Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

1812 metai Užnemunėje (II dalis)

Virginijus Oželis

2014 07 29

Napoleono gvardijos 1 lenkų ulonų pulko kariai

Napoleono gvardijos 1 lenkų ulonų pulko kariai

Kaip jau buvo paminėta (žr. http://gintarinesvajone.lt/?p=15976 ), Bonaventūras Butkevičius savo dėdės Rudaminoje nerado. Jis buvo iškeliavęs į Vilkaviškį pas daktarą. Rudaminos dvarininkė norėjo pasiųsti Vilkaviškin arklius klebonui parvežti, bet tos minties teko atsisakyti. Prancūzai ar kiti daugiatautės Napoleono armijos kareiviai arklius būtų greičiausiai konfiskavę. Dvarininkė paprašė patarimo pas savo giminaitį gvardijos leitenantą. Jis pažadėjo pasiųsti į Vilkaviškį savo ordonansą gvardijos kareivį kilusį iš lietuvių valstiečių. Tiktai pareikalavo, kad su gvardiečiu važiuotų žmogus žinantis kelią iš Rudaminos į Vilkaviškį. Visi klebonijos tarnai buvo išsislapstę miške, todėl su gvardiečiu teko važiuoti pačiam B. Butkevičiui.

Vilkaviškio žemėlapis, iki 1807 m.

Vilkaviškio žemėlapis, iki 1807 m.

Taigi, Napoleono gvardijos kareivis, apsirengęs pilna paradine uniforma, ir B. Butkevičius su valstietišku apdaru išvažiavo dvikinkiu vežimu iš Rudaminos į Vilkaviškį. Važiavo jie visą dieną ir naktį. Pakeliui sutikti prancūzų kareiviai palaikydavo gvardietį kurjeriu, o B. Butkevičių mobilizuotu mužiku-vežiku, todėl duodavo kelią. Kada sutiktų dalinių kareivai norėdavo pasiklausti kelio, gvardietis, mokėjęs prancūziškai tiktai „ la garde imperiale “ ir dar keletą riebių keiksmų, niekam nereikalingų įtarimų nesukėlė. Jie manė, kad gvardiečio nenoras bendrauti tai tiesiog pasipūtimas, o keiksmai skirti vežikui. Turbūt dėl to, kad nemaža dalis Napoleono armijos kareivių nebuvo prancūzai ir prancūzų kalbą mokėjo ne geriau už B. Butkevičiaus bendrakeleivį.

Prancūzijos armijos maršalas Luji Aleksandr Bertje

Prancūzijos armijos maršalas Luji Aleksandr Bertje

Vilkaviškyje B. Butkevičius savo dėdę surado apsistojusį arklidėje. Už pertvaros ten pat gyveno ir daktaras bei jo šeima. Daktaro namus buvo užėmę Neapolio vicekaralius ir Bavarijos sosto įpėdinis. Klebonijoje gyveno Neapolio karalius Joachimas Miuratas, o visi kiti Vilkaviškio namai buvo užimti maršalų, generolų ir kitokio lygio vadų. Didesnė negu 250 000 karių armija išsidėstė laukuose prie miesto. Visi laukė atvykstant Napoleono. Jis turėjo pasirodyti rytojaus dieną nuo Karaliaučiaus pusės. Bet dar tą patį vakarą kelyje pasirodė dulkių stulpas ir pasigirdo trimito garsai. Po kelių minučių visi pamatė Napoleoną vienkinkiame vežimaityje, kurį pats imperatorius ir vadeliojo. Priekyje jojo trimitininkai, o lydėjo kelios dešimtys įvairių pulkų kavalerijos karininkų ir puskarininkių. Apsirengęs jis buvo taip kaip ir dažniausiai vaizduojamas portretuose: smėlio spalvos raitųjų jėgerių uniforma ir „napoleoniška“ skrybėle.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas

Prancūzijos imperatorius Napoleonas

Napoleonas apsistojo Vilkaviškio pakraštyje buvusioje dvaro sodyboje. Jo darbo kabinetas buvo įrengtas didelėje pavėsinėje dvaro kieme, apsuptoje didelių topolių. Ant stalo gulėjo daugybė žemėlapių. Atskiras stalas teko maršalui Bertje – „ Didžiosios Armijos“ štabo viršininkui.

B. Butkevičius kelias dienas dvaro kieme iš už seno svirno kampo stebėjo Napoleoną. Kaimietiškais drabužiais apsirengęs jaunuolis, raunantis žolę arkliams, niekam neužkliuvo.

Išvargusio imperatoriaus veide matėsi nerimas ir kažkoks ypatingas nepasitenkinimas. Taip buvo todėl, kad jis gavo žinias apie maisto tiekimo sutrikimus savo armijai. Visą naktį Napoleonas nemiegojo ir neleido to daryti savo štabui. Reikėjo rūpintis duonos kepimo krosnių įrengimu dvare ir mieste. Dėl tokių trikdžių Napoleonas buvo priverstas užsibūti Vilkaviškyje 4 dienas ilgiau negu planavo. Karo paskelbimas Rusijai irgi vėlavo 4 dienas.

Prancūzijos gvardijos raitųjų jėgerių karininkas

Prancūzijos gvardijos raitųjų jėgerių karininkas

Pamaitintai ir pailsėjusiai armijai Napoleonas surengė apžiūrą. Armija rikiavosi tokia tvarka: pirmoje linijoje raitoji ir pėsčioji gvardija; antroje – įvairių tautų pėstininkai ; trečioje – įvairių tautų kavalerija ir keli prancūzų kirasirų pulkai; ketvirtoje – artilerija. Visa tai vyko į pietus nuo miesto 7 varstų ilgio ir 3,5 varstų pločio laukuose. 6 valandą ryto Napoleonas su visu savo štabu pilnu maršalų ir generolų, nuo kurių, anot B. Butkevičiaus, auksas ir sidabras tiesiog varvėjo, pajudėjo link savo išrikiuotos armijos. Pats imperatorius nuo savo štabo skyrėsi uniformos kuklumu. Jis dėvėjo mėlynos spalvos kuklų gvardijos mundurą, papuoštą tik garbės legiono juosta ir žvaigžde. Užtat jo baltas žirgas buvo išpuoštas „ nepadoriai prabangiai“. Kai tik jie sustojo ties pirmąja gvardijos linija, sugriaudėjo „vive l‘empereur“. Maršalas Bertje perskaitė imperatoriaus dekretą dėl karo paskelbimo Rusijai ir įsakymą žygiuoti į jos teritoriją. Po to tas pats veiksmas pasikartojo prie kiekvienos sekančios linijos.

Prancūzijos armijos vadas Napoleonas

Prancūzijos armijos vadas Napoleonas

Kai tik Napoleonas grįžo į miestą, visi daliniai pradėjo ruoštis žygiui. Avangardą sudarė 7 lenkų, olandų ir prūsų ulonų pulkai. Jam vadovavo Joachimas Miuratas. Tą pačią dieną, popiet imperatorius išvyko paskui savo armiją. Jis norėjo pravesti dar 2 korpusų apžiūrą už 20 varstų nuo Vilkaviškio.
Kadangi visi keliai buvo tiesiog užkimšti kariuomene, B. Butkevičiui su savo dėde dar kelias dienas teko praleisti Vilkaviškyje. Vėliau jie sėkmingai grįžo į Rudaminą, o B. Butkevičius vėl kibo į mokslus Seinų licėjuje.

B. Butkevičius savo atsiminimuose rėmėsi ne tik savo asmeniniais įspūdžiais. Jis aprašė ir Skriaudžių klebono bei Marijampolės pašto viršininko susitikimų su Napoleonu pasakojimus. Bet apie tai jau kitame straipsnelyje.

Strf_fondasProjektą „Dainavos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas