Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Miestelis, kuris dėl prietarų nesiplėtė

Dzūkijoje, prie plento Alytus – Varėna, plačiai tyvuliuojančio ežero apsuptoje saloje yra Daugų miestelis. Senovėje Daugai, būdami apsupti didelio ežero ir pagaliau neįžengiamų miškų, buvo saugi ir graži vasarojimo vieta. Čia turėjo vasarvietes ir vasarodavo ano meto kunigaikščiai ir didikai. Vėlesniais amžiais, praretėjus miškams ir esant atviriems laukams, saulei nudžiovinus ežero pakraščius, į salą dviejose vietose per sąsmaukas buvo supilti pylimai ir nutiesti tiltai. Nuo tada Daugai pradėjo plėstis, pradėjo augti prekyba; ir miestelis pamažu ėmė įgauti provincijos miestelio pobūdį. Gal būt, kad Daugai būtų šiandien kelis kartus didesni, jei ne prietarai. Daugai, pagal senų žmonių pasakojimus, kas dvidešimti metai ištisai sudegą, ir tai kaip tik per Šv. Oną, liepos 26 d. Dėl to miestelis nuo neatmenamų laikų nesiplečia, nes tikintiems tokiais prietarais ima baimė Dauguose kurdintis.

Bet vis dėlto prieš kelerius metus Daugų valsčiaus savivaldybei perkėlus turgavietes į naują vietą, apie jas ėmė telktis nauji pastatai. Anksčiau, esant miestelio centrui paežerėje, prie vieškelio ir plento mazgo, naujakuriai tiesiog kimšosi į ežero klampynes. Melioracijos priemonėmis prieš kelerius metus iš ežero buvo atplėšta apie 50 ha žemės. Miestelio zonoj atkovotuose iš ežero plotuose daugiečiai ėmė statydintis pastatus, jų tarpe vieną malūną, bet neatspari drėgna žemė iškrėtė kelias išdaigas, vienas trobesys gerokai įgrimzdo į dugną, kiti pakrypo. Miestelio centras prieš keliolika metų išdegė irgi liepos 26 d. Jis buvo atstatytas daugiausia mediniais trobesiais. Dabar ten yra senmiesčio kvartalas, ištisai persisunkęs žuvų kvapu, nes Daugai pagarsėję žuvų gausumu. Daugų ežere užtinkama po centnerį ir daugiau sveriančių šamų ir stambių kitų žuvų. Daugų ežeras vietomis turi gylio iki 75 metrų. Čia žuvys daugiečiams kasdieninis maistas, kaip ir duona. Todėl čia atvykęs su reikalais valstietis po visų triūsų užėjęs į valgyklą ar restoraną daug reikalavimų nestato, o pasako:

– Duok cia ko man užkūsc.

Ir pardavėjas žino, kad sodiečiui dešra ar kitkas per brangu, o žuvys čia pigios ir sočiai privalgoma. Žuvys Dauguose pagrindinis maistas.

Daugų miestelis dabartiniu metu turi apie 1500 gyventojų, o apylinkėse žemės kalnuotos, tarpukalnėse dažniausiai ežerai ir ežerėliai. Viršukalnės apsėjamos lęšiais, įklonės – bulvėmis, linais ir avižomis. Pievos – retenybė. Už tai čia gyventojai myli ežerus, jiems ežerai maitintojai, kaip ir žemė, bei apie didįjį Daugų ežerą dzūkai blogos nuomonės:

– O tai besotis, nėra tokio pavasario, kad neimtų staugęs, paki kokio žmogaus nesuraitoja, – pasako savo nuomonę apie didįjį Daugų ežerą eilinis dzūkas.

Mat, užšalus ežerui, per jį išsikryžiuoja keliai ir tirpstant ledui pasitaiko, kad kas nors įlūžta ir prigeria. Todėl prietaringi dzūkai jį vadina besočiu.

Daugų valsč. gyventojai darbštūs ir rūpestingi, čia ir plutokratijos laikais valstiečiai nebuvo taip įsiskolinę, kaip aplinkiniuose valsč. Dabartiniu metu čia sėja ir paskolos pasirašymas praėjo sklandžiai.

Dabar esant socialistinei santvarkai, Daugų miesteliui lengvėja perspektyvos plėstis, nes dabar Šv. Onos „keršto“ niekas nepaisys. Daugų apylinkėje reikėtų daugiau dėmesio kreipti į žuvininkystę. Tai gali duoti daugiau naudos vietiniams gyventojams ir visam kraštui.

Iš Daugų važiuojant Varėnos linkui, į akis krinta žydų kapai pušimis apaugusioje salėje. Tik tokioj laidoti numirėlius labai nehigieniška, nes ežero vandenį kai kas naudoja gėrimui ir maistui virti.

J. Žibainis

„Vilniaus balsas“. 1941 m. birželio 22 d., Nr. 144.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas