Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Varėnos šaulių būrys

Andrius Ryliškis

Nepriklausomybes paminklas Varenoje

Varėnos šaulių būrys įkurtas XIX šaulių rinktinės vado kapitono Antano Petruškevičiaus 1927 m. lapkričio mėn.

Lietuvos nepriklausomybės pirmam dešimtmečiui atminti Varėnos šaulių būrys 1928 m. gegužės mėn. pastatė ir pašventino miestelio aikštėje paminklą.

Varėnos šaulių būrys 1928 m. spalių mėn. metiniame būrio susirinkime iškėlė mintį ir nutarė statyti šaulių namus Varėnoje. Nuo tada buvo pasiryžta telkti lėšas namų statybai.

1930 Vytauto Didžiojo metais kovo mėn. Varėnos šaulių būrys gavo iš Šaulių Sąjungos centro Kaune Varėnos šaulių namų projektą. Intensyviai buvo rengiami vietoje vaidinimai ir gegužinės. Lėšų padidinimui buvo išleisti maži Varėnos albumėliai ir atsišaukimai. Aukos už albumėlius ir atsišaukimus pradėjo plaukti iš įvairių vietovių. Didesnės pinigų sumos kaitaliojosi su mažesnėmis, dosnumas su kuklumu… Buvo gauta aukų ir iš pavienių asmenų. Gautas pluoštas jaudinančių laiškų.

Namų statyba žengė lėtai ir po trijų metų – 1933 m. spalių 17 d. Varėnos šaulių namai buvo pašventinti. Iškilmėse dalyvavo būrelis svečių iš Kauno.

Namus apipavidalinti, kaip iš lauko, taip ir iš vidaus, pradėjo dailininkas Jonas Burba (gėlėms krepšeliai po langais, balkono tvorelė, lubų kombinacija ir kt.).

Lietuvos kariuomenės revizorius 1935 m. Varėnos šaulių būrio namų statybos darbus įvertino 60 000 litų. Kadangi būrio šauliai talkino plytų ir rąstų vežime ir prie statybos, tai tas žymiai atpigino. Nes būrys per savo kasą statybai išleido apie 40 000 litų įskaitant įvairias pašalpas ir aukas.

Po namų statybos Varėnos šaulių būrys išėjo į plaučius kultūros puoselėjimo kelius. Sutvarkė kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių lietuvių karių kapus ir talkino visų miestelio kapų aptvėrimui. Turėjo 12 instrumentų pučiamųjų dūdų orkestrą, mišrų šaulių chorą iš 40 asmenų, vaidintojų grupę, šaulių moterų būrį, jaunųjų šaulių būrį, kelių šimtų knygų biblioteką, viešą skaityklą, į kurią ateidavo visi Kaune leidžiami laikraščiai ir žurnalai, 5 lempų stiprų radijo imtuvą, ugniagesių komandą, stoginę su įrankiais, 100 asmenų indų pobūviams, kuriuos šaulių šeimų pramogoms veltui skolindavosi šauliai.

Šaulių būrys sutelkė lėšų ginklų fondui ir savo žinioje turėjo 16 naujų šautuvų, lengvąjį „Brno“ kulkosvaidį, keletą dėžių šovinių ir dėžę rankinių granatų.

Petras Petrušaitis (red.). Nepriklausomai Lietuvai. – Chicago, 1965, p. 239.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas