Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Buvusios Seinų apskrities vietovardžiai ir asmenvardžiai, užfiksuoti 1922–1938 m. bažnytiniuose metrikuose

Deimantė Aidukaitė

2014 10 10

CAM00422Santuokos metrikų knygose atsispindi ne tik tam tikro laikotarpio jaunavedžių vedybinės tendencijos, socialinės realijos, bet ir savitas vienos ar kitos teritorijos vardynas. Todėl straipsnio pagrindiniu tyrinėjimo objektu pasirenkamos buvusios Seinų apskrities parapijų RKB[1] santuokos metrikų knygos ir jose užfiksuotos jaunavedžių pavardės bei gyvenamųjų vietų vardai. Tikslas – pristatyti buvusios Seinų apskrities parapijų vietovardžius ir asmenvardžius. Uždaviniai: įvardinti bažnytiniuose metrikuose fiksuojamas vietoves, detalizuoti tuometinę jų administracinę priklausomybę ir pokyčius dabartiniame žemėlapyje; išskirti dažniausiai bažnytiniuose metrikuose minimas jaunavedžių pavardes; Chronologinės ribos apima 1922–1938 m. laikotarpį, kuomet buvo pradėtos ir baigtos pildyti Seinų apskrities parapijų RKB santuokos metrikų knygos.

Seinų apskritis, viena iš 20 Lietuvos apskričių, buvo pati mažiausia šalyje gyventojų skaičiumi ir užimamos teritorijos dydžiu. Ją sudarė 9 valsčiai: Būdviečio, Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Lazdijų, Leipalingio, Punsko, Rudaminos, Šventežerio ir Veisiejų. Šių vietovių vardais vadintos ir parapijos, išskyrus Punsko valsčiaus atvejį. Nustatant Lietuvos-Lenkijos demarkacinę liniją, Punsko valsčius buvo padalintas į dvi dalis: pietinė – atiteko Lenkijai, šiaurinė – Lietuvai. Nors pats Punskas atiteko Lenkijai, tačiau valsčiaus pavadinimas liko nepakitęs. Valsčiaus administracija įsikūrė Sangrūdoje, o parceliuojamas Sangrūdos dvaras su 8 ha sodu ir trobesiais buvo atiduotas naujai įkurtai Sangrūdos parapijai. Tad vienintelės Sangrūdos parapijos bažnytiniai metrikai buvo pradėti pildyti vėliau nei kitų – 1925 m.

Straipsnyje pateikiami visi iš Būdviečio, Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Leipalingio, Sangrūdos, Rudaminos, Šventežerio ir Veisiejų bažnytinių knygų[2] išrašyti gyvenamųjų vietų vardai, arba oikonimai, kurie identifikuoti kaip šių parapijų vietos. Vietovardžiams taikytas lokalinis kriterijus, t. y. nustatytas populiariausių tam tikros parapijos asmenvardžių paplitimo arealas. Pavardžių populiarumas nustatomas, atsižvelgiant į konkrečioje bažnyčioje sudarytų santuokų skaičių: kai sudarytų santuokų skaičius viršija 350 išskiriamos mažiausiai 5 pavardės, kai mažiau santuokų – 3 pavardės. Atsisakoma detalios vietovardžių bei asmenvardžių analizės.

CAM01418Visos pavardės ir vietovardžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Pavardės turi dažnumo nuorodą, t.y. po kiekvienos pavardės, jeigu ji buvo pavartota daugiau negu vieną kartą, skliausteliuose parašomas atitinkamas skaičius su simboliu x ,,kartai“, pvz., Buckiūnaitė(7 x). Pateikiant pavardes, išlaikomos autentiškos, dokumente fiksuotos jų lytys. Neretai pavardės turi kelis variantus, atsiradusius dėl nesuvienodintos rašybos, todėl tokiais atvejais jie visi ir pateikiami, pvz.: Kerytė, Kėrytė, Kėriūtė. Nenuoseklų pavardžių rašymą galėjo lemti tai, kad atskiras metrikų knygas rašė ne vienas, o keli asmenys.

Santuokos aktai rašyti lietuvių kalba, tačiau juntama didelė pietų aukštaičių (dzūkų) patarmės įtaka. Neretai nuotakų pavardės buvo užrašomos tarmiškai su priesaga –iūtė. Daugiausia tokia pavardės rašymo forma būdinga įrašuose iki 1930 m., pvz., Baliučiūtė, Bubneliūtė, Jurčiukoniūtė, Kvedariūtė ir kt. Pastebėta įdomi istorinių oikonimų lyčių užrašymo šaltiniuose įvairovė, pvz. Strumbagalvė ir Strumbagalviai, Varviškė ir Varviškiai. Tai gyvosios kalbos vartosenos liudijimas. Raštininkams bendra tai, kad, be įprastinių, ir dabartinėje lietuvių rašmenų sistemoje randamų raidžių, santuokų registracijos knygose vartotas Z didysis, su horizontaliu brūkšneliu viduryje (dabar – Ž).

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, prabėgo nedidelis laiko tarpas, tačiau jau galima pastebėti nemažai pokyčių, kurie vyko dar tarpukariu. 1919–1940 m. buvo vykdoma žemės reforma, kurios metu, dalijant nusavintą iš dvarų žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams, kūrėsi nauji kaimai. 1930 m. žemės reformos vykdymas Seinų apskrityje buvo baigtas – išdalyta 57 dvarai ir stambūs ūkiai.[3] Apskritai, nedidelė dalis vietovių išnyko iš dabartinio žemėlapio. Jas galima lokalizuoti tik pasitelkus tuo laiku sudarytus žemėlapius. Tuo tikslu naudotasi lenkų (1929 m.) ir vokiečių (1930 m.) sudarytais žemėlapiais.

1923 m. gyvenamųjų vietų vardų surašymas

1923 m. vykdant pirmąjį visuotinį Lietuvos gyventojų surašymą, buvo užfiksuotos ir visos gyvenamos šalies vietovės.[4] Gyvenamų vietų pavadinimai buvo rašomi taip, kaip vietos žmonės juos vadino. Pasitaikė atvejų, kai ta pati vieta turėjo keletą įvardijimų, tad tokiais atvejais pirmiausia buvo rašomas oficialus pavadinimas, o skliausteliuose visi kiti. Apklausą vykdė valsčių valdybos darbuotojai, kurie užpildę anketas, jas siuntė apskričių valdyboms. Pastarosios dar kartą turėjo patikrinti, kviesdamos į pasitarimus asmenis, turinčius istorinių, etnografinių ir tautinių apskrities žinių. Taip buvo siekiama apsisaugoti, kad nė viena gyvenama vietovė nebūtų praleista.

Gyvenamosios vietos buvo skirstomos į rūšis: miestas, priemiestis, miestelis, bažnytkaimis, sodžius, kaimas, dvaras, palivarkas, viensėdis, gelžkelio ar pašto stotis, kareivinės, vienuolynas ir t.t. Seinų apskritis apėmė 368 vietoves, kuriose gyveno 38207 gyventojai. Apskrityje nebuvo nė vienos vietovės, turinčios miesto statusą. Seinų apskrityje buvo 4 miesteliai, 246 kaimai, 5 bažnytkaimiai, 64 dvarai-palivarkai, 47 vienkiemiai ir 2 kito tipo gyvenamosios vietos.[5]

Pavardžių įgijimo ir vietovardžių rašymo teisinis reglamentavimas

Anuomet Seinų apskritis įėjo į Užnemunės sudėtį, kur galiojo skirtingi, nei didžiojoje Lietuvos dalyje, įstatymai. Tarpukario Lietuvos Užnemunėje galiojo 1804 m. Prancūzijos Civilinio Kodekso 2 ir 3 knygos, kurioms kartu su kai kuriais kitais įstatymais, buvo neoficialiai taikomas Napoleono kodekso pavadinimas. Taip pat turėjo galios 1825 m. išleisto Lenkijos Karalystės Civilinio Kodekso (vietoj 1804 m. Prancūzijos CK įvado ir 1 knygos – 1-515 str.) nuostatos.

Jokūbas Robinzonas 1899 m. gimė Seirijuose. Teisinė ir politinė J. Robinzono karjera prasidėjo tarpukario Laikinojoje sostinėje Kaune. Po sėkmingos pedagoginės karjeros žydų tautinės mažumos švietimo sistemoje Kaune duris atvėrė jo pirmoji advokatų kontora. Iš karto po išrinkimo į Seimą, jis buvo išrinktas žydų frakcijos ir taip vadinamojo mažumų bloko pirmininku. 4-ajame dešimt. J. Robinzonas dirbo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos tarptautinės teisės patarėju. Eidamas šias pareigas jis atstovavo Lietuvai tiek Nuolatiniame tarptautiniame teisme, tiek tarptautiniuose arbitražuose. 1940 m. gruodį J. Robinzonas emigravo į JAV. Mirė 1977 m. spalio 24 d. Niujorke.[6]

Teisiniu aspektu pavardžių keitimo ypatumus tarpukariu išsamiai nagrinėjo žymus to meto teisininkas ir politikas Jokūbas Robinzonas, konstatavęs, jog Užnemunėje neegzistavo jokios taisyklės dėl žmonos pavardės. 1825 m. Civilinio Kodekso 181 straipsnis, nustatęs, kad žmona priima vyro pavardę, dar iki aptariamojo laikotarpio buvo pakeistas. Tačiau, pasak J. Robinzono, tai nebuvo traktuojama kaip pagrindas ištekėjusiai moteriai išlaikyti mergautinę pavardę, nes vyro vardo įgijimas santuoka yra bendra visų įstatymdavysčių taisyklė.[7]

Tuometiniai Užnemunėje galioję įstatymai nenumatė, ar ištekėjusi moteris gali naudotis ir savo mergautine pavarde greta vyro pavardės. Teigiama, jog praktikoje toks pavardžių vartojimas nebuvo reta išimtis, ir savaime tam niekas negalėjo prieštarauti, nes mergautinė pavardė tam tikrais atvejais (pvz., moteris savo mergautine pavarde įgijo mokslo laipsnį ar tokią profesiją kaip dailininkės, mokslininkės ir t.t.) galinti turėti ištekėjusiai moteriai didelės reikšmės. Taigi, nebuvo pagrindo drausti dviejų pavardžių vartojimą.[8]

Išsiskyrusių moterų pavardžių klausimas buvo keblus. Prieš I-ąjį pasaulinį karą būta prieštaringų vertinimų: vienos pozicijos šalininkai pasisakė, jog išsiskyrusi moteris galėjusi išsaugoti buvusio vyro pavardę, tuo tarpu kiti teigė, jog turinti išsiskyrusiosios statusą moteris netenka teisės vadintis santuokoje įgyta pavarde, jeigu skyrybų kaltininkė esanti ji pati. 1931 m. balandžio 18 d. ir gegužės 2 d. Lenkijos aukščiausiasis teismas savo visuotinio susirinkimo nutarime priėmė, jog išsiskyrusi moteris turi teisę susigrąžinti savo mergautinę pavardę, o vyras teismo keliu gali uždrausti kaltai žmonai vadintis jo pavarde. Tačiau praktikoje šis nutarimas nesulaukė palankaus vertinimo, todėl buvo laikomasi nuomonės, kad skyrybų atveju moteris pasilieka vyro pavardę, net ir tuo atveju, jeigu buvo jų kaltininkė.[9]

Didžiojoje Lietuvos dalyje galioję Civiliniai įstatymai numatė, jog pripažinus santuoką neteisėta, moteris negali įgyti nesamo vyro pavardės. Prieštaringos nuostatos galiojo Užnemunėje, kur tokiu atveju Civilinio Kodekso 260 straipsnis numatė, jog santuokos neteisėtumo pripažinimas nenaikina iš jos einančių pasekmių, taigi, ir įgytos pavardės. Tačiau 261 straipsniu įtvirtinama, jog moteris iš buvusios santuokos jokių teisių neįgyja. Tad teisininkas J. Robinzonas šią nuostatą interpretavo kaip turinčią absoliučią galią – pripažinus santuoką neteisėta, moteris ipso lege praranda teisę naudotis vyro pavarde.[10]

Mirus vyrui, žmona išsaugodavusi visas teisėtos santuokos metu įgytas teises, todėl galėjusi ir toliau vadintis vyro pavarde. Ta pati nuostata dėl žmonos pavardės išsaugojimo galiojo ir paskelbus vyrą nežinia kur dingus. Tai prilygo mirties atvejui.[11]

Užnemunėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pavardžių ir vietovardžių rašymą reglamentavo keletas teisinių dokumentų: „ĮSAKYMAS dėl žmonių vardų, pavardžių ir pravardžių, taip pat ir vietų vardų rašymo“[12] ir „Pavardžių keitimo įstatymas“.[13] Pirmajame – nurodoma, jog dokumentuose ar oficialiuose raštuose žmonių asmenvardžiai bei gyvenamų vietų (miestų, miestelių ir kaimų) vardai turi būti rašomi nelaužant lietuvių kalbos dėsnių, būtent taip, kaip jie yra lietuvių kalboje tariami, ir lietuvių kalbos fonetikos dėsniais einant. Antrajame – nurodoma pavardžių keitimo tvarka. Prašymus pakeisti pavardę galėjo teikti ne jaunesni kaip 21 metų asmenys. Teisti piliečiai prašymus keisti pavardę galėjo praėjus penkeriems metams nuo bausmės atlikimo. 1938 m. gruodžio 6 d. Seimas priėmė „Pavardžių įstatymą“, kuriame nurodoma pavardžių suteikimo, keitimo, taisymo ir rašymo tvarka.[14]

Būdviečio parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Būdviečio parapijos vietovės pagal 1922–1938 m. santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[15] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Berezninkai, Burokai, Būdviečio dvaras, Būdvietis, Cirailiai (kitaip dar Čyrailiai), Dainoriai, Gurciškiai, Kalniai, Kybartai, Mastauka, Miklausiai, Miklašuvka, Miklašuvkos dvaras, Mockai, Mockava, Mockavos dvaras, Mockavos gelžkelio būdelė, Nauja Mockava, Nauja Radziuškė, Nauji Alksnėnai, Nauji Miklausiai, Nauji Šilėnai, Navininkai, Navininkų Būdelė, Navininkų Mockava, Paliūnai (vienu atveju minimi Didieji Paliūnai), Paliūnėlių dvaras, Papartėliai, Pašiliai, Radziškiai (kitaip dar Radziškės, Radziuškiai), Rudeliai, Rūdelė, Seni Alksnėnai, Senieji Radziškiai, Strumbagalvė (kitaip dar Strumbagalviai), Šilėnai, Šilėnų dvaras, Užukalniai, Valin(u)čiai, Vosyliškė. Būdviečio valsčius: Beraznykai, Būdviečio dvaras, Būdviečio bažnytkaimis, Kackinės dvaras, Kybartai, Miklašupkos dvaras, Miklašupka, Miklausiai, Miklausių viensėdis, Mockava, Mockavos dvaras, Pašiliai, Rudelių viensėdis, Strumbagalviai, Šilėnai, Šilėnų dvaras, Užukalniai, Varnakampis, Vosyliškė. Punsko valsčiui priklausiusios Būdviečio parapijos vietovės: Senieji Alksnėnai, Naujieji Alksnėnai, Burokai, Cyvailiai, Miklašuvka, Navininkai, Senieji Radziškiai, Naujieji Radziškiai, Rudelė. 

Rudaminos valsčiui priklausiusios Būdviečio parapijos vietovės: Gurciškiai, Mastauka

 

Paliūnai – ?

Cirailiai, Čyrailiai – Cyrailė Gurciškiai – Gurčiškė Miklausiai – Miklausė Nauja Radziuškė – Naujoji Radiškė Senieji Radziškiai – Senoji Radiškė Nauji Alksnėnai – Naujieji Alksnėnai Seni Alksnėnai – Senieji Alksnėnai 
Neegzistuoja: Miklašuvka,   Mockavos gelžkelio būdelė, Nauja Mockava, Nauji Miklausiai, Nauji Šilėnai, Navininkų Būdelė, Navininkų Mockava, Valin(u)čiai.
Po žemės reformos:[16]Būdviečio dvaras gavo naują pavadinimą Bilvyčiai Miklausio dvaras – Kalniai Mockavos dvaras – Mockai Paliūnėlių dvaras – Beraznykai Šilėnų dvaras – Dainorai Resurso I ir II dvarai – Papartėliai

Būdviečio valsčius pietuose ribojosi su Lenkija, vakaruose – su Punsko, šiaurės rytuose – su Rudaminos valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Būdviečio valsčius buvo vienas mažiausių Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 43 km²,[17] tačiau parapijos ribos buvo kur kas didesnės. Būdviečio parapijos dalimi buvo nemažai Punsko valsčiaus kaimų ir keletas Rudaminos valsčiaus vietovių. Remiantis 1922–1938 m. Būdviečio RKB santuokos metrikų knyga, Būdviečio parapijai priklausė beveik keturios dešimtys vietovių, tarp kurių atrandama ir šiandien jau neegzistuojančių pavadinimų arba neoficialių jų įvardijimų (žr. Lentelę). Kiek mažiau nei pusė vietovių visiškai nepakitusius pavadinimus išsaugojo iki šių dienų.

Tikėtina, jog parapijos ribos aptariamuoju laiku galėjo kisti arba tai dar nebuvo aiškiai nusistovėjęs darinys, ir skirtingi asmenys vienas ar kitas vietoves priskirdavo savo nuožiūra. Tai liudija keleto vietovardžių priskyrimas tai vienai, tai kitai parapijai. Gurciškiai, Mastauka, Papartėliai, Rūdelė, Strumbagalvė vienu atveju buvo priskiriami Būdviečio, kitu – Rudaminos parapijai. 1922 m. Burokai ir Užukalniai buvo priskiriami Punsko parapijai, vėliau greta jau paminėtų vietovių bei Radziškių ir Valinčių pavadinimų atsiranda įrašas, jog jos laikinai priklauso Būdviečio parapijai. 1926 m. tampa neabejotina, jog Burokai, Radziškiai, Užukalniai ir Valinčiai yra Būdviečio parapijos dalis.

Keletas Būdviečio parapijos gyvenamųjų vietų dabartiniame žemėlapyje neegzistuoja, tačiau remiantis tuomečiais žemėlapiais ir 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų surašymu, galima apytiksliai nustatyti jų geografinę padėtį. Miklašuvkos kaimas buvęs 19 kilometrų į šiaurės rytus nuo Lazdijų pašto. Tuo tarpu Miklašuvkos dvaras ta pačia kryptimi buvo nutolęs 15 kilometrų. Šiandien sudėtinga nustatyti Valinčių vietovės lokalizaciją, kadangi žemėlapiuose ir 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų bei vėlesniuose vietovių surašymuose toks vietovardis nefigūruoja. Valinčiai minimi ir Sangrūdos RKB santuokos metrikų knygoje, kaip šios parapijos dalis. Tad neatmestina, jog vietovė galėjusi būti Būdviečio ir Punsko valsčių sandūroje.

Klausimų kelia ir Paliūnų vietovės lokalizacija. Tuomečiuose vietovardžių surašymuose tokia vietovė minima Rudaminos ir Veisiejų valsčių sąrašuose, tačiau pakankamai toli nuo Būdviečio, jog būtų parapijos dalimi. Tuo tarpu šiandien Paliūnų pavadinimu egzistuoja keturios vietovės, tarp kurių viena – Būdviečio seniūnijoje.

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Būdviečio valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Mockavos dvare (220 gyv.) ir Strumbagalvių kaime (204 gyv.), mažiausias – Miklašuvkos kaime (9 gyv.) ir Rudelių viensėdyje (10 gyv.).[18]

Ne tik užimamos teritorijos dydžiu, bet ir gyventojų skaičiumi Būdviečio valsčius buvo vienas mažiausių Seinų apskrityje. 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šiame valsčiuje gyveno 1676 gyventojai (830 vyrų ir 846 moterys).[19] Tuo tarpu 1922–1938 m. laikotarpiu Būdviečio Jėzaus Nazaretiečio bažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 642 jaunavedžiai. Sąlyginai galima rekonstruoti 38% moterų ir maždaug penktadalio vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Būdviečio RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 15 vyriškų ir 22 moteriškos skirtingos pavardės.Būdviečio parapijoje populiariausia vyriška pavardė buvo Pečiulis, moteriška – Buckiūnaitė (žr. Lentelę).

Vyriškos pavardės Būdviečio parapijos vietovės Moteriškos pavardės Būdviečio parapijos vietovės
Ažukas 5 x Būdvietis (1x); Paliūnėlių dvaras (1x); kita (3x) Aleknavičiūtė (Aleknavičaitė) 3 x Miklausiai (2x); Nauji Alksnėnai (1x)
Buckiūnas 4 x Cirailiai (1x); Miklausiai (3x) Baliūnaitė 6 x Berezninkai (2x); Miklausiai (2x); Mockava (1x); Radziškiai (1x)
Gelumbauskas 3 x Berezninkai (3x) Barkauskaitė 4 x Būdviets (1x); Kalniai (1x); Nauji Miklausiai (1x); Užukalniai (1x)
Kaluškevičius 4 x Būdvietis (1x); Cirailiai (3x) Bendoriūtė (Bendoraitė) 4 x Nauji Alksnėnai (1x); Radziškiai (1x); Valinčiai (2x)
Knyzas 5 x Berezninkai (4x); Strumbagalviai (1x) Buckiūnaitė 7 x Cirailiai (1x); Miklausiai (2x); Strumbagalviai (4x)
Matusevičius 5 x Cirailiai (1x); Mockava (2x); Paliūnai (1x); kita (1x) Burinskaitė 3 x Cirailiai (2x); Radziškiai (1x)
Malinauskas 4 x Būdvietis (3x); kita (1x) Dervinytė (Derviniutė) 3 x Berezninkai (1x); Navininkai (2x)
Marcinkevičius 4 x Kybartai (1x); kita (3x) Grabliauskaitė 3 x Cirailiai (1 x); Pašiliai (2x)
Mazaliauskas (Mazaleuskas) 3 x Mockai (1x); Mockava (1x); Mockavos dvaras (1x) Jankauskaitė 4 x Burokai (2x); Nauji Miklausiai (1x); Užukalniai (1x)
Pečiulis 7 x Nauja Radziuškė (1x); Šilėnai (4x); kita (2x) Kalinauskaitė 4 x Burokai (2 x); Dainoriai (1x); Miklašufka (1x)
Petručionis 4 x Nauji Šilėnai (1x); kita (3x) Kasperavičiūtė (Kasparavičiaitė, Kasperavičaitė) 5 x Kybartai (2x); Strumbagalviai (3x)
Radžiūnas 4 x Mockava (3x); Šilėnai (1x) Kolytė 3 x Būdviečio dvaras (1x); Būdvietis (2x)
Tarutis 3 x Kita (3x) Kupstaitė 4 x Burokai (4x)
Valentukonis 3 x Kita (3x) Matusevičiūtė (Matusevičaitė) 5 x Cirailiai (1x); Mockai (1x); Mockava (3x)
Žilinskas 5 x Navininkai (2x); Papartėliai (1x); kita (2x) Moliušytė (Moliušaitė) 5 x Cirailiai (5x)
  Muckutė (Muckaitė, Muckiutė, Muckiūtė) 3 x Burokai (2x); Būdvietis (1x)
Prabulytė 3 x Mockava (2x); Strumbagalviai (1x)
Radžiūnaitė 5 x Mockava (3x); Radziškiai (1x); Šilėnai (1x)
Rančeliauskaitė 3 x Radziškiai (3x)
Stankevičiūtė (Stankevičiaitė) 4 x Kybartai (1x); Strumbagalviai (3x)
Staskevičiūtė (Staskevičiaitė) 6 x Berezninkai (2x); Burokai (4x)
Žardeckaitė (Žardeskaitė) 5 x Cirailiai (3x), Mockava (2x)
Populiariausių pavardžių suma:                           63 92

Kapčiamiesčio parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Kapčiamiesčio valsčius pietuose ribojosi su Lenkija, šiaurėje – su Kučiūnų, Veisiejų ir Leipalingio valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Kapčiamiesčio valsčius buvo didžiausias Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 242 km².[20] Valsčiaus ir parapijos ribos labai nežymiai skyrėsi. Remiantis 1922–1938 m. Kapčiamiesčio RKB santuokos metrikų knyga, Kapčiamiesčio parapijai viso aptariamojo periodo metu priklausė beveik šešios dešimtys vietovių, tarp kurių nemaža dalis egzistuoja dabartiniame Lietuvos žemėlapyje nepakeitę senųjų pavadinimų (žr. Lentelę).

Vietovardžiai pagal 1922–1938 m. Kapčiamiesčio parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[21] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Alekniškiai, Bugieda (kitaip dar Bugėda), Burbai, Dumbliauskai, Elenavo palivarkas, Gailegirių viensėdija, Gerveliai, Griekavas (kitaip dar Gryckavas), Gulbeniškė, Igorka, Igorkos dvaras, Igorkos sodybėlė, Ivoškai, Jančuliai (kitaip dar Jončuliai), Jezdas, Juzepavo palivarkas (kitaip dar Juozapavas), Justinavo dvaras (kitaip dar Justinavė), Juškonys, Kalviai, Kapčiamiestis, Karaivonys, Kuodžiai, Kuzabiškė, Macevičiai, Macevičių dvaras, Macevičių fabrikas, Meciunai (kitaip dar Maciunai), Menciškė, Mikališkė, Nasutai (kitaip dar Nasūtai), Navikai, Neviedė, Pabudavietis, Padumbliai, Paelenavas, Pajančuliai, Parelenka, Palačonys, Paulenka, Paviesninkai, Pertakas, Purviniai, Serguškė, Simoniškė, Simoškai (kitaip dar Semoškai), Stalai, Studzianka, Subačiai, Sventojanskas (kitaip dar Šventojanskas), Šapurai, Vadzinis sodyba, Vainežeriai (kitaip dar Vainežeris), Vainiunai, Valentai, Varviškė (kitaip dar Varviškiai), Volskai, Žmirkliai (kitaip dar Žmyrklės). Alekniškiai, Bugieda, Burbai, Dumbliauskai, Elenavo palivarkas, Gailiagirio viensėdis, Gerveliai, Grickavas, Gulbiniškės viensėdis, Igorka, Ivoškai, Jezdo viensėdis, Juozapavos palivarkas, Jončiuliai, Justinavo dvaras, Juškonys, Kalviai, Kapčiamiesčio miestelis, Karaivonys, Kuodžiai, Kuzabiškės viensėdis, Mečiūnai, Menčiškė, Mykališkė, Mocevičių palivarkas, Mocevičiai, Nasutai, Navikai, Niviedės viensėdis, Pabudavietis, Padumbliai, Paelenava, Pajančuliai, Palačonys, Paliepis, Panevedžio viensėdis, Paulenka, Pavesninkai, Pertakas, Purviniai, Semoškai, Simoniškės viensėdis, Sirguškiai, Stalai, Subačius, Sventojanskas, Šapurai, Ustronijos palivarkas, Vadinio viensėdis, Vaikšnoriškės viensėdis, Vainiūnai, Valentai, Varviškiai, Volskų viensėdis, Žmirkliai. Griekavas – Gryckavas Gulbeniškė – Gulbiniškė Jančuliai – Jančiuliai Karaivonys – Kareivonys Meciunai – Mėčiūnai Nasutai – Nasūtai Palačonys – Palačionys Paviesninkai – Paveisininkai Serguškė – SirguškėSimoniškė – Simaniškė

Simoškai – Semoškai

Sventojanskas – Sventijanskas

Vainežeriai – Vainežeris

Vainiunai – Vainiūnai

Žmirkliai – Žmirklės

Neegzistuoja Gailegirių viensėdija, Igorka, Igorkos dvaras, Igorkos sodybėlė, Justinavė, Kuzabiškė, Macevičių dvaras, Macevičių fabrikas, Neviedė, Pabudavietis, Paelenavas, Pajančuliai, Parelenka, Studzianka, Vadzinis sodyba. 

Po žemės reformos:[22]Elenavo dvaras priskirtas Paelenavui, Juozapavos dvaras – Kapčiamiesčio miesteliui, Justinavos dvaras – Vainežeriui.

Aptariamuoju laikotarpiu Kapčiamiesčio parapijos ribos keitėsi, kuomet 1935 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio vyskupas Antanas Karosas įpareigojo Leipalingio vikarą Pranciškų Šukį (1903–1977) steigti naują Gerdašių parapiją. 1936 m. buvo pastatyta iki šiol veikianti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia. Naujai įsteigtai Gerdašių parapijai buvo priskirti Leipalingio ir Kapčiamiesčio parapijų kaimai. Iš Kapčiamiesčio parapijos kaimų Gerdašiams buvo priskirta Bugieda, Sirguškė, Sventijanskas ir Varviškė. Pastebėta, jog iki Gerdašių parapijos įsteigimo nebuvo vieningai sutariama dėl Butelionių kaimo – kartais įvardijama kaip Leipalingio, o kartais kaip Kapčiamiesčio parapijos vietovė.

Dalis Kapčiamiesčio parapijos gyvenamųjų vietų dabartiniame žemėlapyje neegzistuoja, jas mena tik kiti geografiniai objektai: Justinavo miškas, Kuzabiškės miškas, Vadinio ežeras. Neviedės vardu šiandien žinomi netgi trys objektai – tai upė, miškas ir ežeras. Pasiremiant šaltiniais, spėjama, jog Igorka, Igorkos dvaras ir Igorkos sodybėlė buvę ant dabartinės Igaros upės kranto, Lietuvos dalyje. Gailegirių viensėdis nuo Veisiejų pašto buvo nutolęs 14 kilometrų į pietryčius, Neviedė – 17 kilometrų į pietus, Pabudavietis – 22 kilometrus į pietvakarius, Paelenavas – 23 kilometrus į pietvakarius, Vadinis – 15 kilometrų į pietvakarius, Kuzabiškė buvusi 12 kilometrų į pietus nuo Veisiejų stoties. Tikėtina, jog Parelenkos ir Studziankos kaimai buvę dabartinės Lenkijos teritorijoje.

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Kapčiamiesčio valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Kapčiamiesčio miestelyje (835 gyv.) ir Varviškės kaime (253 gyv.), mažiausias – Gulbiniškės (5 gyv.), Panevedžio (5 gyv.) ir Vadinio (5 gyv.) viensėdžiuose.[23]

Gyventojų skaičiumi Kapčiamiesčio valsčius buvo trečias pagal dydį Seinų apskrityje. 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šiame valsčiuje gyveno 5171 gyventojas (2410 vyrų ir 2761 moteris).[24] Tuo tarpu 1922–1938 m. laikotarpiu Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 1418 jaunavedžių. Sąlyginai galima rekonstruoti daugiau kaip ketvirtadalį moterų ir vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Kapčiamiesčio RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 33 vyriškos ir 45 moteriškos skirtingos pavardės. Populiariausia parapijoje vyriška pavardė buvo Barkauskas, o moteriškos išskiriamos net keturios – Kelmelytė, Lazauskaitė, Stravinskaitė ir Subačiūtė (žr. Lentelę).

Vyriškos pavardės Kapčiamiesčio parapijos vietovės Moteriškos pavardės Kapčiamiesčio parapijos vietovės
Bankieta (Bankietas) 5 x Ivoškai (2x); Nasutai (3x) Barkauskaitė (Barkauskienė, Barkauskiutė) 12 x Kapčiamiestis (10x); Kalviai (2x)
Barkauskas 15 x Kapčiamiestis (14x); Kalviai (1x) Belevičiūtė (Belevičiutė) 5 x Bugieda (1x); Varviškė (4x)
Burba 12 x Burbai (4x); Kalviai (2x); Kapčiamiestis (3x); Kuodžiai (1x); Subačiai (1x); kita (1x) Benderavičiūtė (Bendaravičiutė, Bendaravičiūtė) 6 x Meciunai (2x); Pertakas (3x); Varviškė (1x)
Černiauskas 6 x Igorka (1x); Menciškė (1x); Purviniai (4x) Burbaitė (Burbiutė, Burbiūtė), 10 x Burbai (5x); Ivoškai (1x); Kapčiamiestis (1x) Kuodžiai (2x); Subačiai (1x)
Dumbliauskas 12 x Dumbliauskai (2x); Kapčiamiestis (1x); Kuodžiai (1x); Macevičiai (1x); Menciškė (1x); Neviedė (2x); Neviedės sodyba (1x); Purviniai (1x); Vainiūnai (2x) Dubauskaitė (Dubauskiutė) 5 x Paviesninkai (5x)
Gasevičius 5 x Bugieda (3x); Igorka (2x) Dumbliauskaitė (Dumbliauskiutė, Dumbliauskiūtė) 11 x Dumbliauskai (5x); Meciunai (1x); Menciškė (2x); Neviedė (1x); Palačonys (1x); Purviniai (1x)
Jankauskas 5 x Igorkos dvaras (1x); Juškonys (4x) Gasevičiūtė 5 x Bugieda (4x); Igorka (1x)
Janulevičius 12 x Griekavas; Karaivonys; Menciškė; Pajančiuliai; Paviesninkai; Semoškai; kita Jančulytė (Jančiulytė, Jančuliutė, Jančuliūtė) 10 x Jančuliai (6x); Kapčiamiestis (3x); Purviniai (1x)
Jarašius 8 x Palačonys (2x); Purviniai (6x); Janulevičiūtė (Janulevičiutė) 8 x Karaivonys (5x); Meciunai (2x); Semoškai (1x)
Juodeška 6 x Varviškė (6x) Jarašiūtė (Jarašiutė) 9 x Kalviai (1x); Kapčiamiestis (1x); Karaivonys (2x); Palačonys (3x); Purviniai (2x)
Juozulynas 11 x Gryckavas (4x); Kapčiamiestis (7x) Juodeškaitė (Juodeškiūtė) 5 x Varviškė (5x)
Jurkonis 12 x Kapčiamiestis (3x); Vainiunai (8x); kita (1x) Juozulynaitė (Juozulynienė, Juozulyniutė, Juozulyniūtė) 13 x Dumbliauskai (1x); Kapčiamiestis (9x); Macevičiai (1x); Vainiunai (1x); Žmyrklės (1x)
Kelmelis 12 x Kapčiamiestis (2x); Mikališkė (6x); Padumbliai (1x); Stalai (3x) Jurkonytė(Jurkoniutė, Jurkoniūtė) 13 x Juškonys (1x); Kapčiamiestis (2x); Vainiunai (9x); Žmyrklės (1x)
Lazauskas 12 x Dumbliauskai (1x); Ivoškai (2x); Kapčiamiestis (2x); Vainiunai (5x); Valentai (2x) Kelmelytė (Kelmelienė, Kelmeliutė, Kelmeliūtė) 17 x Kapčiamiestis (8x); Mikališkė (3x); Navikai (1x); Padumbliai (1x); Paelenavas (1x); Stalai (3x)
Lukaševičius 10 x Alekniškė (2x); Dumbliauskai (1x); Kalviai (1x); Padumbliai (5x); kita (1x) Kmeliauskaitė (Kmeliauskienė, Kmeliauskiutė) 6 x Kapčiamiestis (2x); Paviesninkai (4x);
Margelis 10 x Dumbliauskai (2x); Jezdas (1x); Jezdas sėdyba (1x); Juškonys (4x); kita (2x) Krajauskaitė 6 x Pabudavietis (4x); Macevičiai (2x)
Miliauskas 6 x Kuodžiai (3x); Pertakas (3x) Kryžiokaitė (Kryžiokiutė) 7 x Kapčiamiestis (1x); Paviesninkai (6x)
Radzevičius 6 x Karaivonys (2x); Menciškė (2x); Varviškė (1x); kita (1x) Lazauskaitė (Lazauskiutė, Lazauskiūtė) 17 x Dumbliauskai (2x); Ivoškai (1x); Juškonys (4x); Kapčiamiestis (2x); Vainiunai (8x)
Ramanauskas 8 x Alekniškė (5x); Mikališkė (1x); Nasutai (2x) Lukaševičiūtė (Lukaševičienė, Lukaševičiutė) 8 x Alekniškė (1x); Burbai (1x); Kalviai (1x); Kuodžiai (1x); Padumbliai (2x); Sventojanskas (2x)
Sadeckas 7 x Kapčiamiestis (2x); Nasutai (1x); Pertakas (4x) Margelytė (Margeliutė, Margeliūtė) 6 x Dumbliauskai (1x); Jezdas (1x); Kapčiamiestis (2x); Navikai (2x)
Skrabulis 5 x Meciunai (1x); Simoškai (2x); Vainiunai (2x) Maslauskaitė (Maslauskiutė) 5 x Alekniškė (2x); Burbai (1x); Meciunai (2x)
Stravinskas 12 x Gulbeniškė (1x); Juškonys (6x); Navikai (1x); Parelenka (1x); Paulenka (2x); kita (1x) Miciulevičiūtė (Miciulevičaitė, Miciulevičiutė) 5 x Kalviai (4x); Kapčiamiestis (1x)
Subačius 13 x Burbai (4x); Karaivonys (1x); Menciškė (1x); Mikališkė (1x); Palačonys (2x); Purviniai (1x); Subačiai (3x) Miliauskaitė (Miliauskienė) 7 x Kuodžiai (2x); Pertakas (5x)
Sukackas (Sukacka) 8 x Ivoškai (3x); Kalviai (2x); Macevičiai (1x); Maciunai (1x); Vainiunai (1x) Milciūtė 5 x Karaivonys (2x); Purviniai (3x)
Šarkauskas 5 x Gryckavas (2x); Kapčiamiestis (1x); Menciškė (1x); Paelenavas (1x) Palačonytė (Palačoniutė) 5 x Palačonys (5x)
Šerkšnas 5 x Jančuliai (1x); Kalviai (1x); Šapurai (1x); kita (2x) Petrauskaitė 6 x Kapčiamiestis (4x); Macevičiai (1x); Subačiai (1x)
Ūsas (Usas) 7 x Kapčiamiestis (1x); Padumbliai (3x); Palačonys (2x); Paviesninkai (1x) Plytninkaitė 5 x Kalviai (1x); Macevičiai (1x); Macevičių dvaras (1x); Pabudavietis (1x); Pertakas (1x)
Vaikšnoras 5 x Kapčiamiestis (3x); Sventojanskas (1x); kita (1x) Radzevičiūtė (Radzevičiutė) 6 x Kalviai (1x); Karaivonys (1x); Menciškė (1x); Mikališkė (1x); Padumbliai (1x); Varviškė (1x)
Valašinas 5 x Ivoškai (2x); Kuodžiai (1x); Padumbliai (2x) Rutkauskaitė (Rutkauskienė, Rutkauskiūtė) 5 x Kalviai (1x); Paelenavas (3x); Šapurai (1x)
Valenta 11 x Dumbliauskai (1x); Ivoškai (1x); Kapčiamiestis (1x); Vainiūnai (2x); Valentai (6x) Sabaliauskaitė (Sabaliauskiutė) 6 x Kapčiamiestis (1x); Karaivonys (5x)
Varnelė 5 x Dumbliauskai (1x); Ivoškai (2x); Juškonys (1x); Mikališkė (1x) Sadeckaitė (Sadeckiutė, Sadeckiūtė) 5 x Kapčiamiestis (1x); Pertakas (3x); Šapurai (1x)
Žibuda (Žibūda) 8 x Alekniškė (1x); Karaivonys (1x); Menciškė (5x); Nasutai (1x) Smagurytė (Smaguriutė, Smaguriūtė) 5 x Justinavo dvaras (2x); Subačiai (3x)
Žukauskas 7 x Bugieda (5x); Karaivonys (1x); kita (1x) Stankevičiūtė (Stankevičaitė, Stankevičienė, Stankevičiutė) 14 x Juškonys (7x); Kapčiamiestis (5x); Kuodžiai (1x); Meciūnai (1x)
  Stravinskaitė (Stravinskiutė, Stravinskiūtė) 17 x Juškonys (4x); Kapčiamiestis (3x); Nasutai (1x); Pajončiuliai (1x); Paviesninkai (4x); Paulenka (4x)
Subačiūtė (Subačiutė) 17 x Burbai (5x); Menciškė (4x); Palačonys (5x); Subačiai (2x); kita (1x)
Sukackaitė (Sukackiutė, Sukackiūtė) 15 x Ivoškai (2x); Kalviai (3x); Macevičiai (2x); Maciunai (2x); Padumbliai (3x); Vainiunai (3x)
Šermukšnytė (Šermukšniutė, Šermukšniūtė) 5 x Juškonys (3x); Menciškė (2x)
Šumskytė (Šumskaitė, Šumskiūtė) 10 x Varviškė (10x)
Ūsaitė (Usaitė, Usiutė, Ūsienė, Ūsiutė) 8 x Kapčiamiestis (1x); Padumbliai (4x); Palačonys (1x); Paviesninkai (2x)
Vaišnoraitė (Vaišnorienė) 5 x Dumbliauskai (1x); Kapčiamiestis (1x); Maciunai (1x); Simoškai (1x); Valentai (1x)
Valašinaitė 5 x Ivoškai (4x); Kalviai (1x)
Valentaitė (Valenciutė) 13 x Dumbliauskai (3x); Ivoškai (2x); Valentai (8x)
Varnelytė (Varneliutė, Varneliūtė) 7 x Ivoškai (1x); Juškonys (1x); Mikališkė (4x); Subačiai (1x)
Žibudaitė (Žibudziutė, Žibūdaitė) 7 x Menciškė (6x); Padumbliai (1x)
Žukauskaitė (Žukauskiutė) 7 x Bugieda (5x); Karaivonys (2x)
Populiariausių pavardžių suma:                         279 374

Kučiūnų parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Kučiūnų valsčius pietvakarinėje dalyje ribojosi su Lenkija, šiaurinėje – su Lazdijų, pietrytinėje – su Kapčiamiesčio valsčiais. Kučiūnų valsčiaus ir parapijos ribos labai nežymiai skyrėsi. Remiantis 1922–1938 m. Kučiūnų RKB santuokos metrikų knyga, parapijai priklausė 22 vietovės, tarp kurių nemaža dalis egzistuoja dabartiniame Lietuvos žemėlapyje. (žr. Lentelę). Tiesa, parapijos vietovių sąraše minimos Gudelios (Gudelių) priklausymas Kučiūnų parapijai kelia abejonių, kadangi ši vieta paminima tik vieną kartą, nors 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, joje gyveno 201 gyventojas.[25] Lyginant su kitomis vietovėmis, Gudelia(i) buvo gana nemažas kaimas.

Vietovardžiai pagal 1922–1938 m. Kučiūnų parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[26] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Akmeniai, Aradninkai (kitaip dar Aradnykai), Briniai, Gudelia, Kalėdiškiai, Kalviškiai, Kauknoras (kitaip dar Kauknoris), Kažaniai, Kučiūnai, Miškiniai, Paveisiejai (kitaip dar Padveiseikai ar Padveisnikai), Padleskai, Pazapsiai, Pieniuočė (kitaip dar Pieniuočiai), Pšeimoja, Puodiškiai (kitaip dar Puodiškiai), Rakelija, Saločiai, Sapiegiškiai, Vitkava, Zelionka, Žagarai. Kučiūnų valsčius: Akmeniai, Aradnykai, Briniai, Kalediškiai, Kalviškiai, Kauknorio dvaras, Kauknorio viensėdis, Kažaniai, Kučiūnų bažnytkaimis, Miškiniai, Padveiseikių dvaras, Pazapsiai, Pieniuočiai, Puodziškiai, Rakelija, Saločių viensėdis, Sapiegiškiai, Sureciškės viensėdis, Zelionka. 

Veisiejų valsčiui priklausiusios Kučiūnų parapijos vietovės: Pšeimos viensėdis, Gudeliai.

Kažaniai – Kaženiai Padleskai – Podlaski (Lenkija) Pšeimoja – Pšeima Puodiškiai – Puodžiškė Rakelija – Rachelany (Lenkija) Žagarai – Żagary (Lenkija)
Neegzistuoja Kalviškiai, Vitkava.

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Kučiūnų valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Akmenių (406 gyv.) ir Miškinių (343 gyv.) kaimuose, mažiausias – Sureciškės (7 gyv.) ir Kauknorio (10 gyv.) viensėdžiuose bei Kauknorio dvare (10 gyv.).[27] Nors Kauknorio viensėdyje gyveno dešimt kartų mažiau gyventojų nei Kalviškių kaime, tačiau pastarosios gyvenvietės geografinę padėtį šiandien galima tik nuspėti – Kalviškiai driekėsi 7 kilometrai į pietryčius nuo Lazdijų pašto. Sudėtinga lokalizuoti, kur buvo įsikūrusi Vitkava, kadangi tuomečiuose žemėlapiuose ir vietovių surašymuose ji neegzistavo. Galbūt tai kažkurios Kučiūnų parapijos vietovės neoficialus įvardijimas, nepatekęs į jokius surašymus?!

Gyventojų skaičiumi Kučiūnų valsčius buvo vienas mažiausių Seinų apskrityje. 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šiame valsčiuje gyveno 2372 gyventojai (1146 vyrai ir 1226 moterys).[28] 1922–1938 m. laikotarpiu Kučiūnų šv. Kazimiero parapijosbažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 666 jaunavedžiai. Sąlyginai galima rekonstruoti daugiau kaip ketvirtadalį moterų ir kiek mažiau nei penktadalį vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Kučiūnų RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 11 vyriškų ir 18 moteriškų skirtingų pavardžių.Populiariausia parapijoje vyriška pavardė buvo Goberis, moteriškos – Goberytė ir Maksimavičiūtė (žr. Lentelę).

Vyriškos pavardės Kučiūnų parapijos vietovės Moteriškos pavardės Kučiūnų parapijos vietovės
Antanavičius 5 x Kažaniai (1x); Kučiūnai (1x); Pazapsiai (1x); Pieniuočiai (1x); kita (1x) Dabulytė (Dabulienė, Dabuliūtė) 6 x Akmeniai (5x); Kučiūnai (1x)
Černiauskas 4 x Padveiseikai (1x); kita (3x) Goberytė (Goberienė, Goberiutė, Goberiūtė) 13 x Kažaniai (7x); Kučiūnai (2x); Miškiniai (4x);
Češkevičius 4 x Aradninkai (1x); Kučiūnai (2x); Zelionka (1x) Grigaitė (Grigiutė, Grigiūtė) 6 x Aradninkai (1x); Sapiegiškiai (5x)
Goberis (Goberys) 10 x Kažaniai (2x); Kučiūnai (1x); Miškiniai (3x); Pazapsiai (1x); kita (3x) Janulevičiūtė 4 x Akmeniai (1x); Miškiniai (3x);
Kazokas 7 x Briniai (2x); Paveisiejai (1x); Pazapsiai (4x); Juodytė (Juodziutė, Juodzytė, Juodžiūtė) 11 x Briniai (8x); Puodziškiai (3x);
Margevičius 5 x Kalviškiai (1x); Kučiūnai (4x) Kamorūnaitė (Kamoruniutė, Kamorūniūtė) 7 x Kauknoris (1x); Sapiegiškiai (6x)
Matulevičius 5 x Aradninkai (3x); Kučiūnai (1x); kita (1x) Klimčauskaitė (Klimčauskienė, Klimčauskiūtė) 4 x Kalėdiškiai (2x); Miškiniai (2x)
Petrauskas 5 x Kučiūnai (1x); Sapiegiškiai (4x) Leskauskaitė (Liaskauskaitė) 6 x Briniai (5x); Miškiniai (1x)
Petruškevičius 5 x Kučiūnai (2x); Žagarai (1x); kita (2x) Magalengaitė 4 x Kučiūnai (1x); Pazapsiai (3x)
Soraka 4 x Kučiūnai (1x); Pazapsiai (3x) Maksimavičiūtė (Maksimavičienė, Maksimavičiutė) 13 x Akmeniai (12x); Miškiniai (1x)
Trainauskas 5 x Kažaniai (1x); Kučiūnai (1x); kita (3x) Matulevičiūtė 11 x Aradninkai (5x); Pazapsiai (4x); Sapiegiškiai (2x);
  Peciukonytė 5 x Akmeniai (2x); Miškiniai (3x)
Penkevičiūtė 4 x Akmeniai (2x); Kučiūnai (2x);
Petrauskaitė (Petrauskienė, Petrauskiūtė) 7 x Sapiegiškiai (6x); Paveisiejai (1x)
Ramanavičiūtė 5 x Kučiūnai (5x)
Sorakaitė (Sorakiūtė) 9 x Akmeniai (3x); Miškiniai (1x); Pazapsiai (5x);
Šeštokaitė (Šeštokiutė) 5 x Akmeniai (3x); Kučiūnai (1x); Sapiegiškiai (1x)
Vilkelytė (Vilkeliutė, Vilkeliūtė) 4 x Kalviškiai (2x); Kučiūnai (1x); Pazapsys (1x);
Populiariausių pavardžių suma:                      59 124

Leipalingio parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Vietovardžiai pagal 1922–1938 m. Leipalingio parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[29] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Abarauskai, Butelizna, Cimaniūnai, Černiauskai, Didžiasalis, Diržiai, Drapaliai, Druskininkėliai, Dulgininkai, Girdašiai, Guronys, Jovaišiai, Jurgeliškės dvaras, Kamorūnai, Kamorūnų dvaras, Kaziuliai, Kmieliava, Krivonys, Leipalingio Pusčia,[30] Leipalingis, Lipliūnai, Margai, Mižonys, Miciūnai, Mikalina, Mizerai, Neliubonys, Norkūnai, Paliepis, Paseirė (kitaip dar Paseireika), Podleipunka, Požaras, Radzvilonys, Raudonikiai, Saltoniškė, Sankonys, Sarniškė, Savanoriai, Smališkė, Stračiūnai, Sventojanskas, Šapurai, Šaulėnai, Šutronys, Tautėnai, Valančiūnai, Varnėnai, Veršiai, Viktorina, Vilaikiai, Vilkanastrai, Vilkininkai, Zasciūniškė, Živulčiškė. Leipalingio valsčius: Abarauskai, Aviernyčia, Butelizna, Cimaniūnai, Černiauskai, Didesalis, Diržai, Drapaliai, Druskininkėliai, Dulgininkai, Gerdašiai, Guronys, Jovaišiai, Jurgeliškės dvaras, Kamorūnai, Kamorūnų-Pošnios viensėdis, Kamorūnų dvaras, Kašiuliai, Kmieleva, Krivonys, Leipalingio dvaras, Leipalingio miestelis, Lipliūnai, Margai, Meška, Miciūnai, Mykalina, Mykalinos dvaras, Mizerai, Mižonys, Neliubonys, Norkūnai, Paseirių malūnas, Paseiriai, Podleipunka, Poežeris, Puščia, Radzvilonys, Saltoniškė, Sankonys, Smališkiai, Stračiūnai, Sventojanskas, Šaulėnai, Šutronys, Tartokai, Valančiūnai, Varnėnai, Vilkininkai, Vilkanastrai, Vilaikiai, Vilkas, Veršiai, Zagajus, Zasčiuniškiai. 

Kapčiamiesčio valsčiui priklausiusios Leipalingio parapijos vietovės: Šapurai, Viktorino dvaras

Butelizna – Butelionys Diržiai – Diržai Girdašiai – Gerdašiai Mižonys – Mažonys Mizerai – Mizarai Radzvilonys – Radvilonys Sankonys – Senkonys Sventojanskas – Sventijanskas Viktorina – ViktarinasVilaikiai – Vileikiai.
Neegzistuoja Jurgeliškės dvaras,Kmieliava, Leipalingio Pusčia, Podleipunka, Požaras, Sarniškė. 
Po žemės reformos:[31]Jurgeliškės dvaro sklypai priskirti Taikūnų, Salučių, Bartašiūnų ir Ilgininkų kaimams. Kamorūnų dvaras – Tautėnai Leipalingio dvaras – Savanoriai.

Leipalingio valsčius pietryčiuose ribojosi su Kapčiamiesčio, vakaruose – su Veisiejų, šiaurėje – su Seirijų (Alytaus apskr.), rytuose – su Liškiavos (Alytaus apskr.), valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Leipalingio valsčius buvo antras pagal dydį Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 227 km².[32] 1923 m. valsčiaus ir parapijos ribos nežymiai skyrėsi. Remiantis 1922–1938 m. Leipalingio RKB santuokos metrikų knyga, Leipalingio parapijai viso aptariamojo periodo metu priklausė penkios dešimtys vietovių (žr. Lentelę), tarp kurių atrandama ir šiandien jau neegzistuojančių pavadinimų. Didžioji dalis vietovių visiškai nepakitusius pavadinimus išsaugojo iki šių dienų.

Leipalingio parapijos ribos aptariamuoju laikotarpiu nemažai keitėsi. 1926 m. Cimaniūnai buvo priskirti naujai įkurtai Krikštonių parapijai, o Gerdašiai, Butelionys, Diržai, Guronys, Krivonys, Lipliūnai ir Norkūnai – Gerdašių parapijai. Sudėtinga tiksliai nustatyti, kuriai parapijai iš tiesų priklausė Sventojanskas ir Šapurai, kadangi vienu atveju minimi Leipalingio, kitu – Kapčiamiesčio parapijos sąrašuose.

Šiandien ganėtinai keblu tiksliau lokalizuoti Kmieliavos, Podleipunkos, Požaro ir Sarniškės vietoves, kadangi tuomečiuose žemėlapiuose jos nėra pažymėtos. Remiantis 1923 m. gyvenamų vietų surašymu, Kmieliava nuo Leipalingio pašto buvo nutolusi 6 kilometrus, Podleipunka – 3 kilometrus, Požaras (Poežeris) – 4 kilometrus. Tuo tarpu Sarniškės pavadinimas vietovių sąrašuose neegzistuoja.

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Leipalingio valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Leipalingio miestelyje (751 gyv.) ir Lipliūnų kaime (256 gyv.). Mažiausiai apgyvendinti buvo Tartokų (3 gyv.) ir Vilko (4 gyv.) kaimai,[33] kurių nė vienas gyventojas aptariamuoju metu santuokos nesudarė.

Gyventojų skaičiumi Leipalingio valsčius buvo antras pagal dydį Seinų apskrityje. 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šiame valsčiuje gyveno 5373 gyventojai (2576 vyrai ir 2797 moterys).[34] 1922–1938 m. laikotarpiu Leipalingio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangųbažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 1512 jaunavedžių. Sąlyginai galima rekonstruoti daugiau kaip ketvirtadalio moterų ir kiek mažiau vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Leipalingio RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 29 vyriškos ir 36 moteriškos skirtingos pavardės (žr. Lentelę). Populiariausia parapijoje vyriška pavardė buvo Vaikšnoras, moteriška – Mikelionytė.

Vyriškos pavardės Leipalingio parapijos vietovės Moteriškos pavardės Leipalingio parapijos vietovės
Balčius 6 x Mižonys (1x); kita (5x) Bozytė (Boziūtė, Boziutė) 5 x Kaziuliai (4x); Diržiai (1x)
Dūdys 6 x Lipliūnai (4x); Girdašiai (2x) Būbnaitė (Bubniūtė) 5 x Kamorūnai (4x); Diržiai (1x)
Jakimonis (Jekimonis) 7 x Krivonys (4x); kita (3x) Černiauskaitė (Černiauskiūtė); Černiauskienė 12 x Černiauskai (6x); Leipalingis (2x); Lipliūnai (1x); Miciūnai (1x); Valančiūnai (1x); Varnėnai (1x)
Janulevičius 6 x Jurgeliškės dvaras (2x); Šaulėnai (2x); Stračiūnai (1x); kita (1x) Čiurlevičiūtė 5 x Kaziuliai (5x)
Jurkonis 8 x Mizerai (2x); Paliepis (2x); Diržiai (1x); Jovaišiai (1x); kita (2x) Dūdytė (Dudžiūtė, Dūdžiūtė, Dūdiūtė) 5 x Lipliūnai (4x); Vilkanastrai (1x)
Kalėda 6 x Šutronys (3x); Paliepis (1x); Vilkininkai (1x); kita (1x) Janulevičiūtė 14 x Varnėnai (9x); Jurgeliškės dvaras (2x); Abarauskai (1x); Mikalina (1x); Vilkininkai (1x)
Kuckailys (Kuckailis) 6 x Mikalina (4x); Vilkininkai (2x) Jurkonytė (Jurkoniūtė); Jurkonienė 9 x Mizerai (4x); Neliubonys (2x); Paliepis (2x); Diržiai (1x)
Kuliešius 6 x Jovaišiai (2x); Leipalingis (1x); Veršiai (1x); kita (2x) Kalėdaitė (Kalėdžiūtė, Kaledziūtė) 6 x Šutronys (4x); Jovaišiai (1x); Paliepis (1x)
Lazauskas 6 x Butelizna (1x); Jurgeliškės dvaras (1x); Paliepis (1x); Varnėnai (1x); Vilkininkai (1x); kita (1x) Kraučelytė (Kraučeliūtė) 9 x Paliepis (4x); Leipalingio Pusčia (2x); Mizerai (3x)
Lazickas 6 x Krivonys (4x); Guronys (2x) Kuckailytė 5 x Mikalina (4x); Leipalingis (1x)
Lukaševičius (Lukoševičius) 7 x Vilkininkai (1x); kita (6x) Kučinskaitė (Kučinskiūtė) 6 x Zasciūniškė (6x)
Matulevičius 5 x Leipalingis (1x); Valančiūnai (1x); Vilkininkai (1x); kita (2x) Kuliešiūtė 6 x Leipalingis (4x); Jovaišiai (2x)
Mikelionis 19 x Leipalingis (5x); Didžiasalis (3x); Varnėnai (2x); Dulgininkai (1x); Kaziuliai (1x); Leipalingio kaimas (1x); Stračiūnai (1x); Valančiūnai (1x); kita (4x) Kvederavičiūtė (Kvederevičiūtė, Kvedarevičiūtė) 7 x Neliubonys (4x); Savanoriai (2x); kita (1x)
Mizeras (Mizaras) 10 x Dulgininkai (4x); Didžiasalis (1x); Leipalingis (1x); Šaulėnai (1x); Vilkininkai (1x); kita (2x) Lazickaitė 6 x Krivonys (3x); Guronys (2x); Vilkanastrai (1x)
Navickas 5 x Girdašiai (1x); Jovaišiai (1x); Mizerai (1x); Smališkė (1x); kita (1x) Levulytė (Levuliūtė) 12 x Paliepis (10x); Leipalingis (1x); Norkūnai (1x)
Petrauskas 10 x Sankonys (6x); Dulgininkai (1x); Jovaišiai (1x); Vilaikiai (1x); Vilkininkai (1x) Matulevičiūtė 6 x Kuolonys (1x); Leipalingis (1x); Valančiūnai (1x); Vilkininkai (3x)
Prapiestis 5 x Didžiasalis (1x); Girdašiai (1x); Jovaišiai (1x); kita (2x) Mikelionytė (Mikelioniūtė) 25 x Valančiūnai (7x); Didžiasalis (6x); Leipalingis (4x); Varnėnai (2x); Leipalingio dvaras (1x); Lipliūnai (1x); Podleipunka (1x); Sarniškė (1x); Šaulėnai (1x); kita (1x)
Radzvilavičius (Radzivilavičius) 7 x Stračiūnai (4x); Radzvilonys (2x); Didžiasalis (1x) Mizeraitė (Mizariūtė) 13 x Didžiasalis (5x); Leipalingis (4x); Dulgininkai (2x); Diržiai (1x); Mizerai (1x)
Stankevičius 9 x Varnėnai (2x); Didžiasalis (1x); Kamorūnų dvaras (1x); Taikūnai (1x); kita (4x) Navickaitė 10 x Jovaišiai (8x); Sankonys (2x)
Stravinskas 13 x Vilkanastrai (3x); Abarauskai (1x); Diržiai (1x); Girdašiai (1x); Leipalingis (1x); Mikalina (1x); kita (5x) Nenortaitė (Nenorčiūtė) 5 x Girdašiai (5x)
Šerkšnas 8 x Abarauskai (2x); Vilkanastrai (2x); Černiauskai (1x); Didžiasalis (1x); kita (2x) Paliutytė (Paliučiūtė) 5 x Smališkė (4x); Šapurai (1x)
Šoliūnas 7 x Vilaikiai (4x); Mižonys (1x); kita (2x) Petrauskaitė (Petrauskiūtė); Petrauskienė 16 x Sankonys (6x); Vilkininkai (3x); Dulgininkai (2x); Paliepis (2x); Didžiasalis (1x); Druskininkėliai (1x); Vilaikiai (1x)
Urbonas 6 x Paliepis (4x); Didžiasalis (1x); Lipliūnai (1x) Pilvelytė (Pilveliūtė) 5 x Abarauskai (5x)
Vaikšnoras 20 x Lipliūnai (6x); Kaziuliai (2x); Sventojanskas (2x); Butelizna (1x); Kaziuliai (1x); Leipalingis (1x); Mižonys (1x); Varnėnai (1x); kita (5x) Prapiestytė (Prapiesčiūtė) 14 x Paseireika (4x); Šutronys (4x); Diržiai (3x); Girdašiai (2x); Paliepis (1x)
Vailionis 8 x Leipalingis (3x); Didžiasalis (2x); Mizerai (1x); Valančiūnai (1x); kita (1x) Radzvilavičiūtė (Radzvilavičienė, Radzivilavičiūtė, Radzivilavičaitė) 19 x Radzvilonys (8x); Stračiūnai (10x); kita (1x)
Vaitulionis 6 x Vilkininkai (5x); Didžiasalis (1x) Radžiukynaitė (Radziukyniūtė, Radziukynaitė) 6 x Vilaikiai (4x); Leipalingis (2x)
Vilkelis 5 x Kmieliava (1x); kita (4x) Stankevičiūtė (Stankevičienė) 7 x Didžiasalis (1x); Drapaliai (1x); Mikalina (4x); Varnėnai (1x)
Žėkas 9 x Drapaliai (1x); Lipliūnai (1x); kita (7x) Stravinskaitė (Stravinskiūtė) 11 x Vilkanastrai (3x); Didžiasalis (2x); Abarauskai (1x); Cimaniūnai (1x); Diržiai (1x); Vilkininkai (1x); Mikalina (1x); Zasciūniškė (1x)
Žilionis 6 x Leipalingis (1x); kita (5x) Subačiūtė (Subačiutė, Subaciūtė) 10 x Jovaišiai (2x); Kamorūnai (2x); Saltoniškė (2x); Vilkanastrai (2x); Cimaniūnai (1x); Mizerai (1x)
  Šerkšnaitė (Šerkšniūtė) 18 x Abarauskai (6x); Vilkininkai (3x); Černiauskai (2x); Leipalingis (2x); Didžiasalis (1x); Dulgininkai (1x); Saltoniškė (1x); Varnėnai (1x); Vilkanastrai (1x)
Šoliūnaitė (Šoliūniūtė, Šoliuniūtė) 6 x Vilaikiai (4x); Mižonys (1x); Šutronys (1x)
Urbonaitė (Urboniūtė) 8 x Lipliūnai (5x); Paliepis (3x)
Vaikšnoraitė (Vaikšnoriūtė); Vaikšnorienė 23 x Guronys (1x); Kaziuliai (1x); Leipalingis (1x); Lipliūnai (12x); Sventojanskas (3x); Valančiūnai (2x); Varnėnai (3x)
Vailionytė (Vailioniūtė) 6 x Jovaišiai (4x); Didžiasalis (2x)
Valentaitė (Valenčiūtė) 7 x Varnėnai (3x); Kmieliava (2x); Miciūnai (2x)
Zubrickaitė 7 x Jovaišiai (3x); Černiauskai (2x); Druskininkėliai (2x)
Populiariausių pavardžių suma:                         228 339

Rudaminos parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Rudaminos valsčius pietuose ribojosi su Lazdijų, vakaruose – su Būdviečio, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Krosnos ir Raudenio (Marijampolės apskr.), rytuose – su Lazdijų valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Rudaminos valsčius neišsiskyrė kaip vienas didesniųjų Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 109 km².[35] Tačiau remiantis 1922–1938 m. Rudaminos RKB santuokos metrikų knyga, šios parapijos vietovių skaičius buvo didžiausias – priklausė beveik septynios dešimtys įvairaus tipo gyvenamų vietų (žr. Lentelę). Tik vienos vietovės priskyrimas parapijai kelia klausimų: Beviršiai buvo priskiriami tai Rudaminos, tai Lazdijų parapijai.

Vietovardžiai pagal 1922–1938 m. Rudaminos parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[36] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Bagatelius, Balabostė, Barava, Baravos dvaras, Barisuvka, Beviršiai, Bielėnai, Bludziškiai, Būda (kitaip dar Brazuvka, Brzozuvka), Bulakavas, Bulakavo dvaras, Česniškė, Dainavėlė, Derviniai, Dominiškiai, Dzembravas, Dzūkai, Elveriškė, Felicijanavas, Felicijanavo dvaras, Galadusio palivarkas, Gembašilis, Gumbeliai, Gurciškiai, Ilgalauka, Inkištai, Jaseniauka, Jaseniaukos dvaras, Jukneliškiai (greta šios vietovės pavadinimo įrašyta ir Budzilavas), Karkliniškės palivarkas, Karužai, Keistutiškiai, Kelmaičiai, Kelmaičių dvaras, Kelmynai, Kirsnelė, Kirsna Aštri, Kirsnos Aštrios dvaras, Kirsna Didė, Kirsnos Didės dvaras, Lopiškiai, Maišymai, Mastauka, Mikniškiai, Mozoliškės palivarkas, Mozoliškės vienkiemis, Natalinas, Nauja Kirsna, Neravai, Neravų dvaras, Pagrūdai (kitaip dar Pagrudai), Pakirsniai, Pakirsnių dvaras, Paliūnai, Papartėliai, Pasiekai, Podneravai, Resursas, Resurso dvaras, Rudamina, Rudaminos dvaras, Rūdelė, Skaistučiai, Slabadka, Strumbagalvė, Švedukampis, Turloiškiai, Turloiškių dvaras, Vingrėnai, Vidzgailai, Vigada, Vilkakarčemė, Vilkenyčia, Virbalai, Zelenka. Rudaminos valsčius: Bagatelius, Balabostai, Baravos dvaras, Barava, Barisauka, Beldavos viensėdis, Beviršai, Bielėnai, Bludiškiai, Būda, Bulokavos (Bulociškės) dvaras, Česniškės viensėdis, Naujieji Derviniai, Senieji Derviniai, Dzembravos viensėdis, Elveriškiai, Filicijanavos (Galadusio) palivarkas, Filicijanavos (Galadusio) viensėdis, Gumbeliai, Gurciškė, Inkištai, Jaseniaukos (Zygmuntavo) dvaras, Jukneliškės dvaras, Karklyniškės palivarkas, Karužai, Keistutiškė, Kelmaičiai, Kelmaičių palivarkas, Kelmynai (Pasiekai), Naujoji Kirsna, Didžioji Kirsna, Kirsnos-Ostrovo dvaras, Kirsnelės dvaras, Lapiškiai, Maišymai, Mastaukos viensėdis, Mažališkės palivarkas, Mikniškiai, Natalinas, Neravų viensėdis, Neravų dvaras, Pagrūdai, Pakirnių dvaras, Pakirsniai, Paliūnai, Paneravės viensėdis, Resurso (Benosiškės) dvaras, Rūdaminos bažnytkaimis, Rūdaminos dvaras, Strumbagalvė, Šeštakavos (Pileckų) viensėdis, Šeštokiškė, Šokolčizna, Švedakampis, Verbaliai (Krosnaviniai), Vidzgailiai, Vigados viensėdis, Vilkakarčiamė, Vilkinyčia, Vingrėnai, Virbaliai, Zelenkos viensėdis. 

Lazdijų valsčiui priklausiusi Rudaminos parapijos vietovė: Gembašilis 

Raudenio valsčiui priklausiusios Rudaminos parapijos vietovės:

Dominiškių viensėdis, Ilgalaukiai, Slabatka, Turloiškė, Turloiškės dvaras.

Aštri Kirsna – Aštrioji Kirsna Bludziškiai – Bludiškiai Bulakavas – Bulotiškė Felicijanavas – Filicijanavas Gurciškiai – Gurčiškė Jukneliškiai – Jukneliškė Keistutiškiai – Keistutiškė Kirsna-Didė – Didžioji Kirsna, Natalinas – Natalina Nauja Kirsna – Naujoji KirsnaSlabadka – Slabatka

Turloiškiai – Turlojiškė

Vilkenyčiai – Vilkinyčia.

Neegzistuoja Dzembravas, Galadusio palivarkas, Mozoliškės, Pasiekai, Podneravai, Resursas, Vigada, Zelenka. Ta pati vietovė turėjusi Kelmynų ir Pasiekų pavadinimus, tačiau antrasis vietovardis šiuo metu neegzistuoja.
Po žemės reformos:[37]Aštriosios Kirsnos – Dzūkai Bulakavo II dvaras – Dainavėlė Didžiosios Kirsnos dvaras – Kirsna Jaseniaukos dvaras priskirtas Kelmaičiams Neravų dvaras – Skaistučiai Pakirsnių dvaras – Vaičbaliai Resurso I ir II dvarai – PapartėliaiRudaminos I ir II dalys – Rudamina.

Sudėtinga tiksliau lokalizuoti šias Rudaminos parapijos vietoves: Dzembravą, Mozoliškes, Podneravus, Vigadą ir Zelenką, kadangi tuomečiuose žemėlapiuose jos nėra pažymėtos. Remiantis 1923 m. gyvenamų vietų surašymu, Dzembravas nuo Lazdijų pašto buvo nutolęs 4 kilometrus, Mozoliškės – 12 kilometrų, Podneravai – 6 kilometrus, Vigada – 8 kilometrus, Zelenka – 13 kilometrų. Galadusio palivarko pavadinimą dabartiniame žemėlapyje mena tik ežeras.

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Rudaminos valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Kirsnos-Ostrovo dvare (289 gyv.) ir Karužų kaime (281 gyv.), mažiausias – Šokolčiznos (3 gyv.) ir Vigados (5 gyv.) viensėdžiuose.[38]

1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Rudaminos valsčiuje gyveno 4545 gyventojai (2139 vyrai ir 2406 moterys).[39] 1922–1938 m. laikotarpiu Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 1228 jaunavedžiai. Sąlyginai galima rekonstruoti daugiau kaip ketvirtadalio moterų ir kiek mažiau vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Rudaminos RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 13 vyriškų ir 18 moteriškų skirtingų pavardžių (žr. Lentelę). Populiariausios parapijoje vyriškos pavardės buvo Motiejūnas ir Žukauskas, moteriškos – Bakšaitė ir Žukauskaitė.

Vyriškos pavardės Rudaminos parapijos vietovės Moteriškos pavardės Rudaminos parapijos vietovės
Burdulis 6 x Paliūnai (5x); kita (1x); Bakšaitė (Bakšienė, Bakšiutė, Bakšytė) 15 x Beviršiai (5x); Karužai (8x); Strumbagalvė (1x); Turloiškė (1x)
Busila (Busilas) 7 x Bulakavas (1x); Maišymai (1x); Neravai (1x); Neravų dvaras (1x); Pagrudai (1x); kita (2x) Busilaitė (Busilienė, Busiliutė) 7 x Balabostė (1x); Bulakavo dvaras (1x); Kirsna Didė (1x); Mikniškiai (2x); Neravų dvaras (1x); Vilkenyčia (1x)
Kalinauskas 6 x Maišymai (1x); kita (1x) Kaleinikaitė (Kaleinikiutė, Kaleininkaitė) 8 x Aštrios Kirsnos dvaras (2x); Beviršiai (1x); Derviniai (1x); Karužai (2x); Mikniškiai (1x); Virbalai (1x)
Kazlauskas 7 x Maišymai (3x); Pagrūdai (2x); kita (2x) Kasperavičiūtė (Kasperavičienė, Kasperavičiutė) 7 x Bielėnai (2x); Karužai (1x); Vingrėnai (1x); Virbalai (3x)
Kliučinskas 5 x Aštrios Kirsnos dvaras (1x); Kirsna Didė (1x); Nauja Kirsna (1x); Papartėliai (2x) Kazlauskaitė (Kazlauskienė) 8 x Gurciškiai (1x); Lopiškiai (1x); Maišymai (4x); Rudamina (1x); Rūdelė (1x)
Maskelis 8 x Aštriosios Kirsnos dvaras (1x); Didžioji Kirsna (1x); Inkištai (2x); Lopiškiai (2x); kita (2x) Kliučinskaitė 5 x Kirsna Didė (1x); Kirsnos Didės dvaras (1x); Papartėliai (2x); Rudaminos dvaras (1x)
Motiejūnas (Mociejūnas) 9 x Bulakavo dvaras (1x); Elveriškė (1x); Mikniškiai (1x); Neravai (1x); Pakirsniai (1x); Podneravai (1x); Rudamina (1x); Rudaminos dvaras (1x); Skaistučiai (1x) Kručkaitė 5 x Karužai (2x); Vingrėnai (3x)
Sakalauskas 5 x Maišymai (2x); Pagrudai (1x); Papartėliai (1x); kita (1x) Launikonytė (Launikonitė) 6 x Maišymai (2x(; Mikniškiai (3x); Skaistučiai (1x)
Stankevičius 8 x Aštriosios Kirsnos dvaras (1x); Bagatelius (1x); Derviniai (1x); Gumbeliai (1x); Rudaminos dvaras (1x); Strumbagalvė (1x); kita (2x) Malinauskaitė 5 x Elveriškė (1x); Lopiškiai (3x); Pakirsniai (1x)
Šermukšnis 5 x Dzembravas (2x); Karužai (1x); Kirsna Didė (1x); kita (1x) Marcinkevičiūtė (Marcinkevičiutė, Marcinkevičienė) 5 x Karužai (4x); Vilkakarčemė (1x)
Uzdzila (Uzdila) 7 x Paliūnai (6x); kita (1x) Mikalauskaitė (Mikalauskiutė) 7 x Bielėnai (4x); Kirsna Didė (2x); Maišymai (1x)
Žmuidzinas (Žmujdzina) 5 x Derviniai (2x); Karužai (2x); kita (1x) Motiejūnaitė (Mociejunaitė; Mociejuniutė, Mociejūnaitė) 8 x Beviršiai (1x); Elveriškė (3x); Karužai (1x); Kirsna Didė (2x); Podneravai (1x)
Žukauskas 9 x Maišymai (2x); Mikniškiai (1x); kita (6x) Patackaitė (Patackiutė) 5 x Karužai (1x); Maišymai (1x); Mikniškiai (3x)
  Stankevičiūtė (Stankevičienė, Stankevičiutė) 8 x Bagatelius (1x); Barava (1x); Gumbeliai (2x); Maišymai (2x); Rudamina (1x); Vingrėnai (1x)
Šalaševičiūtė 7 x Bludziškiai (1x); Lopiškiai (2x); Mikniškiai (2x); Paliūnai (1x); Virbalai (1x)
Žukauskaitė 15 x Barisuvka (1x); Beviršiai (1x); Maišymai (3x); Mikniškiai (3x); Slabadka (4x); Strumbagalvė (2x); Virbalai (1x)
Tarutytė (Taručiutė, Tarutienė, Tarutitė) 7 x Bulakavas (2x); Elveriškė (1x); Dainavėlė (1x); Papartėliai (1x); Resurso dvaras (1x); Strumbagalvė (1x)
Volodkevičiūtė (Volodkevičiutė, Volotkevičiūtė) 10 x Beviršiai (2x); Gurciškiai (4x); Papartėliai (1x); Vilkenyčia (3x)
Populiariausių pavardžių suma: 87 138

Sangrūdos parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Punsko valsčius arba Sangrūdos parapija pietuose ribojosi su Lenkija, vakaruose – su Liubavo, šiaurėje – su Kalvarijos (Marijampolės apskr.), rytuose – su Rudaminos valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Punsko valsčius buvo tarp mažiausiųjų Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 93 km².[40] Punsko valsčiaus ir Sangrūdos parapijos ribos skyrėsi. Parapijai buvo priskiriama tik apie dvidešimt vietovių (žr. Lentelę), tarp kurių penkios – Naujieji Alksnėnai (110 gyv.), Naujoji Radziškė (156 gyv.), Navininkai (286 gyv.), Senieji Alksnėnai (111 gyv.) ir Senoji Radziškė (262 gyv.) – įvardijamos ir kaip Būdviečio parapijos vietovės. Minimi kaimai išsiskyrė gana dideliu gyventojų skaičiumi, todėl tikėtina, jog dalis gyventojų bažnytines apeigas atlikdavo Būdviečio, kita dalis – Sangrūdos bažnyčiose.

Gazdų kaimas pagal administracinį suskirstymą buvo priskiriamas Punsko valsčiui, tačiau Kalvarijos parapijai. Vis tik Gazdų priskyrimas Kalvarijos parapijai kelia abejonių, kadangi pasitaikė nemažai atvejų, kai jaunikis ar jaunoji, kilę iš Gazdų, tuokdavosi Sangrūdos bažnyčioje. Nors įprastai nuotakos tekėdavo savo gimtosios parapijos bažnyčioje. Nepaisant to, galima manyti, jog tiek vietovių, tiek parapijiečių skaičiumi Sangrūdos parapija buvusi pati mažiausia Seinų apskrityje.

Vietovardžiai pagal 1925–1938 m. Sangrūdos parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[41] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Giluišiai, Gunkliškiai, Mergutrakiai (rečiau Mergutrakis), Naujieji Alksnėnai, Naujoji Radziškė, Navininkai (kitaip dar Novininkai, Naujininkai), Pasiekai, Rūdninkai (kitaip dar Rudninkai), Sangrūda, Sangrūdėlė, Senieji Alksnėnai, Senoji Radziškė, Svidiškiai, Trumpaliai (kitaip dar Trumpagaliai), Vaiponiškiai, Valinčiai, Zovoda (rečiau Zovada), Žagariškiai. Punsko valsčius: Senieji Alksnėnai, Naujieji Alksnėnai, Burokai, Cyvailiai, Gazdai, Gilnišiai, Gunkliškiai, Kasauskai, Mergutrakiai (I), Mergutrakių dvaras, Mergutrakiai (II), Miklašuvka, Navininkai, Palnyčia, Senieji Radziškiai, Naujieji Radziškiai, Rudelė, Rudninkai, Sangrudos dvaras, Svidiškiai, Trikampiai, Trumpaliai, Užukalniai, Vaiponiškiai, Zovada, Žegariškiai, Žegariškių dvaras. 

Liubavo valsčiui priklausiusi Sangrūdos parapijos vietovė: Pasiekai

Mergutrakiai – Mergutrakis Naujoji Radziškė – Naujoji Radiškė Pasiekai – Pasiekos Senoji Radziškė – Senoji Radiškė Vaiponiškiai – Vaiponiškė Žagariškiai – Žagariškė
Neegzistuoja Sangrūdėlė, Valinčiai. 

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Punsko valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Navininkų (286 gyv.) ir Senųjų Radziškių (262 gyv.) kaimuose. Mažiausiai apgyvendintas buvo Trikampių kaimas (5 gyv.) ir Mergutrakių dvaras(10 gyv.),[42] iš kurių nė vienas gyventojas aptariamuoju metu santuokos nesudarė.

Vyriškos pavardės Sangrūdos parapijos vietovės Moteriškos pavardės Sangrūdos parapijos vietovės
Bielys 3 x Naujoji Radziškė (1x); Navininkai (2x) Agurkytė 3 x Trumpaliai (1x); Žagariškiai (2x)
Burdulis 4 x Novininkai (1x); Vaiponiškiai (2x); kita (1x) Burdulytė (Burduliutė) 5 x Vaiponiškiai (5x)
Šalaševičius 3 x Kita (3x) Gibaitė (Gibienė; Gibiutė) 3 x Žagariškiai (3x)
Trečiokas 3 x Mergutrakiai (2x); Naujoji Radziškė (1x) Jankauskaitė 3 x Mergutrakiai (2x); Sangrūda (1x)
Zavistauskas 3 x Naujoji Radziškė (1x); Senoji Radziškė (1x); kita (1x) Janušauskaitė 5 x Zovoda (5x)
Žardeckas 3 x Navininkai (1x); Vaiponiškiai (1x); kita (1x) Markevičiūtė (Markevičaitė) 3 x Giluišiai (1x); Gunkliškiai (2x)
  Nadzeikaikaitė (Nadzeikienė) 3 x Sangrūdėlė (1x); Svidiškiai (2x)
Navasodaitė (Navasodžiutė) 3 x Žagariškiai (3x)
Sitkaitė 3 x Naujieji Alksnėnai (3x)
Tumelytė 3 x Senieji Alksnėnai (2x); kita (1x)
Valentaitė 3 x Zovoda (3x)
Valinčiūtė (Valinčienė) 5 x Naujieji Alksnėnai (3x); Zovoda (2x)
Zdanytė 5 x Giluišiai (3x); Navininkai (2x)
Žilinskaitė 3 x Pasiekai (1x); Sangrūdėlė (1x); Svidiškiai (1x)
Populiariausių pavardžių suma:                         19 50

1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Punsko valsčiuje gyveno 2907 gyventojai (1405 vyrai ir 1502 moterys).[43] 1925–1938 m. laikotarpiu Sangrūdos bažnyčioje susituokė 366 jaunavedžiai. Tai mažiausias sutuoktinių skaičius tarp visų Seinų apskrities parapijų, todėl sąlyginai galima rekonstruoti tik daugiau kaip dešimtadalio moterų ir kiek mažiau vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Sangrūdos RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotas pavardes, išryškėjo, jog dominuoja 6 vyriški ir 14 moteriškų skirtingų asmenvardžių (žr. Lentelę). Populiariausia parapijoje vyriška pavardė buvo Burdulis, moteriškos išskiriamos keturios – Burdulytė, Janušauskaitė, Valinčiūtė ir Zdanytė.

Šventežerio parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Šventežerio valsčius pietuose ribojosi su Kapčiamiesčio, šiaurės vakaruose – su Krosnos (Marijampolės apskr.), rytuose – su Seirijų (Alytaus apskr.), šiaurėje – su Simno (Alytaus apskr.), pietryčiuose – su Veisiejų valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Šventežerio valsčius neišsiskyrė kaip vienas didesniųjų Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 112 km².[44] Valsčiaus ir parapijos ribos nežymiai skyrėsi. Remiantis 1922–1938 m. Šventežerio RKB santuokos metrikų knyga, parapijai priklausė trys dešimtys įvairaus tipo gyvenamų vietovių (žr. Lentelę), tarp kurių nemaža dalis visiškai nepakitusius pavadinimus išsaugojo iki šių dienų. Keletą neegzistuojančių vietovių šiandien mena kiti geografiniai objektai: egzistuoja Mikyčių-Trako miškas ir Pečiagrindos upelis.

Vietovardžiai pagal 1922–1938 m. Šventežerio parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[45] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Agariniai, Babrai, Bakšiai, Bakšių dvaras, Burakavas, Buteliūnai, Ežerėliai, Giraitė, Grikapalis, Jenėnai, Kirtiliškė, Marčinkavizna, Mikyčiai, Mikyčiai-Trakas, Nemajūnai, Panarvė, Pečiagrindos vienkiemis, Petravičiai, Prapuntų dvaras, Prapuntų pošnia, Raistai, Randiškė, Sabinavas (kitaip dar Sabinavokovas), Straigiai, Šventežeris, Teizai, Teizininkai, Teizininkų dvaras, Vaideliotai, Žališkė. Šventežerio valsčius: Agariniai, Aleksiejiškė, Babrai, Bajoriškė, Bakšiai, Bakšių dvaras, Burakavas, Buteliūnai, Ežerėliai, Giraitė, Grikapalis, Janauka (Paveliuonė), Jenėnai (Juškoviai), Kanaukai, Kirtiliškės, Marcukavizna, Mikyčiai, Naujasodė (Degsnė), Nemajūnai, Pečegrindos viensėdis, Petravičiai (Petraučizna), Prepuntų dvaras, Raistai, Sabinavas, Straigių dvaras, Straigiai, Šlavantų dvaras (I), Šlavantų dvaras (II), Šlavantų bažnytkaimis, Šlavantai, Šventežerio bažnytkaimis, Šventežerio dvaras, Teizai, Teizų palivarkas, Teizininkai, Teizininkų dvaras, Uliškių palivarkas, Žališkė. 

Lazdijų valsčiui priklausiusi Šventežerio parapijos vietovė: Panarvė 

Krosnos valsčiui priklausiusios Šventežerio parapijos vietovės: Randiškė, Vaideliotai.

Jenėnai – Janėnai Marčinkavizna – Marčiukonys.
Neegzistuoja Bakšių dvaras, Mikyčių-Trako (dab. miškas), Pečiagrindos vienkiemis (dab. upelis), Prapuntų dvaras, Prapuntų pošnia.
Po žemės reformos:[46]Teizininkų dvaras priskirtas prie Teizininkų.

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Šventežerio valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Mikyčių kaime (585 gyv.) ir Šventežerio bažnytkaimyje (389 gyv.), mažiausias – Uliškių palivarke (10 gyv.) ir Pečegrindos viensėdyje (13 gyv.).[47]

1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Šventežerio valsčiuje gyveno 4426 gyventojai (2152 vyrai ir 2274 moterys).[48] 1922–1938 m. laikotarpiu Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 976 jaunavedžiai. Sąlyginai galima rekonstruoti daugiau kaip penktadalio moterų ir kiek mažiau vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Šventežerio RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 9 vyriškos ir 22 moteriškos skirtingos pavardės (žr. Lentelę). Populiariausia parapijoje vyriška pavardė buvo Blažauskas, moteriška – Pileckaitė.

Vyriškos pavardės Šventežerio parapijos vietovės Moteriškos pavardės Šventežerio parapijos vietovės
Babarskas 9 x Ežerėliai (2x); Šventežeris (1x); Teizai (1x); Vaideliotai (1x) Baigytė (Baigienė) 6 x Babrai (2x); Šventežeris (4x)
Blažauskas 10 x Ežerėliai (5x); Mikyčiai (1x); Nemajūnai (2x); Šventežeris (1x); Teizai (1x) Blažauskaitė 5 x Ežerėliai (1x); Jenėnai (1x); Nemajūnai (2x); Teizai (1x)
Čepononis 7 x Nemajūnai (1x); Mikyčiai (5x) Čepononytė (Čepononiūtė) 7 x Giraitė (1x); Mikyčiai (1x); Nemajūnai (5x)
Grėbliūnas 5 x Nemajūnai (2x); Šventežeris (1x); kita (2x) Gylytė 12 x Giraitė (3x); Kirtiliškė (1x); Nemajūnai (6x); Šventežeris (2x)
Lesevičius 7 x Giraitė (3x); Šventežeris (1x); Teizai (3x) Grėbliūnaitė (Grebliūnaitė) 7 x Nemajūnai (5x); Šventežeris (2x)
Motiejūnas 5 x Babrai (1x); Ežerėliai (3x); Teizai (1x) Jančukaitė (Jančiukaitė, Jančukiūtė) 6 x Giraitė (1x); Nemajūnai (4x); Šventežeris (1x)
Pileckas 9 x Burakavas (1x); Ežerėliai (2x); Kirtiliškė (1x); Mikyčiai (5x) Jonavičiūtė 9 x Giraitė (3x); Mikyčiai (1x); Randiškė (1x); Šventežeris (1x); Teizai (1x); Teizininkai (2x)
Straigis 5 x Jenėnai (1x); Mikyčiai (4x) Jonušonytė (Jonušoniūtė) 6 x Burakavas (1x); Ežerėliai (3x); Mikyčiai (1x); Mikyčiai-Trakas (1x)
Vaivada 5 x Giraitė (1x); Mikyčiai (2x) Kazlauskaitė (Kazlauskienė) 10 x Babrai (3x); Marcinkavizna (1x); Raistai (1x); Teizininkai (3x); Žališkė (2x)
  Kiškiūnaitė 5 x Agariniai (3x); Šventežeris (2x)
Lesevičiūtė 7 x Agariniai (2x); Giraitė (4x); Teizai (1x)
Miliūtė 9 x Teizai (5x); Teizininkai (4x)
Motiejūnaitė (Motiejūniutė) 8 x Ežerėliai (1x); Mikyčiai (5x); Šventežeris (1x); Teizai (1x)
Naujalytė 5 x Agariniai (1x); Jenėnai (2x); Mikyčiai (1x); Nemajūnai (1x)
Pileckaitė 15 x Burakavas (1x); Ežerėliai (3x); Kirtiliškė (3x); Mikyčiai (6x); Straigiai (1x)
Straigytė (Straigiūtė) 6 x Mikyčiai (6x)
Stučkaitė 7 x Agariniai (1x); Šventežeris (2x); Teizai (4x)
Sujetaitė (Suječiūtė) 6 x Šventežeris (6x)
Škarnulytė 7 x Marcinkavizna (1x); Nemajūnai (5x); Šventežeris (1x)
Šukytė (Šukienė) 6 x Petravičiai (2x); Šventežeris (4x)
Tumosaitė (Tumosiūtė) 9 x Bakšiai (1x); Mikyčiai (3x); Teizai (4x); Žališkė (1x)
Valiukevičiūtė 8 x Babrai (8x)
Populiariausių pavardžių suma: 62 166

Veisiejų parapijos vietovardžiai ir būdingiausi asmenvardžiai

Veisiejų valsčius pietuose ribojosi su Kapčiamiesčio, vakaruose – su Kučiūnų, šiaurėje – su Seirijų (Alytaus apskr.), rytuose – su Leipalingio valsčiais. Užimamos teritorijos dydžiu Veisiejų valsčius buvo trečias pagal dydį Seinų apskrityje, jo plotas apėmė 157 km².[49] Valsčiaus ir parapijos ribos nežymiai skyrėsi. Remiantis 1922–1938 m. Veisiejų RKB santuokos metrikų knyga, parapijai priklausė daugiau kaip trys dešimtys vietovių (žr. Lentelę), tarp kurių atrandama ir šiandien jau neegzistuojančių pavadinimų. Jovainiškių ir Valališkių vietoves sudėtinga lokalizuoti, kadangi jos nėra minimos vietovių surašymuose bei tuometiniuose žemėlapiuose.

Vietovardžiai pagal 1922–1938 m. Veisiejų parapijos santuokos metrikų knygą Vietovių administracinė priklausomybė pagal 1923 m. surašymą[50] Vietovardžiai pagal dabartinį žemėlapį (pokyčiai lyginami su metrikų knyga)
Ančai, Aukštadvario dvaras, Babrai, Barčiai, Bartašiūnai, Barteliai, Beržiniai, Buteliūnai, Čivonys-Lasevičiai, Čivonys-Merkinė, Dainaviškiai, Dvarciškė, Gudeliai, Ilgininkų dvaras, Jakonys, Jovainiškiai, Kailiniai, Kalveliai, Klepočiai, Kuolonys, Laibagaliai, Lasevičių dvaras, Murgeliai, Paliūnai, Pateriai, Petroškai, Purviškiai, Purviškės dvaras, Radzvilonys, Rūda, Sakneva, Salučiai, Sapiegiškiai, Smarliūnai, Snaigynas, Šadziūnai, Šilainės dvaras (palivarkas), Šumkauskų (kitaip dar Šumkuvkos) dvaras (viensėdis), Valališkiai, Veisiejų miestelis, Viktorino dvaras. Veisiejų valsčius: Ančia, Aukštadvarės dvaras, Babrai, Barčiai, Barteliai, Bertašiūnai, Bor-Babrių palivarkas, Čivonys (Las), Čivonys (Mereckiai), Dvarčiškė, Galstų viensėdis, Gudeliai, Ilgininkų palivarkas, Jekonys, Kailiniai, Kalveliai, Kantrimiškės viensėdis, Klepočiai, Kuolonys, Laibagaliai, Lasevičių dvaras, Meškaraisčio viensėdis, Murgelių viensėdis, Novarciškės viensėdis, Paliūnai, Pateriai, Petroškai, Pšeimos viensėdis, Purviškės dvaras, Radvilonys, Rūda, Sakneva, Smarliūnai, Snaigynas, Šadžiūnai, Šilainės palivarkas, Šumkuvkos dvaras, Veisėjų miestelis, Viktorino dvaras. Ančai – Ančios Bartašiūnai – Bertašiūnai Pateriai – Paterai Radzvilonys – Radvilonys Sakneva – Sakniava Šadziūnai – Šadžiūnai Čivonys-Lasevičiai – Čivonys (I) Čivonys-Merkinė – Čivonys (II) Šilainės dvaras – ŠilainiaiViktorino dvaras – Viktarinas
Neegzistuoja Jovainiškiai, Valališkiai.
Po žemės reformos:[51]Aukštadvario dvaras – Dainaviškiai Ilgininkų dvaras – Ilgininkai Lasavičių I ir III dvarai – Vytautai Purviškės dvaras – Purviškė Šumkuvkos dvaras – Beržiniai Viktorinės dvaras – Kuolonys

Remiantis 1923 m. Lietuvos apgyventų vietų duomenimis, Veisiejų valsčiuje didžiausias skaičius gyventojų telkėsi Veisėjų miestelyje (1295 gyv.) ir Petroškų kaime (311 gyv.), mažiausias – Murgelių (5 gyv.) ir Kantrimiškės(7 gyv.) viensėdžiuose.[52]

Gyventojų skaičiumi Veisiejų valsčius buvo ketvirtas pagal dydį Seinų apskrityje. 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šiame valsčiuje gyveno 5039 gyventojai (2449 vyrai ir 2590 moterų).[53] 1922–1938 m. laikotarpiu Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje santuokos sakramentą priėmė 1082 jaunavedžiai. Sąlyginai galima rekonstruoti daugiau kaip penktadalio moterų ir kiek mažiau vyrų asmenvardžių bei konkrečias jų gyventas vietoves. Susumavus Veisiejų RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotus asmenvardžius, išryškėjo, jog dominuoja 12 vyriškų ir 25 moteriškos skirtingos pavardės (žr. Lentelę). Populiariausia parapijoje vyriška pavardė buvo Mikelionis, moteriška – Mikelionytė.

Vyriškos pavardės Veisiejų parapijos vietovės Moteriškos pavardės  Veisiejų parapijos vietovės
Dimša 5 x Kita (5x) Baliutytė (Baliučiūtė, Baliutienė) 9 x Paliūnai (8x); Sakneva (1x)
Jančiukas (Jančukas) 5 x Babrai (1x); Kalveliai (2x); kita (2x) Bižytė (Bižienė, Bižiūtė) 8 x Bartašiūnai (1x); Radzvilonys (8x)
Levulis 6 x Šadžiūnai (5x); kita (1x) Bubnelytė (Bubnelienė, Bubneliūtė) 5 x Barteliai (1x); Kailiniai (1x); Radzvilonys (1x); Veisiejai (2x)
Mikelionis 8 x Kalveliai (1x); Paliūnai (1x); Smarliūnai (1x); Veisiejai (1x); kita (4x) Česnavičiūtė (Česnavičienė) 15 x Babrai (6x); Bartašiūnai (2x); Dainaviškiai (1x); Jakonys (6x);
Petrauskas 7 x Kailiniai (1x); Paliūnai (1x); Sakneva (2x); kita (3x) Dzemidaitė (Dzemidienė, Dzemidžiūtė, Dzemydaitė) 5 x Radzvilonys (4x); Šadžiūnai (1x)
Petruškevičius 5 x Čivonys-Lasevičiai (1x); kita (4x) Gavutytė (Gavučiūtė) 6 x Pateriai (3x); Veisiejai (3x)
Rutkauskas 6 x Barčiai (3x); Kalveliai (1x); Veisiejai (2x) Jančiukaitė (Jančiukiūtė, Jančukiūtė) 5 x Babrai (2x); Kalveliai (3x);
Stankevičius 6 x Dvarciškė (1x); Kalveliai (1x); Šadžiūnai (1x); kita (3x) Jurčiukonytė (Jurčiukoniūtė) 7 x Babrai (4x); Petroškai (1x); Veisiejai (2x)
Švitra 5 x Ančai (3x); Dainaviškiai (1x); Veisiejai (1x) Kėrytė (Kerytė, Kėrienė, Kėriūtė) 8 x Barčiai (3x); Dainaviškiai (1x); Kailiniai (2x); Snaigynas (2x)
Truska 6 x Kalveliai (4x); Petroškai (2x); Kvedaraitė (Kvedariūtė) 7 x Babrai (2x); Čivonys-Lasevičiai (3x); Paliūnai (1x); Veisiejai (1x)
Tumosa (Tumosas) 5 x Petroškai (1x); kita (4x) Levulytė (Levulienė, Levuliūtė) 11 x Čivonys-Lasevičiai (1x); Čivonys-Merkinė (2x); Šadžiūnai (8x);
Vyšniauskas 7 x Rūda (1x); Sakneva (1x); Salučiai (1x); Veisiejai (3x); kita (1x) Majauskaitė 5 x Kalveliai (1x); Petroškai (3x); Veisiejai (1x)
  Matulevičiūtė (Matulevičienė) 10 x Dvarciškė (2x); Kalveliai (4x); Klepočiai (1x); Petroškai (1x); Veisiejai (2x)
Mikelionytė (Mikelioniūtė) 17 x Barčiai (4x); Beržiniai (1x); Paliūnai (1x); Pateriai (4x); Petroškai (2x); Smarliūnai (4x); Veisiejai (1x)
Navickaitė (Navickiūtė) 6 x Smarliūnai (3x); Šadžiūnai (3x)
Petrauskaitė (Petrauskienė) 6 x Bartašiūnai (1x); Kailiniai (3x); Paliūnai (1x); Sakneva (1x)
Rėkutė (Rėkiūtė) 7 x Barčiai (4x); Bartašiūnai (2x); Snaigynas (1x)
Rutkauskaitė (Rutkauskiūtė) 10 x Barčiai (2x); Kalveliai (3x); Veisiejai (5x)
Savukynaitė (Savukyniūtė) 11 x Čivonys-Merkinė (4x); Jakonys (5x); Šadžiūnai (2x)
Stabingytė (Stabingiūtė) 6 x Kuolonys (1x); Pateriai (1x); Petroškai (4x)
Šimoniutytė (Šimoniučiūtė) 8 x Kalveliai (1x); Paliūnai (1x); Sakneva (6x)
Tumosaitė (Tumosiūtė) 6 x Dainaviškiai (1x); Petroškai (5x)
Vailionytė (Vailioniūtė) 5 x Paliūnai (3x); Pateriai (1x); Veisiejai (1x)
Valentaitė (Valenčiūtė) 7 x Paliūnai (1x); Smarliūnai (5x); Veisiejai (1x)
Valukonytė (Valukoniūtė) 5 x Kailiniai (3x); Klepočiai (1x); Veisiejai (1x)
Populiariausių pavardžių suma:                 71 195

 Išnašos:

[1] Romos katalikų bažnyčios

[2] RKB santuokos metrikų knygos saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve. Didžiausios Seinų apskrities parapijos – Lazdijų – RKB santuokos metrikų knyga neišduodama dėl blogos būklės.

[3]Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje. Dainava, 2014, Nr. 1 (27), p. 27-35

[4]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 4-5

[5]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 7

[6] Jokūbo Robinzono gyvenimas, darbai ir laikmetis: tarptautinis simpoziumas. Kaunas, 2007 m. spalio 22 d., p. 3

[7] J. Robinzonas, Pavardžių teisė. Teisė, 1938 m. sausis-kovas, Nr. 14, p. 10

[8] Ten pat, p. 10

[9] Ten pat, p. 11

[10] Ten pat, p. 12

[11] Ten pat, p. 12-13

[12]Laikinosios vyriausybės žinios, 1920 m. vasario 6 d., Nr. 1 (19), p. 5

[13]Vyriausybės žinios, 1922 m. vasario 10 d., Nr. 79, p. 1

[14] Vyriausybės žinios, 1938 m. gruodžio 23 d., Nr. 629, p. 593-594

[15] Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas, 1925, p. 263

[16] Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje, p. 32

[17]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[18]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 263

[19]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[20]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[21]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 263-265

[22]Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje, p. 32

[23]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 263-265

[24]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[25]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 271

[26]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 265

[27]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 265

[28]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[29]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 266-268

[30] Leipalingio Pusčia – slaviškas girios pavadinimas, kai kur vadinamas Leipalingio–Kapčiamiesčio miškų masyvu, Skomanto giria. Tai vieta, esanti Nemuno ir Avirės santakoje.

[31]Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje, p. 33

[32]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[33]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 266-268

[34]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[35]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[36]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 268-270

[37]Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje, p. 33-34

[38]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 268-270

[39]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[40]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[41]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 268

[42]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 268

[43]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[44]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[45]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 270

[46]Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje, p. 34

[47]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 270

[48]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[49]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

[50]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 271

[51]Dunderis V. 1919–1940 metų žemės reforma Dzūkijoje, p. 34

[52]Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys, p. 271

[53]Lietuvos gyventojai: Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotino gyventojų surašymo duomenys, p. 71

Strf_fondasProjektą „Dainavos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

2 Responses to “Buvusios Seinų apskrities vietovardžiai ir asmenvardžiai, užfiksuoti 1922–1938 m. bažnytiniuose metrikuose”

  • Luiz Carlos Linkevieius ( Brasil ) says:

    Sou filho de Lituano , meu pai chegou ao Brasil em 1927 com irmaos ,Pai e Mae .Pelo que sei ficaram parentes na Lituania-Kaunas ,mas nao tenho nomes ,o que sei e que foram batizados na Igreja de Santa Cruz das Carmelitas , meu pai nasceu em 1922 ( Alexandre Linkevicius ) meus tios Juozas Linkevicius (1911) minha Tia Sofia Linkeviciute (1909) Tio John Linkevicius (1920) . Meu Avo Juozas Linkevicius (1883) Minha avo Pranes Kreivyte ( 1885 ).Casaran-se em
    10 fevereiro 1908 .Se alguem tiver alguma informacao ficarei agradescido.

    Aš esu lietuvių sūnau, mano tėvas atvyko į Braziliją 1927 su broliais, Pai ir Mae .Kaip aš žinau, buvo giminės Lietuvoje, Kaune, o aš neturiu pavardes, aš žinau, ir kurie buvo pakrikštyti Santa Cruz das Karmelitų bažnyčia, mano tėvas gimė 1922 (Aleksandras Linkevičius) mano dėdės Juozo Linkevičius (1911) mano teta Sofija Linkevičiūtė (1909) dėdė John Linkevičius (1920 m). Mano Avo Juozas Linkevičius (1883) Mano senelis Pranes Kreivytė (1885) .Casaran į
    10 Vas 1908 .Jei kas nors turi kokių information’ll agradescido.

  • Joana says:

    Idomiai nuskambejo apie Leipalingio valsciaus Kmeliavos buvusi kaima. Kad sunku nustatyti, kur jis buvo.
    Jis buvo šalia Dulgininku kaimo. Susijungė su Dulgininku km. Toje vietoje kur buvo Kmeliavos kaimas dar liko Leščinsko Tomo sodyba. Gyvena jauna šeima. Šalia yra senos kapines, pazymetos, kaip saugomos. Mano proseneliai Vilkeliai Kmeliavos kaime gyveno nuo 1845 metu iki 1933 m. kol persikele i vienkiemi.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas