Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Dzūkija – didžiulis kurortas

Vladas Gėlutis

Mes kartais kine grožimės egzotiškais kraštais, jų puikia gamta, bet pamirštame jog ir pas mus yra nepalyginamas gamtos kraštas – Dzūkija. Kartais susižavėję svetimųjų mums peršamu grožiu, mes nepastebime ir pamirštame savojo krašto grožio stebuklus. Važiuojam svetur ir ten paliekame pinigus, kada mūsų pačių gražiems, bet skurdiems kraštams trūksta jų. Ypatingai rytinė ir pietinė Dzūkijos dalis yra graži, savotiška. Čia randasi vadinamoji Lietuvos Sacharos dykuma. Čia yra plotai žemės, kur vien vėjas „aria ir akėja“ geltonąjį smėlį, čia pat liūliuoja sklidini ežerai, švokščia sakais kvepiantieji pušynėliai…

O kartą pamatęs Dzūkijos upių skardžius krantus, apžėlusius įvairiausiais krūmais bei medžiais, pabuvojęs pavasarį bei vasarą lankose, žiedais pasipuošusiuose, ir užgirdę lakštingalos giesmę – amžiais pamils Dzūkijos gamtą. Juk neveltui istorija pasakoja, kad Lietuvos kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai (Vytautas Didysis, Jogaila, Vladislovas IV-asis ir kt.) labai mėgo šį kraštą, jo gamtą ir čia dažnai lankydavosi.

Dzūkija taip pat turtinga ir miškais, kuriuose užtinkama šernų, stirnų, vilkų ir kitokių retesnių miško gyventojų. Upėse, ežeruose ir balose veisiasi daug žuvų ir jų pakraščiais įvairiausių paukščių. Balose galima užtikti „geležinių varlių“ – kaip vietos gyventojai jas vadina, tai yra šarvuotos varlės – vėžliai, kurių kitose Lietuvos vietose nematyti. Miškuose auga daug visokių uogų ir grybų, kurie vietos gyventojams duoda nemaža naudos, kada iš smėlėtos žemės negalima gauti geresnio derliaus. Čia vasarą baltuoja plotai baltai žydinčių grikių, kurie čia gerai auga, ir kvepia plotai geltonųjų lubinų. Bet vietomis yra ir geros žemės ir galima aptikti pasiturinčiai gyvenančių ūkininkų.

Savotiška gamta išugdė ir savotišką dzūkų būdą, jo charakterį. Dzūkas yra skirtingas kaip būdo taip ir veido bruožais nuo žemaičio. Dzūkai yra linksmo būdo, karšti, energingi, judrūs.

Dzūkai garsėja kaip karingi, narsūs vyrai. Jie tai įrodė patys per kovas dėl Nepriklausomybės, atimdami iš lenkų savo jėgomis nemažą plotą žemių. Čia ypatingai pasižymėjo neprilygstami perlojiečiai.

Po Dzūkijos – Dainavos plotus nuolat skamba daina, kuri jau kitose Lietuvos vietose aptyla.

Dzūkiškoj pirkioj dar girdisi dūzgiant rateliai ir stuksint staklelės. Įvairiaraščiai audeklai gula į kraičių skrynias. Dzūkijoj bujoja namų pramonė, o dzūkės moka labai gražių meniškų dalykų išausti.

Vertėtų susidomėti Dzūkijos gražiu kraštu, jos žmonėmis, jų būdo bei gyvenimo savybėmis. O ir vasarotojų Dzūkija mielai laukia ir ji jų neapvils.

„Suvalkietis“. 1936 m. gegužės 31 d. Nr. 22.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas