Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Šaulių namai Alytuje

Prof. Antanas Rukuiža

Alytaus Sauliu namu statyba, 1936
Šaulių namų statyba. Alytus, 1936 m.Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Alytuje šauliai buvusiose Pontono kareivinėse pradžioje turėjo patalpas, kur rinkdavosi per šaulių rintinės atstovų suvažiavimus. Ten būdavo rengiami vakarai, įvairūs kursai, paskaitos ir pan. Tačiau tie namai nebuvo pritaikyti šaulių kultūriniams reikalams. Todėl jau seniai buvo keliamas naujų namų statybos reikalas. Pagaliau 1932 metais Alytaus šaulių rintinės valdyba viename savo posėdyje nutarė imtis šaulių kultūriniams darbams pritaikytų naujų namų statybos. Tačiau tam reikalui lėšų neturėjo. Lėšoms telkti ir statybos darbams vykdyti buvo sudarytas komitetas iš šių asmenų: A. Rukuiža – pirmininkas, Alytaus Karo Komendantas – vicepirmininkas, Artilerijos grupės vadas – majoras B. Ambraziejus – lėšų parūpintojas ir kasininkas, Alytaus apskrities inžinierius – statybos reik. ir sekretorius, ir rinktinės vadas – narys. Majoras B. Ambraziejus energingai ėmėsi darbo. Jis, talkininkaujant rinktinės šaulėms ir būrių vadovybėms, tuoj pradėjo ruošti rinkliavas ir loterijas, o moterys šaulės – šokių vakarus.

Kartu pradėta rūpintis ir namui tinkamą sklypą surasti. Miesto pakraščiuose buvo daug laisvų sklypų, bet norėta surasti miesto centre; todėl po ilgo ieškojimo ir buvo rastas prie turgaus aikštės ir Stoties gatvės; iš kitų dviejų pusių jis šliejosi prie miesto parko. Mūsų laimei, tas sklypas priklausė Ž. Ū. Ministerijai ir buvo Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo žinioje. Nieko nelaukiant, buvo nutarta vykti į Marijampolę pas žemės tvarkytoją. Rinktinės vadas užsuko savo Forduką. Kartu su juo majoras B. Ambraziejus ir A. Rukuiža greit atsirado tvarkytojo įstaigoje. Paaiškėjo, kad sklypas niekam dar nepaskirtas. Apygardos Žemės Tvarkytojas sutiko jį perleisti Alytaus šaulių rinktinei. Šis žemės plotas netrukus formaliai ir juridiniai buvo perleisti rinktinei. Turint sklypą, galima buvo skelbti konkursą namo planui. Už geriausius projektus buvo paskirtos trys piniginės premijos. Statybai vykdyti buvo priimtas Alytaus apskrities inžinieriaus projektas. Jis atliko ir statybos technišką priežiūrą. Jo planas buvo priderintas prie sklypo reljefo. Statyba buvo vedama ūkišku būdu, ir visus su statyba surištus reikalus tvarkė komendantūros kapitonas. Pradedant statybos darbus buvo surinkta daugiau kaip 12 000 litų grynai pinigais.

1936 metais rudenį statybos komitete įvyko pakeitimų. Komiteto pirmininkas A. Rukuiža išvyko gyventi į Kauną. Tada pirmininko pareigas perėmė vicepirmininkas, Alytaus miesto ir apskrities komendantas. Majoras B. Ambraziejus irgi išvyko iš Alytaus; jo pareigas perėmė komendantūros kapitonas. Buvo pakeistas ir rinktinės vadas. Nors komitete įvyko stambių pakeitimų, tačiau statybos darbai nesustojo ir toliau ėjo sparčiai pirmyn. Buvo surinkta virš 12 000 litų. Vykdant statybą talkos ir ūkišku būdu, namas buvo pastatytas.

Iš priekio namas turėjo dvi sales. Įeinant iš gatvės, durys vedė į viršutinės salės priebutį. Iš priebučio plačios durys vedė į salę, kurioje buvo didelė scena. Salėje galėjo sutilpti daugiau kaip 500 žmonių. Iš to paties priebučio, iš abiejų pusių durų į salę, laiptai vedė į žemutinė salę, kurioje jaunimas galėjo sportuoti, karo mankštą atlikti ir šokti. Iš apatinės salės, pro centralinio šildymo vietą, per virtuvę ir per sandėlius galima buvo išeiti į parką. Iš viršutinės salės per galines duris, galima buvo patekti į koridorių, iš kurio įėjimas buvo į restoraną ir į bufetą. Koridoriaus gale buvo laiptai žemyn į virtuvę ir laiptai į antrą aukštą, kur buvo įrengti keli kambariai bibliotekai, skaityklai, žaidimams ir rinktinės raštinei. Tokiu būdu namo fronto dalis iš gatvės pusės, kur buvo salė ir scena, namas atrodė vieno aukšto, o kita dalis – dviejų aukštų. Žiūrint iš parko pusės, to paties namo pietinė dalis atrodė trijų aukštų, o kur salė ir scena – dviejų. Pietinė mano dalis turėjo verandas, kur galima buvo ilsėtis, alsuojant kvepiantį pušyno orą.

1963 metų rudenį Vilniuje leidžiamoje „Tiesoje“ buvo įdėtas straipsnis, kuriame komunistai džiaugėsi savo „kultūriniais laimėjimais“, minėdami Alytaus liaudies kultūros namus kaip gražiausius T. S. R. Lietuvos namus. Jie nutyli, kad šie namai yra Alytaus šaulių pastatyti. Iš paminklo nugriovimo ir šaulių namų pasisavinimo ryškėja Kremliaus tarnų siekimai Lietuvoje: ką galima, pasisavinti ir skelbti kaip savo nuopelnus, o kas primena nepriklausomybės laikus ir ko negali savintis – nugriauti, kad seni greičiau pamirštų, o vaikai apie tai nežinotų. Komunistai naikina visokiais būdais ir susipratusius lietuvius. Labai didelis procentas šaulių atsidūrė kalėjimuose, Sibiro taigoje ir šiaurės tundroje, daug jų ten žuvo, o sugrįžo tik nustoję sveikatos invalidai. Pvz. V. Mironas žuvo Vorkutoje, o dr. S. Janavičius, išgyvenęs 8-rius metus Vorkutos darbo stovykloje, netekęs sveikatos, sugrįžo Alytun. Ten jis nieko neberado: šeima 1944 m. pasitraukė į vakarus, bičiulių irgi nerado. Nerado ir Laisvės paminklo, kurį statant daug darbo, energijos ir net savo lėšų buvo įdėjęs. Užsilikę geri bičiuliai jį pasikvietė į Kauną ir, kiek galėjo, globojo, bet jėgų sugrąžinti jau nebegalėjo, ir jis greit mirė. Panašių pavyzdžių yra daug.

Petras Petrušaitis (red.). Nepriklausomai Lietuvai. – Chicago, 1965, p. 235–237.

Krautuvų nuoma

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas