Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkijos paradas

16 000 dalyvių. Jų tarpe virš 10 000 organizuotai atvykusių, 300 dviratininkų ir 600 raitelių.

Vakarykštis Alytaus suvažiavimas nėr kaip kitaip pavadinti, kaip Dzūkijos paradu, nors čia, tiesą sakant, dalyvavo gerokas būrys ir ne iš Dzūkijos: marijampoliečiai, šakiečiai, vilkaviškiečiai (vadinasi – kapsai ir zanavykai), o taip pat ir kauniškiai su trakiškiais. Daugelis keliavo traukiniu, dar daugiau – autobusais, kurių Alytuj vakar buvo susirinkę daug daugiau kaip Kauno stoty. Kai kuriuose apskričiuose, pav. Seinų ir Trakų, autobusų ir automobilių pristigo, todėl tie turėjo kelias dešimtis kilometrų po dukart suvažinėti ir tai dar negalėjo paimti visų norinčių dalyvauti.

Ypatingai svarbu tai, kad čia dauguma dalyvių buvo organizuoti.

Dr. Janavičius, raportuodamas p. Prezidentui, buvo pranešęs, kad yra užregistruota tautininkų sąjungos – 3773 žmonės, jaunalietuvių – 1710, „Ūkin. Vienybės“ – 640, šaulių – 358, savivaldybininkų – 254, kitų organizacijų – 1112. Iš viso – 8597. Bet raportuojant registracija dar buvo nebaigta. Ją pabaigus, galutinė suma susidarė apie 9800, ir tas skaičius, pasirodo, dar nepilnas, kadangi būta štai kokių netikslumų: seiniškiai skundėsi, kad jų užregistruota tiktai 200, o tuo tarpu jų tik du valsčiai tiek davę. Iš viso seiniškių atvykę 800!

Ir iš Kauno, nekalbant jau apie ekskursijas traukiniu ir autobusais, šį kartą važiavo daugiau. Mat oras pasitaikė puikiausias. Lig šiol vis buvo skundžiamasi, kad kada tik p. Prezidentas važiuoja į Alytų, tada būtinai lietingas oras. Šį kartą jau nebe taip išėjo, todėl ir Alytus turėjo progos kaip reikia pasirodyti.

Iš Kauno su p. Prezidentu šį kartą nuvyko vidaus reikalų min. pulk. Rusteika, susisiekimo min. inž. Vileišis, krašto apsaugos min. pulk. Giedraitis, žemės ūkio ministeris p. Aleksa, valstybės kontrolierius p. Matulaitis, vyr. kar. kapelionas kun. Mironas, gen. štabo viršininkas g. št. generolas Kubiliūnas, žemės ūkio min. gen. sekretorius p. Grigaliūnas ir kt. Šį kartą iškilmių liudininkais turėjo progos būti ir penki užsienių laikraščių atstovai.

Pamaldos buvo suvažiavimo aikštėj. Tokios minios į Alytų jokie atlaidai nesutraukia, todėl ir į bažnyčias sutilpti negalėtų, nors jos Alytuj ir dvi. Ulonų pulko kapelionas sutiko ir atlaikė pamaldas suvažiavimo aikštėj. Visi kiti Alytaus kunigai vakarykščiai dienas išvažiavo į kitas parapijas, kuriose esą atlaidai…

Pakeliui iš Kauno p. Prezidentas gražiai buvo sutiktas Birštone. Prie paruoštų vartų čia buvo sustoję 300–400 birštoniečių būrys su L. Kat. Blaivybės dr-jos ir dviem pavasarininkų vėliavom. Vietos klebonas kun. Gaidamavičius labai gražia kalba pasveikino pravažiuojantį p. Prezidentą. Savo kalboj jis pastebėjo, kad p. A. Smetonos vedamas mūsų kraštas daug laimingesnis už kitus sunkias dienas pergyvenančius kraštas, tiesiog entuziastingai sveikino tai, kad p. Prezidentas visur sėkmingai skleidžia vienybės idėją, kuri viena tegalinti būti mūsų tautos išsigelbėjimu. Pastebėjo jis, kad vis dėlto dar yra Lietuvos padangėj ir įvairių nesusipratimų debesų, bet drauge pareiškė vilties, kad p. Prezidentas savo taktu ir sugebėjimu juos išsklaidysiąs.

Sveikino dar, nors ir labai susijaudinęs, jaunas mokinys ir gėlių įteikė du visai maži vaikučiai: mergaitė apsitaisiusi tautiškais rūbais, o berniukas – šaulio uniforma. P. Prezidentas gražiai visiems padėkojo ir nuvažiavo toliau.

Buvo pakeliui ir dar dveji vartai, prie kurių taip pat buvo susirinkę po porą šimtų žmonių – su duona, druska ir gėlėmis. Charakteringa, kad p. Prezidentui prie vienų vartų besikalbant vienas ūkininkas pareiškė „Mes čia turime per maža mokyklų“. Vadinasi, mokslas vertinamas jau pirma visko. Ne ko kito prašo, o mokyklų.

Įvažiuojant į Alytų p. Prezidentą pasitiko ulonų eskortas ir ilga ilga eilė dviratininkų bei raitelių. Ir čia ir eisenoj daugumos dėmesį traukė tie dviratininkai ir raiteliai.

Dviratininkų buvo virš 300, kurių kelios dešimtys – šaulių uniformoj, kiti – šiaip jaunimas, daugiausia jaunalietuviai. Visi dviračiai papuošti vėliavėlėmis ir gėlėmis.

Raitelių dar daugiau – apie 600 ir visi kaip ir uniformoj: tautiškomis spalvomis apjuostos kepurės, o per petį visi persijuosę gražiais namų darbo rankšluosčiais ir tautiškomis juostomis.

Mieste prie vartų visą gatvę užtvinusi didžiausia minia. Čia p. Prezidentą sutiko burmistras ir vietos visuomenės atstovai – organizacijų pirmininkai, įstaigų viršininkai, žydų rabinai, savivaldybininkai ir kt. Iš čia nuvykus į suvažiavo aikštę, įvyko ulonų pulko paradas.

Tuo tarpu aikštėje jau laukė išsirikiavusios organizacijos, nuo kurių vien vėliavų aikštė buvo marga: 66 vėliavos!

P. Respublikos Prezidentui priėmus paradą ir įeinant į suvažiavimo aikštę, vyriausias suvažiavimo organizatorius dr. Janavičius atraportavo, kiek yra susirinkusių ir p. Prezidentas apėjo visas organizacijas su jomis sveikindamasis. Čia, kaip ir prie pirmo sutik. ir mieste, p. Prezidentas kiekvienos organizacijos buvo sutiktas energingomis ir sutartinomis ovacijomis. Pasisveikinęs su visomis organizacijomis p. Prezidentas, p. p. ministeriai ir visi svečiai susirinko į tribūną ir dr. Janavičius, gražiai nupiešdamas šio suvažiavimo prasmę, nurodydamas, kad čia susirinkę atvyko vedami tų jausmų ir tos minties, kurią skelbia ir skleidžia ir pats garbingasai šios suvažiavimo svečias – p. Respublikos Prezidentas.

Toliau kalbėjo „Ūkininkų Vienybės“ vardu – p. Juknevičius, jaunalietuvių vardu – p. Navickas, savanorių atstovas, Dr. Basanavičiaus mokytojų sąjungos vardu – p. Šalkauskas ir kt. Šios kalbos buvo platesnio pobūdžio, nei sveikinimai – jose išreikšti visi organizacijų siekimai ir momento rūpesčiai.

Atsakydamas į tas kalbas p. Respublikos Prezidentas tarp kitko paminėjo Anglijos šių dienų grašių vienybės pavyzdį. Ir pas mus, sako, gal nebūtų buvusi reikalinga gruodžio 17 diena, jei būtų mokėta ir norėta panašiai pasielgti. Vienybės vieno žodžio tačiau, sako, maža, reikia, kad vienybės idėja perimtų visus luomus, visus žmones. Mūsų tautos himnas, gal vienintelis iš visų himnų, pabrėžia vienybę, o valstybės ženklas – vytis – karžygys, lyg papildo himną, rodydamas, kad vienybė yra karžygiškumas. Ir niekad nebūsią per daug šia tema kalbėti. Užsiminė p. Prezidentas ir apie tai, kad nėra namų be dūmų, bet tie dūmai neturėtų per toli eiti, todėl visai pasmerktinas, kas eina dėl savų vidaus nesusipratimų pas svetimuosius arba laikosi taktikos „juo blogiau, juo man geriau“.

Vieningas darbas mums ne vien patiems reikalingas, bet Lietuvai, jos ateičiai, ateinančioms kartoms. Mums tenka dirbti taip, kaip tam senam tėvui, kuris sodina medį, kad juo galėtų džiaugtis vaikai ir vaikų vaikai.

P. Respublikos Prezidento kalba baigta himnu ir gausingomis ovacijomis. Paskui daugiau kaip pusvalandį defiliavo pro p. Prezidentą organizacijos, kurios nuėjo per miesto gatves, sudarydamos Alytuje dar tikrai nematytą „dzyvą“. Tuo tarpu p. Prezidentas ir svečiai nuėjo prie „Lietuvos vaiko“ draugijos Alytaus namo, kurį p. Prezidentas atidarė. Šiame name bus neturtingiems vaikams darželis. Jų ir dabar jau dvi eilės sutiko p. Prezidentą ir stovėjo sudarydamos tikrus špalerius.

Iš ten visi susirinko prie paminklo žuvusiems. Čia vėliavos apstojo aplink darželį, už jų išsirikiavo organizacijos ir, atvykus p. Prezidentui, griežiant gedulo maršą, buvo uždėta net 26 vainikai.

Dauguma vainikų atvežti atvykusių ekskursijų. Čia taip pat kalbėjo p. Prezidentas, pabrėždamas, kad tie, kurie žuvo dėl Lietuvos laisvės, paliko mums testamentą – dirbti, kad Lietuva klestėtų. Ne vien tiktai gyvybė reikia aukoti, ne ji viena tėvynei reikalinga. Iš mūsų, gyvų likusių, kiti reikalavimai.

Po šios kalbos himnu suvažiavimo oficialioji dalis baigta. Dr. Janavičius gražiai padėkojo p. Prezidentui, p. p. ministeriams, svečiams, organizacijoms, dalyviams, organizatoriams ir visiems prasidėjusiems prie šio suvažiavimo pasisekimo, kuris patvirtino išvadą, jog plati visuomenė nuoširdžiai eina iš vien su tautiškąja vyriausybe, vedančia vienybės keliu.

Iš čia p. Prezidentas nuvyko į svečius pas ulonus, o dalyviai pasipylė po miestelį. Kas ne kas, o valgyklos ir visi, kurie turėjo ką nors valgomo, turėjo gerokai paprakaituoti, bet ir uždirbo gerai: tikra kamšatis prie kiekvienos bulkutės…

19 val. apie 1000 ūkininkų susirinko ulonų vasaros teatre į susipažinimo alutį. Atvykus p. Prezidentui čia tikrai stogas kilo nuo ovacijų. Tos nuotaikos aprašymu perduoti beveik nėra galima, todėl ir pasitenkinu paminėdamas tiktai žymesniuosius momentus. Juk retas dalykas, kad tūkstantis žmonių, ne specialiai pasiruošusių, o atsitiktinai susirinkusių ūkininkų – visai sutartinai dainuoja. Reikia pripažinti, kad tai ir dr. Janavičiaus nuopelnas, kuris visur sugebėjo tiesiog sugestijonuoti būti drausmingiems ir tvarkingiems. Bet šalia sutartinumo tose ūkininkų dainose buvo ir nė kiek nemažiau entuziazmo.

Čia dar kartą kalbėjo p. Prezidentas, dėkodamas už priėmimą, suminėdamas, kaip vyriausybė gyvena ūkininkų rūpesčiais, kadangi pati yra išėjusi iš tos pačios pastogės, ir kviesdamas atsisveikinant bendrai išgerti alaus, kurs padarytas iš tų pačių ūkininkų miežių. Čia ūkininkai (daugiškiai) „susimokę“ pagriebė p. Prezidentą su kėde ant rankų, apnešė per visą salę, ir griausmingo valio lydimą išnešė į automobilį. Tuo pačiu metu daugumas suvažiavimo dalyvių, kurie dar neišsiskubino namo, rinkosi į suvažiavo aikštę ministerijos žiūrėti.

Alytaus suvažiavimas, kuriam padėjo geri keliai ir geras oras, buvo gausingiausias iš lig šiol buvusių. Bet nežiūrint minios didumo, tvarka buvo pavyzdinga, programa turininga. Jaučiamas geras pasiruošimas, jaučiama, kad viskas iš anksto numatyta. Organizatoriai šiuo suvažiavimu gali didžiuotis, o visi dalyviai juo džiaugtis. Lieka dabar belaukti, kad tik kitam sekmadieniui nesugestų oras, kad uteniškiai galėtų neblogiau pasirodyti.

Alm.

„Lietuvos aidas“. 1931 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 195, p.5-6.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas