyba. Į VSB pirmiausiai buvo skiriami pagalbiniai (garbės) policininkai, buvę šauliai, bei tarnavę kariuomenėje. VSB valsčiuose suskirstyti į skyrius ir grandis. Skyrių skaičius turėjo atitikti valsčiuje esančių seniūnijų skaičių, o kiekviename seniūnijos kaime turėjo būti ne mažiau kaip po vieną grandį, susidedančią nemažiau kaip iš penkių vyrų. Einant  savisaugos tarnybą, buvo išduodami šaunamieji ginklai, o ant kairės rankovės reikėjo ryšėti raištį su raidėmis „ST“. VSB valsčiaus ribose tiesiogiai priklausė to valsčiaus viršaičiui ir vykdė jo nurodymus.[1]

Gyventojai VSB vadino įvairiai – kaimo sargyba, savisauga ar savigyna, o VSB narius – saugūnais.

1943 10 01 Alytaus apskrities viršininko įsakymu puskarininkis Juozas Zarauskas paskirtas į Alovės valsčiaus Savisaugos būrio vado pareigas ir jam pavesta suformuoti būrį.[2]

Šio būrio vadą reikėtų paminėti atskirai. Juozas Zarauskas, Juozo, g. 1906 m. JAV, gyveno Alovės vls. Užupių sen. Balninkų k., nuo 1929 m. priklausė Lietuvos Šaulių sąjungos Alytaus rinktinės Nemunaičio šaulių būriui. 1939 m. birželio mėn., minint Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 20-metį, jis už nuopelnus Šaulių sąjungai buvo apdovanotas „Šaulių žvaigždės“ medaliu. Su ginklu dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, nuo 1941 m. liepos 1 d. buvo TDA (Tautinio darbo apsaugos) Alytaus kuopos Užupių būrio vadas, o nuo 1941 m. rugsėjo 3 d. priklausė Alovės būrio pagalbinei (garbės) policijai ir vadovavo Užupių skyriaus nariams. Suimtas 1944 m. liepos 23 d., kalintas Vilniuje. 1944 m. rugsėjo 17 d. Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Vorkutlage, o nuo 1954 m. liepos 24 d. iki 1956 m. pavasario buvo tremtyje Permės srityje.[3]

Vladas Gruodis. Iki 1940 m.

Alovės vls. Savisaugos būrys veiklą pradėjo 1943 m. spalio 6 dieną. Jo sudėtyje buvo 197 saugūnai, jų tarpe – 8 skyrių vadai, 38 grandžių vadai ir 150 eilinių saugūnų, dauguma buvę šauliai.[4]

Nemunaičio skyriaus vadu buvo paskirtas Vladas Gruodis, Vlado, (g. 1918), o jam pavaldžios buvo šios grandys:

Nemunaičio miestelio – vadas Pranas Bernatavičius, Antano (g. 1909) ir 8 saugūnai;

Gečialaukio kaimo – vadas Antanas Sabonis, Vinco (g. 1915) ir 8 saugūnai;

Fermos kaimo – vadas Petras Gurskas, Kazio (g. 1897) ir 5 saugūnai;

Kastriškių kaimo – vadas Vaclas Mažeika, Karolio (g. 1906) ir 5 saugūnai;

Vangelonių kaimo – vadas Juozas Abeciūnas, Juozo (g. 1908) ir 5 saugūnai.[5]

1943 m. spalio 6 d. sąrašuose Antano Gruodžio (g. 1927) pavardės nėra, bet tikėtina, kad jis įstojo į būrį vėliau, nes pagal VSB taisyklių 4 punktą nariu galėjo būti pilietis nuo 16 metų, atitinkantis kitus reikalavimus.

Elena Gruodytė. Iki 1940 m.

Nemunaičio savisaugininkų ginklai buvo laikomi vadavietėje – Gruodžių name. Visi savisaugininkai turėjo kovotojų pažymėjimus, leidžiančius nešioti ginklą. Nemunaičio savisaugininkai turėjo 2 lengvuosius kulkosvaidžius, rusiškus ir prancūziškus šautuvus bei pakankamą kiekį šovinių. Skyrių vadai dar buvo ginkluoti pistoletais. Nemunaičio miestelį savisaugininkai saugojo tik naktimis: miestelyje nuo sutemų iki švintant patruliuodavę 2-3 poros vyrų, o miestelio pakraščiuose, dažniausiai prie kelių, sutemus įsitaisydavo slapukai. Prasidėjus pavasario darbams, budėjimas susilpnėjo.[6]

Lietuvos Centriniame valstybės archyve (LCVA), Alytaus apskrities viršininko fondo 1943-1944 metų byloje yra keletas dokumentų, kuriuose užfiksuoti tų dienų įvykiai Nemunaityje. Žemiau pateikti 3 dokumentai savo prasme yra panašūs, tačiau išsamiai papildo vienas kitą (pateiktų dokumentų kalba netaisyta – aut. past.)                                                     

                                                    I   d o k u m e n t a s[7]

Telefonograma Nr. 8                                                                                

1944. V. 30 d.

Ponui Alytaus apskr. Viršininkui

iš Alovės valsč. savivaldybės

Š/m gegužės mėn. 27 d. apie 22.30 val. Nemunaičių miest. Atvyko apie 100 ginkluotų banditų, apstojo Nemunaičių policijos punktą ir pareikalavo ginklų. Policijai atsisakius išduoti ginklus, banditai pradėjo šaudyti per duris ir sienas – policija atsišaudė. Vėliau pareikalavo atiduoti telefono elementus, kuriuos vachm. Muliuolio žmona išmetė per langą. Tuo metu dalis banditų nuvyko pas pil. Gruodį Vladą ir pareikalavo atidaryti duris ir atiduoti ginklus. Gruodys į tai atsakė šūviais. Kalbamas su broliu gynėsi apie 2 valandas. Vėliau banditai įsilaužė į butą ir jį padegė iš vidaus. Gruodžiai nepasidavė ir sudegė kartu su ginklais. Per susišaudymą sužeistas keltininkas Aleknavičius Aleksas, kuris š/m. V. 28 d. Alytaus apskr. ligoninėje mirė.

Dėl silpno saugumo Alovės valsčiaus ribose, esami tarnautojai atrodo bus priversti pasišalinti iš savo vietų.

Prašau p. Viršininką šiuo reikalu skubaus parėdymo.

Tamulėnas

Valsč. Viršaitis

                                                                                  

                                                    II   d o k u m e n t a s[8]

 

Alovės Savisaugos būrio                                     Ponui Alytaus apskr. Viršininkui 

           Vadas

1944 m. gegužės mėn. 30 d.

          Nr. 3

                                                             Raportas

 Pranešu p. Viršininkui, kad šių metų gegužės mėn. 27 dieną apie 22.30 valandą Nemunaičių miest. atvyko apie 100 ginkluotų banditų, apstojo Gruodžio Vlado gyv. namą ir pareikalavo atidaryti duris ir atiduoti ginklus. Gruodys į tai atsakė šūviais. Kalbamas su broliu gynėsi apie 2 valandas. Vėliau banditai įsilaužė į butą ir jį padegė iš vidaus. Gruodžiai nepasidavė ir sudegė kartu su savo ginklais. Gruodys Vladas buvo paskirtas Nemunaičių mieste eiti Alovės Savisaugos skyriaus vadu. Dabartinius metu laikinai yra paskirtas eiti skyriaus vado pareigoms Mažeika Vaclas, gyv. šio valsčiaus Kastriškių km.

J. Zarauskas

Būrio vadas

                                                                       

                                                 III    d o k u m e n t a s[9]

 

Alytaus Apskrities                                           Alytus, 1944 m. gegužės 30 d.

Policijos Vadas                                                                                                                     

Nr. 2012                                                        Ponui Alytaus Apskrities Viršininkui

 

Š.m. gegužės 27 d. apie 23 val. Alovės valsč. Nemunaičio bažnytkm. /kv. 960/ užpuolė apie 50 ginkluotų banditų. Banditai puolė policijos punktą. Tuo laiku punkte buvo du policininkai, kurie užsibarikadavę gynėsi. Banditai, matydami, kad į policijos punktą neįsibraus, reikalavo jiems išmesti telefono aparato elementus, kuriuos saugūno Muliuolio žmona jiems išmetė. Tuo pačiu metu banditai puolė neapmokamo pagalbinio policininko Gruodžio Vlado namą. Vl. Gruodis ir jo brolis Antanas užsidarė ir atsišaudė. Banditai padegė namą ir Gruodžiai žuvo liepsnose. Banditai pasitraukė į mišką, esantį prie Nemunaičio. Pasitraukdami atėmė iš eigulio Virbicko Antano valdinį pistoletą.

 

(parašas – aut. past.)                                                      (parašas – aut. past.)

     Policijos Vadas                                                                  Sekretorius

 

V. ir A. Gruodžių laidotuvių metu, nešant karstą į kapines. Nemunaitis, 1944 05 29.

Broliai Gruodžiai užaugo didelėje šeimoje – 4 broliai ir 3 seserys (sesuo Elena (g. 1925) žuvo 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui, per bombardavimą Alytuje). Vladas – vyriausias sūnus – buvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, abu broliai ruošėsi tapti siuvėjais ir mokėsi šio amato.[10]

Nužudytieji broliai ir jų draugas Aleksas Aleknavičius buvo palaidoti Nemunaičio miestelio kapinėse.[11]

1994 m. pavasarį, minint Vlado ir Antano Gruodžių 50-ąsias žūties metines, giminių iniciatyva ir lėšomis, netoli žuvimo vietos pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: „Čia 1944. V. 28 nelygioje kovoje / su raudonaisiais banditais / didvyriškai žuvo už Lietuvos / laisvę broliai Gruodžiai / Vladas – 1918 Antanas – 1927”.

Brolių Gruodžių gyvenimas trumpas, bet prasmingas – didvyriška mirtimi suliepsnojęs ant Lietuvos Laisvės kovų aukuro.


[1]Ateitis, 1943 09 21 Nr. 219, p. 1; Ateitis, 1943 09 22 Nr. 220, p. 1; LCVA, f. 1569, ap. 4, b. 3, l. 411.

[2]LCVA, f. 1569, ap. 4, b. 3, l. 434.

[3]LCVA, f. 745, ap. 2, b. 84, l. 46, 46ap, 47, 155; LCVA, f. R-1436, ap. 1, b. 26, l. 62; LCVA, f. R-1436, ap. 1, b. 27, l. 218, 218ap.; Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje 1919-2004 (autorių kolektyvas), Kaunas, 2005, p. 285; Lietuvos gyventojų genocidas (Š-Ž), II tomas, Vilnius, 2005, p. 445.

[4]LCVA, f. 1569, ap. 4, b. 3, l. 417-432; Jegelevičius Sigitas. Nemunaitis ir jo parapija, Vilnius, 2002, kn. 2, p. 1006-1007.

[5]LCVA, f. 1569, ap. 4, b. 3, l. 417-432.

[6]Jegelevičius Sigitas. Nemunaitis ir jo parapija, Vilnius, 2002, kn. 2, p. 1007-1008.

[7]LCVA, f. 1569, ap. 4, b. 3, l. 85.

[8]LCVA, f. R-1436, ap. 1, b. 129, l. 131.

[9]LCVA, f. R-1436, ap. 1, b. 129, l. 129.

[10]Brolio Felikso Gruodžio, gim. 1936, gyv. Alytuje, 1999 m. suteiktos žinios; Jegelevičius Sigitas. Nemunaitis ir jo parapija, Vilnius, 2002, kn. 2, p. 966.

[11]Nemunaičio bažnyčios mirimo protokolų knyga 1940-1948 m.

 

Alytaus šauliai Nemunaičio kapinėse, miniNt V. ir A. Gruodžių 50-ąsias žūties metines. 1994 05 29.
Renginio dalyviai Nemunaičio kapinėse, minint V. ir A. Gruodžių 50-ąsias žūties metines. 1994 05 29.
Renginio dalyviai prie paminklinio akmens, minint V. ir A. Gruodžių 50-ąsias žūties metines. 1994 05 29.
V. ir A. Gruodžių giminės prie paminklinio akmens Nemunaityje. 1994 05 29.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuotraukos iš Felikso Gruodžio šeimos albumo.


Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas