Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Seinų rinkinės 20-mečio šventė

Lazdiju sauliai, iki 1930
IX Seinų rinktinės Lazdijų būrio šauliai, 1930 m.Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Birželio 4 d. Seinų šaulių rinktinė iškilmingai šventė trigubas iškilmes: vėliavos ir ginklų įteikimo ir rinktinės 20-čio sukaktį.

Seinų rinktinė, būdama kovų dėl nepriklausomybės veiksmų srityje, ligi 1923 m. turėjo susidūrimų su Lietuvos priešais. Dar 1918 m. čia pradėjo aktingai reikštis partizanai, talkininkaudami mūsų negausingai kariuomenei kovose dėl nepriklausomybės. Tų partizanų būreliai persitvarkė į šaulių būrius ir davė pradžią Seinų šaulių rinktinei (tada skyriui). 1919 m. spalių mėn. jau veikė Lazdijų, Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Leipalingio, Punsko, Veisėjų ir Šventežerio šaulių būriai. Tų pačių metų lapkričio 13 d. įsikūrė Seinų šaulių skyrius, kurio steigėjų tarpe buvo A. Vailionis (mirusio prof. L. Vailionio brolis), J. Dereškevičius ir kt. 1920 m. spalių mėn. šaulių skyriaus (rinktinės) centras persikėlė į Lazdijus.

Nuo 1918 m. ligi 1923 m. Seinų šauliai kovojo su priešais ir žymesnius susidūrimus turėjo ties Seinais, Kučiūnais ir Punsku. Seinų rinktinės smėlėti ir akmenuoti laukai apšlakstyti kovotojų šaulių krauju; žuvo 13 Seinų rinktinės šaulių. Paskutinės kautynės buvo 1923 m., kada kituose Lietuvos kraštuose gyvenimas buvo aprimęs.

Pirmuoju skyriaus (rinktinės) vadu buvo plačiai žinomas narsus ir gabus partizanų vadas F. Šemeta. Vėliau rinktinei vadovavo Stasiulionis, ltn. Stakionis, ltn. Gudynas, ltn. Žebrauskas, kpt. Aksomaitis, plk. ltn. Basiulis. Įsteigus atskirą Seinų komendantūrą, nuo 1937 m. rinktinei vadovauja plk. ltn. Kazitėnas.

Kultūrinis darbas, kuris daugiau ar mažiau reikalauja ir materialinių gėrybių, šiame neturtingame krašte yra sunkus. Bet, neatsižvelgiant į neturtą, materialinės kliūtys čia yra nugalimos žymiai lengviau kaip kur kitur. Pvz., Trimitą, proporcingai šaulių skaičiui, skaito didesnis procentas negu kitose rinktinėse; Vytauto Didžiojo Muziejaus statybai seiniškiai aukojo daugiausia, šių metų ginklų vajaus aukomis apskritis stovi vietoje pirmųjų vietų. Tai yra dėlto, kad čia yra stipri dvasia ir didelis patriotizmas.

Rinktinėje yra 8 šaulių chorai, 4 dūdų orkestrai, 9 bibliotekos. Šaulių namų statyba eina lėtai. Šiuo metu namus turi dar tik du rinktinės daliniai. Vėliavas turi 13 būrių.

Birželio 4 d. į rinktinės šventės iškilmes atvyko teisingumo ministras prof. Tamošaitis; jį lydėjo Šaulių Sąjungos štabo mjr. Karaša. Sutiko apskrities viršininkas, rinktinės vadas, rinktinės taryba ir šaulių garbės kuopa su vėliava ir orkestru. Prie garbės vartų aukštą svetį pasveikino Lazdijų valsčiaus viršaitis, pareikšdamas džiaugsmą ir padėką už suteiktą miestui ir valsčiui garbę savo atsilankymu; viršaitis p. ministrui palinkėjo sėkmės ir ištvermės einant atsakingas ir sunkias valstybei pareigas ir paprašė paragauti dzūkų smiltynuose augintų rugių duonos su druska. Garbės kuopa pro ministrą praėjo iškilmės maršu.

Namai buvo pasipuošę tautinėmis vėliavomis. Gatvėse didelis žmonių judėjimas. Plentais, kurių čia taip gausu, vieškeliais ir takais, kalvotais laukais Lazdijų link traukė šauliai.

11 val. parapijos bažnyčioje visi šauliai su aukštaisiais svečiais išklausė pamaldų. Pamaldas laikė kun. kleb. Adomavičius. Kunigas, pasakęs šauliams pritaikintą pamokslą, pabrėžė, kad šaulys, pasiėmęs atsakingas pareigas, jas gerai vykdytų ir būtų šaulys ne vardu, bet darbu.

Po pamaldų naujosios pradžios mokyklos aikštėje įvyko šaulių paradas, kurio metu atlikta ginklų įteikimas, pasižymėjusiems šauliams medalių įteikimas ir vėliavos šventinimas.

Aikštėje išsirikiavus, ministrą raportu pasitiko rinktinės vadas, jungtiniam šaulių dūdų orkestrui grojant sutikimo maršą. Ministras, lydimas apskr. viršininko tautos atstovo Brazdžiaus, rinktinės vado plk. ltn. Kazitėno ir mjr. Karašos, apėjo šaulių eiles ir su jais pasisveikino.

Aikštės viduryje sustatyti į gubas per 90 šautuvų ir 3 lengvieji kulkosvaidžiai, nupirkti apskrities visuomenės aukomis. Prie įteikiamų ginklų iššaukiama šaulių kuopa be šautuvų ir išrikiuojama. Ginklų vajaus komiteto pirmininkas perskaitė įteikimo aktą. Teisingumo ministras ginklus perdavė rinktinės vadui; rinktinės vadas – kuopai. Po to ministras prisegė apdovanotiems šauliams Vytauto Didžiojo ir Gedimino ordinų medalius.

Rinktinės vėliavą šventino vietos klebonas. Kartu pašventino ir vieną būrio vėliavą. Ta proga pasakė atitinkamą žodį. Pašventintas vėliavas ministras įteikė: rinktinės – jos vadui ir būrio – būrio vadui. Šauliams gerbiant ginklu, orkestrui grojant maršą, rinktinės vėliava, rinktinės vado apnešama per rinktinės rikiuotę.

Visas apeigas atlikus, teisingumo ministras šauliams pasakė kalbą. Jis perdavė Vyriausybės ir savo sveikinimus rinktinės šauliams ir šaulėms. Pabrėžė šaulių reikšmingą prisidėjimą prie kovų dėl nepriklausomybės, paminėdamas, kad I Seinų rinktinės 13 šaulių yra paaukoję savo gyvybę ant Tėvynės aukuro. Pasigėrėjo, kad iš nedidelės plotu rinktinės toksai didelis skaičius suvažiavo į šventę. Gausingos aukos Ginklų Fondui rodą, kad seiniškiai myli savo, nors ir nederlingą, žemės kampelį ir pasiryžę visai būdais jį ginti kaip gynė partizanai ir savanoriai. Ministras pažymėjo, kad šauliai turi būti ne tik geri savo krašto gynėjai, bet ir pavyzdingi piliečiai. Šaulys savo kasdieniniame darbe: valdininkas, ūkininkas, darbininkas, amatininkas, prekybininkas ir kitas turi būti darbštus, teisingas, tvarkingas ir sąžiningas. Šaulio kasdieniniu darbu turi gėrėtis nešauliai ir sekti jį, kaip pavyzdį. Šaulį turi pažinti ne tik iš uniformos, bet ir iš jo kasdieninių darbų. Baigdamas, pakvietė šaulius sušukti valio už Lietuvą ir Respublikos Prezidentą.

Rinktinės vadas perskaitė gautus sveikinimus raštu: kariuomenės vado, Šaulių Sąjungos vado, moterų šaulių vadės, ulonų pulko vado ir šaulių aviacijos būrio vado. Paskutinį sveikinimą iš lėktuvo vėliavos šventinimo metu parado aikštėn numetė šaulių aviacijos lakūnas, maloniai nudžiugindamas šventės dalyvius.

Rinktinės vadas perskaitė gautus sveikinimus raštu: kariuomenės vado, Šaulių Sąjungos vado, moterų šaulių vadės, ulonų pulko vado ir šaulių aviacijos būrio vado. Paskutinį sveikinimą iš lėktuvo vėliavos šventinimo metu parado aikštėn numetė šaulių aviacijos lakūnas, maloniai nudžiugindamas šventės dalyvius.

Rinktinės vadas padėkojo Vyriausybei ir p. ministrui už sveikinimus ir pakvietė sušukti valio už Vyriausybę, svetį ministrą, kariuomenės vadą, Šaulių Sąjungos vadą ir kitus, sveikinusius rinktinę. Visuomenei padėjo už aukotus ginklus.

Po kalbų ir sveikinimų šauliai praėjo iškilmės maršu. Po parado šauliai atliko bendrinius pratimus su šautuvais. Vykdžiusieji pratimus juos atliko darniai. Tai pasiekti buvo nelengva, nes susirinko iš įvairių būrių. Šaulės tautiniais drabužiais pašoko tautinius šokius ir atliko bendrinius pratimus.

Kaip šaulių vyrų, taip ir moterų bendriniams pratimams pasiruošti padėta daug darbo, noro ir pasišventimo.

Šventėje dalyvavo visi rinktinės chorai ir orkestrai, ir čia pat aikštėje po sporto pratimų atliko keletą dainų, drauge su orkestru ir atskirai.

Vėliau įvyko šventės pabaigtuvių pobūvis.

M.

„Trimitas“, 1939 m. birželio 15 d., Nr. 24, p. 560–561.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas