Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for spalio, 2014

Knygų dovanojimo akcija lietuviškoms mokykloms Vilniaus krašte

akcija.jpg 2-Baltoji-Vokė-202-09-03.-Foto-A.-Daugirdo-140x140Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius šiais metais nutarė vėl nudžiuginti keturias Vilniaus krašto lietuviškas mokyklas padovanodamas joms knygų. Dar 2013 m. pabaigoje po apsilankymo Jašiūnų ,,Aušros“ vidurinėje mokykloje liko nemažas skaičius to paties pavadinimo knygų, kurios yra išskirstytos į keturis paketus. Tačiau mokyklos turi ir konkrečios literatūros poreikius. Stengdamiesi juos patenkinti kviečiame visus prisidėti finansine parama, kurią galite pervesti į LKKSS VAS atsiskaitomąją sąskaitą. Iki šio momento VAS valdyba iš savo iždo yra skyrusi 2000 Lt, o 22 skyriaus nariai jau paaukojo 1000 Lt. Tačiau ši suma vis dar yra itin kukli, kadangi už tokią sumą galima nupirkti tik maždaug 120 knygų. Skaityti toliau »

Dvasinė šviesa Seinuose

Alytaus muzikos mokyklos atlikėjos

Alytaus muzikos mokyklos atlikėjos

Gyveno ir tebegyvena Seinuose lietuviai ir lenkai. Seinai turėjo didelės įtakos Sūduvos krašto kultūriniam gyvenimui.1826m. įkurta dvasinė seminarija, po spaudos atgavimo leidžiamas laikraštis „Šaltinis“, o 1918 m. atidaroma Seinų „Žiburio“ gimnazija. Neužgesęs lietuvybės židinys ir šiais laikais. Yra Seinuose lietuviška „Žiburio“ mokykla, iškilę Lietuvių namai, kuriuose vyksta įvairūs renginiai.
Skaityti toliau »

Trakų salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti

vyt_mirt_minejimas_plakatas2Š. m. spalio 28 d. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“

Dažnai girdime, kad Žalgirio mūšis buvo lemiama pergalė prieš kryžiuočius. Po jo Vokiečių ordinas nebeatgavo savo galybės, prasidėjo jo nuosmukio laikotarpis. Lietuva galėjo atsikvėpti – dingo du šimtmečius ją varginusi grėsmė. Taip Žalgirio mūšio reikšmę matome iš šimtmečių istorinės perspektyvos. Tačiau ar taip jį suvokė ir amžininkai? Ar jie tikrai lengviau atsikvėpė, laikė kovą baigta ir nebematė grėsmės? Jei Lietuvai reikėjo sąjungos su Lenkija visų pirma sėkmingai kovai su Vokiečių ordinu, kodėl būtent po Žalgirio mūšio ši sąjunga buvo tik stiprinama, iškilmingai sudaryta Horodlės unija, Lenkijos ir Lietuvos bajorai dalinosi herbais ir amžinos sąjungos pažadais? Skaityti toliau »

ISTORIJOS ETIUDAI (II)

Algimantas KAČIUŠKA

Pirmojoje „Istorijos etiudų“ dalyje (publikacija tinklalapyje „Gintarinė svajonė“ 2013-06-30)[1]  ( http://gintarinesvajone.lt/?p=12306 ) apžvelgėme kai kuriuos Kuršo ir Žiemgalos hercogystės istorijos aspektus, supažindinome su šios hercogystės didiko Adomo Kazimiero Kosciuškos (Adam Kazimierz Kosciuszko) ir jo giminės istorijos bei genealogijos faktais ir hipotezėmis, palietėme Kuršo ir Žiemgalos hercogų Bironų dinastijos bei Žagarės miesto istoriją, tarp jų ir Senosios Žagarės dvarą valdžiusių giminių istoriją. Antrąją „Istorijos etiudų“ dalį pradėsime šiuo skyreliu – trumpai supažindindami su papildomai atrastais faktais apie tai, kas buvo rašyta pirmojoje „Istorijos etiudų“ dalyje. Skaityti toliau »

Lietuvių kilmės NASA astronautas

BobkoTarp garsių lietuvių kilmės žmonių yra NASA astronautas Karolis Džozefas Bo Bobko (Karol Joseph Bo Bobko).

Kosmosas lietuviams nėra svetimas. Prisiminkime, kad skristi į jį rengėsi marijampolietis Rimantas Stankevičius. Deja, lietuvio skrydis buvo atidedamas. Astronautas žuvo 1990 m. Italijoje, atlikdamas aviacijos šventėje naikintuvu SU-29 „mirties kilpą“.

Verta žinoti, kad kosmose pabuvojo du lietuvių kilmės žmonės – kosmonautas ir astronautas (vieno lietuvis buvo tėvas, kito – motina). Apie kosmonautą Aleksejų Jelisejevą-Kuraitį rašėme mūsų portale: http://punskas.pl/lietuviu-kilmes-kosmonautas/. Šįkart pakalbėkime apie Amerikos lietuvį – profesionalų astronautą pulkininką Karolį Džozefą Bo Bobko, kuris buvo kosmose su JAV kosminiais laivais. Skaityti toliau »

Parodos ,,Pirmyn į praeitį” atidarymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Parodos atidarymas VDKM

Vilniaus požemių gyvieji ir mirusieji

dliekis12014 m. spalio 28 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks vieša gamtininko, gamtos ir mokslo žurnalisto, keliautojo Daumanto Liekio paskaita „Apie požemių gyvuosius ir mirusiuosius“. Vakaro metu lektorius pristatys seniausių Europos kanalizacijų gyvybes, giliausią pasaulio urvą ir Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios kriptos mumijų tyrimus.

Kaip pastebi pats D. Liekis, nusileidęs į seniausius Europos miestų kanalus tarsi peržengi laiko erdvę. Po šulinio dangčiu, rieduliu ar už seno rūsio sienos slypi nepaliesta ir neišmindyta praeitis: nuo II pasaulinio karo iki imperatoriaus Marko Ulpijaus Nervos Trajano ar Aleksandro Makedoniečio. Tos požeminės erdvės tokios pačios, kokias savo vizijose regėjo projektuotojai, o košmaruose – statybininkai ar vergai. Skaityti toliau »

Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinės įkūrimo 95-mečio proga – paroda Alytaus kraštotyros muziejuje

kariai (1)Praeitą penktadienį Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus šaulių rinktinė iškilmingai šventė 95-ąsias įkūrimo metines. Renginys prasidėjo mišiomis Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, vėliau padėtos gėlės ant karininko Antano Juozapavičiaus, žuvusio už tėvynės laisvę, kapo.

Šia proga Alytaus kraštotyros muziejuje iškilmingai atidaryta paroda, skirta Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinės įkūrimo 95-mečiui. Parodos „Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinei – 95 metai“ atidaryme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas, mero pavaduotoja Nijolė Makštutienė, Seimo nariai Algis Kašėta ir Julius Sabatauskas, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Lietuvos šaulių sąjungos ir Alytaus rinktinės vadovai, šauliai ir jaunieji šauliai, socialiniai partneriai, svečiai. Skaityti toliau »

Šaulys – partizanas Antanas Uzdila iš Kreivėnų kaimo

Gintaras Lučinskas

Antanas Uzdila su šeima. Vilkaviškis, iki 1940 m.

Antanas Uzdila su šeima. Vilkaviškis, iki 1940 m.

Lietuvos šaulių sąjungos Seinų skyriaus vado 1922 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 68 sl. („slaptai“, „asmeniškai“), kuris adresuotas LŠS Centro valdybos Konspiratyvinio skyriaus viršininkui, pateikiamos žinios apie 1921–1922 metais kovose pasižymėjusius šaulius. Tekste jie įvardijami kaip šauliai – partizanai. Minėto rašto 3-čiame punkte rašoma:

Punsko būrio šauliui – partizanui Antanui Uzdylai reikėtų išreikšti pagyrimas už apsigynimą su parabeliu nuo 3-jų lenkų sargybinių, stovinčių už 30 žingsnių su šautuvais Dusnyčios dvare 1922 m. sausio mėnesį.

Šiame rašte LŠS Seinų skyriaus vadas prašo aukštesnės vadovybės apdovanoti pasižymėjusius šaulius: „kad būtų geresnis ūpas šauliams, kad jaustų, jog už jų padarytus nuopelnus valdžia rūpinasi.“ Skaityti toliau »

Žurnalo „Trimitas“ (1920–1940) dzūkiška kronika

Gintaras Lučinskas

Alytaus šaulių stovykla, 1934 m. Nuotr. iš G. Lučinsko kolekcijos

Alytaus šaulių stovykla, 1934 m. Nuotrauka iš G. Lučinsko kolekcijos.

Birželio mėnesį šventėme visos Šaulių sąjungos 95-metį. O spalio 22-ąją minime Alytaus šaulių rinktinės įkūrimo 95-ąsias metines. Jei šaulių idėja ir Šaulių sąjungos įkūrimo iniciatyva kilo Kaune, tai partizaninis judėjimas prieš okupantus (vokiečius, lenkus, bolševikus) prasidėjo provincijoje, vietos jėgomis. Iš centro atėjusi šaulių būrių kūrimo idėja jau rado veikiančius partizanų būrius, kuriems nesunku buvo įskiepyti šauliškumo idėjas. Šaulių sąjungos Alytaus būrys įkurtas 1919 m. spalio 22 d., o patvirtintas Šaulių sąjungos Centro valdyboje spalio 29 dieną. Pirmąją valdybą sudarė pirmininkas dr. Simas Janavičius, Jonas Stankevičius ir Jonas Lapėnas. Alytaus būrys visos Lietuvos šaulių būrių numeracijoje užėmė garbingą vietą „L.Š.S. 2 būrys“. Pradžioje būryje buvo 15 vyrų. 1921 metais, formuojant skyrius, Alytaus skyrius tapo devynioliktuoju. Vėliau skyrius pertvarkytas į Lietuvos šaulių sąjungos XIX Alytaus rinktinę. 1923 m. sausio mėn. Alytaus šaulių skyriaus būrys, vadovaujamas Adolfo Venclausko dalyvavo Klaipėdos krašto išvadavime. Ten nuo priešo granatos žuvo rinktinės instruktorius Jonas Pleškys. 1923 m. kovo 23 d. Perlojos, Merkinės bei vietinių būrių šauliai talkino 11-ojo pėstininkų Vilniaus pulko I-ojo bataliono kariams likviduojant lenkų partizanų sukurtą Varviškės „respubliką“ prie Kapčiamieščio. Tuo baigėsi Alytaus šaulių rinktinės ketverių metų tėvynės gynimo laikotarpis. Prasidėjo ramesnis organizavimosi darbas, šauliai buvo suburti į nuolatinius būrius. Buvo imtasi taikaus darbo: sporto, ugniagesybos, karinio pasiruošimo, kultūrinės veiklos. 1921 metais Alytaus apskrityje buvo perregistruoti 567 šauliai, o 1939 m. sausio 1 d. jau buvo 2243 šauliai. 1940 metais rinktinę sudarė 60 šaulių būrių. Tragiškas likimas laukė šaulių 1940-aisiais. Išduota Lietuvos kariuomenė, likimo valiai palikta Šaulių sąjunga. Iš pradžių ji nuginkluojama, vėliau uždraudžiama ir likviduojama. Iki karo pradžios buvo suimta, įkalinta, ištremta apie 70 procentų buvusių šaulių, daug jų nužudyta. Nemažai šios organizacijos narių dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime ir žuvo nuo vokiškųjų okupantų kulkų. Daug šaulių dalyvavo ginkluotoje partizaninėje kovoje pokario metais, dauguma jų paaukojo gyvybes ant Tėvynės aukuro. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas