Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Alytaus tiltas

Jonas Miškinis

A. Juozapavičiaus tilto statyba Alytuje. 1937 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos.

Alytuje per Nemuną 1936 m. buvo pradėtas statyti naujas modernus gelžbetoninis tiltas, kuris galutinai baigtas 1937 metų rudenį. Tilto ilgis – 195 metrai, plotis – 9 metrai, aukštis nuo žemiausio vandens horizonto – 20 metrų. Tilto pastatymas Susisiekimo ministerijai kaštavo 1 170 000 litų. Stiprumu ir patvarumu tiltas atitiko pirmos klasės magistralinių Europos kelių tiltų normas. Tai buvo didžiausias gelžbetoninis tiltas Lietuvoje ir tokios konstrukcijos didžiausias Pabaltijo valstybėse. Panašios konstrukcijos tiltas esąs Europoje tik Dillingene per Dunojų. Šis turi daugiau angų, bet atskiros angos yra po 32 metrus, t. y. mažesnės kaip Alytaus tilte (Alytaus tilte angos po 35 m). Taigi Alytaus tiltu dzūkai neperdėtai galėjo didžiuotis.

Tiltas atrodė gan aukštas, bet inžinieriai aiškino, jog, pastačius ties Birštonu hidroelektros stotį, Nemunas ties Alytumi bus gerokai užtvenktas. Tuomet po tilto anga negalės laisvai praplaukti. Dėl to būsią reikalinga vartoti pakeliamoji stotis, kuri įtaisyta kairiajame Nemuno krante. Tiltas esąs pastatytas numačius visus ateities planus, visus galimumus – ir Lietuvos elektrifikaciją, ir laivininkystę.

Visi tilto statybos darbai atlikti pagal planą, išskyrus, palyginti, mažą dalyką, būtent: pagal projektą gražūs, meniniai skulptoriaus Zikaro bareljefai turėto turėti sieneles ir pjedestalus iš raudono, tašyto, iš Lietuvos laukų parinkto granito. Antrame tilto gale taip pat buvo įmūrytos dvi bronzinės lentos, vienoje Alytaus miesto herbas ir tilto vardas, antroje – tilto statymo aktas. Kairėje pusėje bareljefai atlikti iš bronzos su užrašais „Karininkas A. Juozapavičius, žuvęs kovose už Lietuvos nepriklausomybę“, o dešinėj „Didvyriškas karininko A. Juozapavičiaus žuvimas ant Alytaus tilto 1919.XI.13 d.“.

Tiltas pavadintas karininko A. Juozapavičiaus vardu, kadangi jis yra glaudžiai susijęs su didvyrio A. Juozapavičiaus prisiminimu. Kai 1919 m. vasario 13 d. stiprios bolševikų jėgos puolė Alytų, silpnos 1-ojo pulko eilės nebepajėgė apginti Alytaus, ir lietuvių kariuomenei teko trauktis. Kareivinėse dar buvę likę nemaža brangaus turto. Alytus priešo supamas, o aplink miestą ėjo kovos. Tai patyręs, pats pulko vadas karininkas A. Juozapavičius raitas puolė gelbėti žūstančio turto. Raitas karys lydėjo jį per tiltą. Čia narsųjį vadą pakerta priešo kulka. Jis garbingai žuvo, o pulko turtas ir jo kareiviai liko išgelbėti. Karininkas A. Juozapavičius palaidotas Alytaus kapinėse, Suvalkijos pusėje, prie bažnyčios.

Tiltas, ant kurio žuvo karininkas A. Juozapavičius, buvo pavadintas jo vardu. Tą tiltą nugriovus, naujasis irgi pavadintas tuo pačiu vardu.

„Manoji Dzūkija“ (atsiminimai). London, 1966, p. 90–92.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas