Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Nemunaitis – dangaus dovana vasarotojams

Nemuno vidurupis labai gausus mineraliniais šaltiniais. Tačiau iš jų tėra naudojami tik Birštono ir Druskininkų vandenys. Nemunaitis jau atrastas po to, kai pirmuosiuose gydymosi tikslais lankėsi svečiai.

Nemunaičio miestelyje yra dvi šaltinių grupės: Vingelonyse ir žemiau miestelio netoli Nemunaičio piliakalnio. Yra dar trečia šaltinių grupė, tik jau kitoj pusėj Nemuno ir kiek toliau nuo Nemunaičio, būtent, Balkasodžio kaime. Pastarieji pasižymi labai stipriu sūrumu. Visai galimas daiktas, kad juose be druskos, yra ir kitokių mineralų, nes vandens skonis yra sudėtingas, bet jie dar netyrinėti ir šalinio sudėtis nežinoma. Vokiečių okupacijos metu, ir dabar dar neturtingesnieji tai daro, jo vandenį vartojo įvairiems sūdymams. Iš aplinkinių ganyklų karvių niekaip negalima išlaikyti; jos veržte veržiasi prie sūraus šaltinio vandens.

Vingelonyse esančius šaltinius tyrinėjo mūsų universiteto profesoriai (Kolupaila, Šimkus ir Kaveckas) ir rado vandenis labai sudėtingus. Kadangi dar prie to prisideda vandens skanumas, tai tyrinėtojų nuomone, Nemunaitis gali būti rimtas Birštono konkurentas.

Žemiau miestelio esantieji šaltiniai yra visai netyrinėti, tačiau apylinkėje plačiai žinomi, kaip įdomūs, nes jų vanduo nuo visokių mineralų žvilga įvairiomis spalvomis. Jie yra ir labai gausūs. Ir vieta čia nuostabiai graži. Į Nemuną čia įplaukia keletas upokšnių, padarydami giliausius apgriuvusius skardžius. Viename kalnų įsiterpime, tarp tų skardžių, prie pat Nemuno, yra be galo aukštas piliakalnis, kuris jau gerokai apgriuvęs, ką rodo jo smaila viršūnė. Piliakalnis dabar mažiau griūva, nes apaugęs medžiais. Nemunas šitoje vietoje yra labai vingiuotas, ir jo vaga tarp aukštų kalnų dailiai atrodo.

Abiem Nemuno pusėm pilna čia piliakalnių ir kitais vardais vadinamų supiltų kalnelių, kurie rodo, kad šita vietovė jau labai senai apgyventa. Yra plačiai žinoma legenda apie Nemunu plaukusį didvyrį Nemuną, kuris šioje vietoje išlipo ant kranto ir vietinių buvo pagarbintas, kaip dievas. Sakoma, jo vardu pavadinta ir Nemuno upė, kuri senoviškai vadinusis Chronas. Kiti liaudies padavimai sako, kad tas milžinas čia ir palaidotas esąs.

Taip Nemunaičio parapijoj yra ne vienas milžinkapis. Bugonyse yra supiltas mišku apaugęs kalnelis, kur esą taip pat yra kažkokio didvyrio kapas. Gana gražus padavimas ir apie Kaitriškių kaime esantį Perkūnkalnį, ant kurio senovėje buvęs aukuras ir nekaltos mergelės kūrenusios ugnį. Įvedus mūsų krašte krikščionybę jos kartu su pagonių kunigais atkalbinėjusios žmones nuo naujos tikybos, bet, girdi, pats Perkūnas sugriaudęs ir juos užmušęs. Žmonės pamatę, kad pagonių kunigai ir tos mergaitės klydę ir už tai Dievas nubaudęs. Gailėjęsi tik tų mergaičių, kurias šitame kalne palaidoję.

Tokių ir kitokių padavimų yra ir apie kitus piliakalnius. Daug kam įdomi pasaka ir apie Žiemio kryželį Žilvios Rave, kur užsimušęs drūtas vyras Žiemis, kai važiuojant į šliūbą kažko pasibaidė arkliai.

Šitos visos čia aprašytosios vietos yra labai gražios. Nemunaitį galima vadinti dangaus dovana vasarotojams. Nemunas, miškai, kalnuoti laukai, skardžiai, piliakalniai, ežerai, akmenys, tai vis žiedai Nemunaičio gražybių vainiko.

Kurortą čia prie mineralinių šaltinių reiktų kuo greičiausiai įsteigti.

Tai proga Amerikos lietuviams tėvynei padėti. O yra amerikiečių, kilusių ir iš Nemunaičio apylinkių; jų yra tiesioginė pareiga prisidėti prie Nemunaičio iškilimo.

Nemunaitis – netolimos ateities vasarotojų šeimininkas.

Pr. Dz.

„Rytas“. 1934 m. liepos 9 d. Nr. 153.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas