Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for liepos, 2014

Igarkos tremtinių palaikų atskraidinimo į Kėdainių aerodromą 25-erių metų sukakties paminėjimas

Tremtiniu palaiku pargabenimo is Sibiro 2014 07 26 paminejimas KedainiuoseLiepos 28 d.  (pirmadienį) 14.00 val.  gėlių padėjimas prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse,

Tremtinių palaikų atvežimo iš Sibiro į Lietuvą koordinatoriaus a. a. V. Putnos kapo lankymas.

Tremties dainas dainuos Tremtinių ansamblis „Kauno senjorai“ vadovė Lina Maslauskienė.

 15.00 val. Kauno Panemunės senelių namuose (Kurtinių g. 1 d)  prisiminimais dalinsis buvę ekspedicijos dalyviai ir Igarkos tremtiniai. Filmo, apie Igarkos tremtinių palaikų atvežimą į Lietuvą „Ilgas grįžimo kelias iš Sibiro į gimtąją žemę“ peržiūra.

Pasakojimai apie šaukštą

Kazimieras Skučas

Guli šaukštas ant stalo, paėmei ir pavalgei. Šaukštas padėtas ant lentynos, jei reikia pasiėmei ir padėjai ant stalo. Šaukštą kasdien po kelis kartus vartoji: valgai, šluostai, mazgoji. O ar ateina kam nors į galvą mintis: kas būtų, jei nebūtų šaukšto? Juk buvo laikas, kad šaukšto nebuvo. Kas pirmas pasidarė šaukštą? Kada? Kodėl? Veltui ieškosi atsakymo enciklopedijose veltui mėginsi surasti kokį nors išsamų veikalą apie šaukštą. Skaityti toliau »

Įšoko oželis į rūtų darželį…

Algimantas Zolubas

Algimantas ZolubasSodinti artoją nuo žagrės prie lėktuvo šturvalo būtų tikras nesusipratimas. Tačiau gyvenime visaip nutinka; artojas ima ir įsiropščia į lėktuvo piloto kėdę, tačiau lėktuvas ne tik nepakyla, bet ir nepajuda iš vietos. Taigi imtis darbo, kurio nemoki, kuris priklauso profesionalui – tuščias reikalas. Tačiau tuščiu reikalu jau porą dešimtmečių užsiima Lietuvos prezidentai, Seimas, o reikalas nejuda iš vietos, nes jis tuščias.

Kalba eina apie pavardžių rašybą tautinių bendrijų lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenimis, papildyti abėcėlę naujomis raidėmis, asmens dokumentuose, neva tai leistų lenkų tautinei bendrijai savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškai, o ne juos sulietuvinant.
Skaityti toliau »

Nemunaitis – dangaus dovana vasarotojams

Nemuno vidurupis labai gausus mineraliniais šaltiniais. Tačiau iš jų tėra naudojami tik Birštono ir Druskininkų vandenys. Nemunaitis jau atrastas po to, kai pirmuosiuose gydymosi tikslais lankėsi svečiai.

Nemunaičio miestelyje yra dvi šaltinių grupės: Vingelonyse ir žemiau miestelio netoli Nemunaičio piliakalnio. Yra dar trečia šaltinių grupė, tik jau kitoj pusėj Nemuno ir kiek toliau nuo Nemunaičio, būtent, Balkasodžio kaime. Pastarieji pasižymi labai stipriu sūrumu. Visai galimas daiktas, kad juose be druskos, yra ir kitokių mineralų, nes vandens skonis yra sudėtingas, bet jie dar netyrinėti ir šalinio sudėtis nežinoma. Vokiečių okupacijos metu, ir dabar dar neturtingesnieji tai daro, jo vandenį vartojo įvairiems sūdymams. Iš aplinkinių ganyklų karvių niekaip negalima išlaikyti; jos veržte veržiasi prie sūraus šaltinio vandens. Skaityti toliau »

Dzūkija – didžiulis kurortas

Vladas Gėlutis

Mes kartais kine grožimės egzotiškais kraštais, jų puikia gamta, bet pamirštame jog ir pas mus yra nepalyginamas gamtos kraštas – Dzūkija. Kartais susižavėję svetimųjų mums peršamu grožiu, mes nepastebime ir pamirštame savojo krašto grožio stebuklus. Važiuojam svetur ir ten paliekame pinigus, kada mūsų pačių gražiems, bet skurdiems kraštams trūksta jų. Ypatingai rytinė ir pietinė Dzūkijos dalis yra graži, savotiška. Čia randasi vadinamoji Lietuvos Sacharos dykuma. Čia yra plotai žemės, kur vien vėjas „aria ir akėja“ geltonąjį smėlį, čia pat liūliuoja sklidini ežerai, švokščia sakais kvepiantieji pušynėliai… Skaityti toliau »

Tėveli, laikykis!

Kazimieras Skučas

Jakutske žiemos būna ilgos ir šaltos. Šaltis pasiekdavo iki -50° C. Tokie šalčiai reikalavo ir atitinkavo apsivilkimo: vailokai, vatinės kelnės, vatinukė, kailiniai ir kailinė ausinė kepurė. Kai ateina pavasaris ir visus tuos rūbus pakeiti lengvesniu apsivilkimu, – tai taip ir norisi vaikščioti lauke, džiaugtis saulės šviesa ir šiluma.

Tais metais dirbau Jakutske 23-čios mokyklos ūkvedžiu. Mokyklos ūkio reikalams labai daug ko reikėdavo: vinių, stiklų, popieriaus, dažų, kreidos ir kt. Švietimo skyrius neaprūpindavo, todėl patiems reikėjo ieškoti, rasti, gauti ir apmokėti arba grynais pinigais, arba pervedimu. Kaip ir visuomet, prekių buvo trūkumas. Į krautuves atveždavo netiksliai ir ne į visas. Todėl, norint ką gauti, reikėdavo nuolat į krautuves „akį užmesti“. Todėl, jei tik buvo reikalo eiti į švietimo skyrių, tai apeidavau ir krautuves. Skaityti toliau »

Dzūkijos bibliotekos iki 1944 m.

Šarūnas Šimkevičius

2014 07 21

Untitled-Scanned-16Iki XIX a. bibliofilija Dzūkijoje plito tik tarp dviejų gyventojų sluoksnių – didikų ir vienuolių. Manoma, kad XV a. knygų į Lietuvą galėjo atsivežti Vilniaus vyskupas Albertas Vaitiekus Taboras, kilęs iš Merkinės. XVI a. inkunabulų turėjo Daugų bažnyčios seniūnas Adomas . Puošniuose barokiniuose didikų Pacų rūmuose, Jiezne, valdant Antanui Mykolui Pacui, LDK raštininkui, buvo biblioteka, kuri minima jo 1754 m. gruodžio 21 d. Jiezne rašytame testamente . Savo biblioteką Leonpolyje (prie Dauguvos) turėjo Mstislavlio ir Lazdijų seniūnas Jonas Nikodemas Lopacinskis (1747–1810). Adomas Zaleskis (miręs 1812 m.), Bičiūnų dvare, netoli Onuškio mstl. turėjo apie 6 000 tomų biblioteką . Lopacinskis ir Zaleskis turėjo ir savo ekslibrisus. XIX a. Makniūnų dvare (dabar – Alytaus r.) buvo biblioteka, priklausiusi dvarininkams Muiželiams. Apie 1930 m. Karolio Muiželio bibliotekoje turėta apie 2 000 knygų. Savo biblioteką XX a. pradžioje turėjo ir Metelių dvaro savininkas Juozapas Mušinskis. Makniūnų ir Metelių dvarų bibliotekų knygos ženklintos antspaudais. Rumbonių dvare, valdomame Vyšniauskienės, rūmai tarpukariu jau nyko, šeimininkė naudojosi tik keliais kambariais. Anksčiau ten turėjo didžiulę biblioteką, bet dauguma knygų išvežta į Kauną. Dvaro rūmuose teliko prancūziškos knygos, sukrautos keliose spintose, daugelis blogos būklės. Kiti kambariai naudoti kaip sandėliai, ant grindų pripilta piliakalniai grūdų.
Skaityti toliau »

Vargo žmonės varge vargo mokyklą steigė

Kazimieras Skučas

Mokytis, gydytis, vest ir pamesti mums nedraudžiama.
Iš Konstitucijos

Su šiais žodžiais mus sutiko sovietų piliečiai, šiuos žodžius kartojo pokalbiuose, norėdami pabrėžti, kokią laisvę jie turi, o teisingiau pasakius, kokias jiems laisves duoda įstatymai.

Po baudžiavos laikų, kada vesti merginą ar ištekėti už vyro be pono leidimo, buvo didelė laisvė. Išsiskyrimas irgi palengvėjo. Jei tik „po charakteram nesašlis“, ir nuėjo kiekvienas savo keliais. Gydymas, jei lyginti su senais caro laikais, irgi pasidarė lengviau prieinamas (apie gydymo kokybę jau nekalbu). Mokslas pasidarė visiems prieinamas. Caro laikais beveik visi buvo beraščiai. O dabar net Čepajevas pradėjo domėtis mokslu. Jis žinojo, kad pusė litro degtinės, tai ir yra pusė litro, o kam 0,5 litro vodkos, tai jau ir divizijos vado galvai buvo nesuprantama. Tam buvo reikalingas mokslas, o mokytis leidžiama visiems.
Skaityti toliau »

Laisvės paminklas Leipalingyje

Jonas Čiurlionis

Paminklas Leipalingyje, 19281928 m. švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, vietos visuomenė, pritariant šauliams ir pavasarininkams, nutarė pastatyti Laisvės paminklą.

Paminklui statyti buvo sudarytas komitetas. Į komitetą buvo išrinkti: vietos klebonas Antanas Sivickas, valsčiaus viršaitis Subačius Andrius ir Šaulių būrio vadas.

Komisija surado architektą Beselelį Molchį iš Simno miestelio ir tais pačiais metais, t.y. 1928 m., per trumpą laiką Laisvės paminklas buvo pastatytas. Aplink paminklą buvo gražiai aptvertas darželis, padaryta suoliukai žmonėms atsisėsti. Ir tų pačių metų rugpjūčio 15 d., per Žolines, paminklas buvo pašventintas. Buvo prisirinkę labai daug žmonių. Po pašventinimo parapijos choras, vadovaujamas vargonininko J. Augustausko, visiems pritariant sugiedojo Lietuvos Himną ir Marija, Marija. Skaityti toliau »

Paroda „Ženevos duris pravėrus… Lietuva Tautų Sąjungoje 1920–1940 m.“

p20140718_2Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje 2014 m. liepos 17 d. įvyko parodos „Ženevos duris pravėrus… Lietuva Tautų Sąjungoje 1920–1940 m.“ atidarymas. Renginyje padėkos ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius D. Žižys, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius R. Paulauskas. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas