Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Partizanas Valerijus Paulauskas (1911–1945)

Arturas Čiras

2014 11 21

V. Paulausko liudijimasValerijus (Valerijonas) Paulauskas gimė 1911 m. lapkričio 7 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Daugų kaime, ūkininkų Kazimiero ir Marijonos (Dirsaitės) Paulauskų šeimoje. Be jo, dar buvo vyresnis brolis Juozas (g. 1904). Po išskirstymo į vienkiemius sodyba priskirta Daugų valsčiaus Salos kaimui. Tėvai turėjo 12 ha žemės. Valerijus mokėsi ir baigė Daugų pradinę mokyklą.

1933 m. gegužės 1 d. pašauktas atlikti karo tarnybą, paskirtas į 2-ąjį ulonų LDK Birutės pulką. Baigus mokomojo eskadrono kursą, 1934 m. balandžio 29 d. pakeltas į jaunesniojo puskarininkio laipsnį. 1934 m. liepos 1 d. pakeltas į vyresniojo puskarininkio laipsnį. 1934 m. rugsėjo 11 d. paleistas į atsargą.

Nuo 1935 m. rugsėjo 25 d. iki 1938 m. gegužės 11 d. tarnavo Kaune, policijos rezerve (riaušių policijoje) vyr. policininku. Nuo 1938 m. gegužės 15 d. iki 1939 m. gruodžio 1 d. tarnavo Utenos policijos nuovadoje eiliniu policininku. Nuo 1939 m. gruodžio 1 d. iki 1940 m. spalio 1 d. tarnavo Utenos policijos nuovados vachmistru. Nuo 1940 m. spalio 1 d. tarnavo Utenos policijos kriminalinio skyriaus operatyviniu įgaliotiniu.

Valerijus Paulauskas sovietų valdžios 1940 m. lapkričio 6 d. iš tarnybos atleistas, grįžo į tėviškę Salos kaime, pas brolio Juozo Paulausko šeimą.

1941 m. Valerijus Paulauskas priklausė pogrindinei antisovietinei „Geležinio Vilko“ organizacijai, jis įrašytas Daugų 2-ojo skyriaus sąraše. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime Daugų valsčiuje.

Prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, 1941 m. birželio mėn. 24 d. Valerijus Paulauskas lietuvių valdžios buvo paskirtas Alytaus apskrities Daugų valsčiaus policijos nuovados viršininku. 1942 m. kovo 26 d. Alytaus apskrities policijos vado įsakymu nuo balandžio 1 d. jis iškomandiruotas tarnauti į Ašmenos apskrities policijos nuovadą.

1944 metais, antrą kartą Lietuvą okupavus sovietams, Valerijus Paulauskas įsijungė į partizanų gretas, turėjo „Pauliuko“ slapyvardį. Priklausė Dainavos apygardos Merkio rinktinės Merkinės batalionui.

Istoriko Henriko Rimkaus sudarytoje „Lietuvos partizanų Dainavos apygardos kronikoje 1944-1954 m.“ (rankraštis, 1998) rašoma, kad partizanas V. Paulauskas-„Pauliukas“ 1945 m. rugsėjo 22 d. paskirtas Merkio rinktinės vado adjutantu, kartu laikinai einančiu Merkinės bataliono vado pareigas. Taip pat rašoma, kad 1945 m. gruodžio 20-22 d. Merkinės vls. Piliakalnio ar Vabalių k. žuvo Merkinės bataliono vadas V. Paulauskas-„Pauliukas“, o V.Jakavonis-„Girinis“, V. Slavinskas-„Fricas“ ir „Andrius“ pasitraukė. H. Rimkaus sudarytame Kazimieraičio rinktinės partizano Vanago grupės (tėvūnijos) partizanų sąraše Nr. 196 įrašytas – Valentinas Paulauskas-„Pauliukas“, partizanavo 1944-1945 m., žuvo 1945 m. gruodžio 20 d. Merkinės vls. Subartonių miške, išniekintas Merkinėje.

Dokumentų rinkinyje „Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945-1952 m.)“ pateikti dokumentai, kuriuose rašoma, kad 1945 m. rugsėjo 30 d. ir 1945 m. lapkričio 11 d. Valentinas Paulauskas-„Pauliukas“ vykdė Merkio rinktinės Merkinės bataliono vado pavaduotojo pareigas. Dar kitame dokumente nurodoma, kad „1945 m. gruodžio mėn. iš A apygardos štabo vadovaujančios sudėties čekistinių – karinių priemonių būdu buvo pašalintas PAULIUKAS – Vanago adjutantas, jis paskirtas ypatingojo būrio vadu.“

Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-„Vanagas“ prisiminimų knygoje „Daugel krito sūnų…“ rašo: Merkinės bataliono vadu paskyriau Pauliuką (nepriklausomos Lietuvos metais – kavalerijos puskarininkis). Jis buvo nepaprastai uolus ir sąžiningas. Pauliukas su 12 vyrų dažniausiai glausdavosi Subartonių miške. Vyrai vadu buvo patenkinti, nes jis rodė jiems gerą pavyzdį (p. 106); Subartonių miške dar aplankiau Merkinės bataliono vadą Pauliuką, čia gyvenusį viename didžiuliame bunkeryje su dvylika vyrų. Bunkeris buvo netoli miško pakraščio, prie Subartonių kaimo laukų (p. 120).

Vilniaus operatyvinio sektoriaus viršininko I. Rudykos 1945 m. gruodžio 22 d. specialiame pranešime LSSR vidaus reikalų liaudies komisarui J. Bartašiūnui „Apie gaujų įvykdytą Alytaus aps. Merkinės miestelio puolimą ir apie agentūrinės tardomosios ir čekistinės kariuomenės veiklos likviduojant tas gaujas rezultatus“ rašoma ir apie Valerijaus Paulausko žūtį:

Agentūriniais duomenimis, 1945 12 20 d. buvo vykdoma Merkinės banditų grupės formuotės štabo likvidavimo operacija. Operacijos metu miške šalia Alovės vlsč. Piliakalnio kaimo buvo rastas bunkeris ir šalia bunkerio vienas banditas, kuris šaudė į mūsų čekistinę kariuomenės grupę; susišaudymo metu banditas buvo nukautas, juo pasirodė esąs vokiečių okupacijos laikų Daugų policijos viršininkas Paulauskas. Iš dokumentų, rastų pas Paulauską, nustatyta, kad jis buvo Dzūkijos LPS Merkinės grupės vado adjutantu. Bunkeryje nieko nebuvo, bet ten rasti du patefonai, laikrodis, gera stalinė lempa ir įrengti 4 žmonėms gultai; kaip matyti, tai buvo vadovybės štabo bunkeris, o vadovybė operacijos metu buvo pasitraukusi.

Tos operacijos metu Alovės vlsč. Vabalių, Panemuninkų, Piliakalnio ir Nemunaičio kaimuose suimta 14 žmonių, LPS organizacijos banditų formuočių tiesioginių dalyvių ir rėmėjų; tarp suimtųjų – Bucevičius iš Vabalių kaimo, jo vienkiemyje buvo vieno iš LPS Merkinės grupės vadovų Kulikausko konspiracinis butas.

Valerijus Paulauskas nebuvo vedęs, jis palaikė glaudžius ryšius su brolio Juozo šeima. Už tai, kad rėmė partizanus Juozo Paulausko dešimties asmenų šeima buvo įrašyta į ištremiamų asmenų sąrašus, bet daliai šeimos asmenų pavyko pasislėpti ir ištrėmimo išvengti. 1945 m. rugpjūčio 15 d. ištremti buvo Juozas Paulauskas, jo motina Marija Paulauskienė ir sūnus Jonas Paulauskas.

LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu partizanų leitenantui Valerijui Paulauskui suteikė kario savanorio teisinį statusą (po mirties), o Krašto apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties). Tokiu būdu buvo įvertinti jo nuopelnai Laisvės kovai ir atkurtai nepriklausomai Lietuvai.

Šaltiniai ir literatūra:

  1. LVIA, f. 604, ap. 28, b. 153, l. 227.
  2. LCVA, f. 745, ap. 3, b. 7576, l. 1-2.
  3. LCVA, f. 394, ap. 17, b. 3637, l. 1.
  4. LCVA, f. 1439, ap. 1, b. 327, l. 58ap.
  5. LCVA, f. R-1436, ap. 1, b. 26, l. 76.
  6. LYA, f. K-1, ap. 15, b. 97, l. 280.
  7. Policija. 1939 m. Nr. 24, p. 456.
  8. Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945-1952 m.). Vilnius, 2003, p. 82-83, 85, 86, 323-324.
  9. Lučinskas Gintaras. Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941). Alytus, 2011 (2-as leidimas), p. 52, 126-128, 301.
  10. Starkauskas Juozas. Stribai. Vilnius, 2001 p. 513.

Strf_fondasProjektą „Dainavos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas