Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Žvirgždėnų kaimo pirmieji partizanai

Arturas Čiras

2014 11 23 

Vienas ankstesnių ginkluoto pasipriešinimo Dzūkijoje liudijimų yra 1944 m. rugpjūčio 29 d. datuotas NKVD Alytaus apskrities pranešimas, kuriame rašoma apie miške (Daugų apylinkėse) esantį daugiau kaip 47 žmonių būrį.

1944 m. spalio 25 d. NKGB Alytaus apskrities skyriaus pranešimas apie Daugų valsčiuje, Žvirgždėnų kaime veikiančią 25 žmonių grupę, kuri gerai ginkluota, turi kulkosvaidžių, šautuvų, granatų, rašomąją mašinėlę, platina atsišaukimus. Šiame pranešime pateikiama Žvirgždėnų kaimą kompromituojanti charakteristika: Visą šį kaimą vokiečiai ir policija naudojo kovai su raudonaisiais partizanais. 10 žmonių turi iš vokiečių gautus ginklus. Iš viso nėra namo, kuriame nebūtų ginklų. Didžioji vyrų dalis yra partizanai.

Čia turima mintyje, kad vokiečių okupacijos metais, 1943 m. rudenį, Žvirgždėnų kaime buvo įsteigtas apie 30 saugūnų būrys, kurio nariai buvo ginkluoti ir kovojo su plėšikaujančiais raudonaisiais partizanais. Gynė ne tik savo kaimą, bet ir talkino ginant kitus kaimus: Bakaloriškes, Rudnią, Kalesninkus ir kt. Būrys buvo ginkluotas rusiškais automatais ir šautuvais, turėjo kulkosvaidžių. Būriui vadovavo Petras Plytnikas. Kai 1944 m. pavasarį po Vietinės Rinktinės likvidavimo, vokiečių buvo likviduota ir Marijampolės karo mokykla, būriui pradėjo vadovauti iš ten grįžęs studentas Zigmas Stanelka. Būrį sudarė Žvirgždėnų kaimo vaikinai, tačiau jame dalyvavo ir kitų, artimesnių, kaimų atstovai – Vaclovas Petrauskas iš Melnytėlės kaimo ir kt.

Daugų apylinkėse sovietinė armija pasirodė anksčiau negu Kaune, ir Žvirgždėnų būrys tapo vienu pirmųjų organizuotų partizanų būrių, represijoms smarkėjant susiformavusių į nuolat veikiantį junginį. Šis būrys labai anksti, pasitraukus, vokiečiams, tapo pasipriešinimo branduolius Daugų apylinkėse ir, varant mobilizuotus Vakarų Lietuvoje į Vilnių, išlaisvino nemažai prievarta sugrobtų vyrų.

1944 m. spalio mėn. Zigmui Stanelkai išvažiavus į Kauną, pradžioje būriui vadovavo Petras Plytnikas, o vėliau, jau nuo 1944 m. pabaigos, NKGB Alytaus apskrities skyriaus ataskaitose jis vadinamas Alfonso Juonio būriu ir pakankamai dažnai minimas.

Pietinėje Daugų valsčiaus dalyje ir Varėnos valsčiuje veikė Jono Jakubavičiaus-„Rugio“ iš Druckūnų kaimo būrys. Jis buvo gausesnis negu Alfonso Juonio-„Gončiaus“ būrys ir veikė platesniame ruože. „Rugys“ į Žvirgždėnų būrį ateidavo pats arba su juo bendravo per ryšininkus. Apie tai užsimenama ir NKGB dokumentuose. 1945 m. rugpjūčio mėn. šie partizanų būriai susijungė.

1944 m. gruodžio 4 d. išsiųstame NKGB Alytaus apskrities vadovybės pranešime nurodoma, kad aktyvi partizanų veikla neleido apskrityje įvykdyti paruošų plano, sužlugdė mobilizacijos planus – vietoje planuotų 9215 vyrų turėjo būti pašaukti į kariuomenę 4955, o iš tikro buvo paimta 2067, t. y. tik 50 proc., iš jų dezertyravo daugiau kaip 200. Be to, pakeliui išsibėgiojo daugiau kaip 50 žmonių.

Prieštaravimus pranešimuose apie Žvirgždėnų būrio partizanų skaičių galima paaiškinti tuo, kad buvo nuolat veikiančių ir drauge buvojančių partizanų branduolys (apie 25 vyrai) ir rezervas – partizanai, įsijungiantys į būrį tik tam tikrais atvejais, kai atsiranda poreikiai. Taip susidaro apie 70 žmonių ginkluotas būrys. Rezervo partizanai ginklus laiko namuose ir atvyksta jais ginkluoti.

1945 m. vasario 23 d. 15 val. iš Kančėnų kaimo (kaimas, esantis kitoje ežero pusėje nuo Žvirgždėnų) į valsčiaus centrą Daugus atbėgo 13 metų berniukas ir pranešė, kad vienoje Kančėnų sodyboje yra apsistoję 15 partizanų. Valsčiaus NKVD padalinio vadovas Petrov, išklausęs berniuką, tuojau pat surinko 18 stribų ir išvažiavo į Kančėnus. Dar neprivažiavę nurodytos sodybos Petrov su stribais atsidūrė pasaloje, iš anksto išsidėstę partizanai juos apsupo. Susišaudymo metu žuvo 10 stribų, vienas vietos ūkininkas ir aštuonmetis berniukas. Petrovui su likusiais pavyko pasprukti.

1945 m. kovo 25 d. 25 d. Alfonso Juonio būrio partizanai ties Geidukonių kaimu užpuolė ir išvadavo mobilizuotų vyrų grupę, kuri buvo vedama iš Alytaus į Varėną. 22 mobilizuoti pabėgo, liko tik vienas – praneša savo raporte NKGB Alytaus apskrities skyriaus vadovybė.

1945 m. gegužės 5 d. partizanai užpuolė mobilizuotuosius, varomus iš Alytaus į Varėną. Tai įvyko Daugų apylinkėse. 13 žmonių pabėgo, vienas juos lydėjęs kareivis nukautas.

1945 m. pavasarį, NKGB Alytaus apskrities skyriaus duomenimis, Žvirgždėnų būryje žinomi šie nariai:

  1. Vadas Alfonsas Juonys („Gončius“), 35 m., Žvirgždėnų k., ginkluotas vokišku šautuvu.
  2. Jonas Plytnikas („Uosis“), 26 m., Žvirgždėnų k.
  3. Vincas Malinauskas („Gervė“), 23 ar 24 m., Žvirgždėnų k., ginkluotas vokišku šautuvu.
  4. Jonas Radžiūnas („Burokas“), 26 m., Žvirgždėnų k.
  5. Jonas Plytnikas („Sakalas“), 24 m., Žvirgždėnų k., ginkluotas rusišku šautuvu.
  6. Petras Plytnikas („Vytenis“), 25 m., Žvirgždėnų k., ginkluotas vokišku šautuvu.
  7. Jonas Dulius („Gražuolis“), 29 m., Žvirgždėnų k., ginkluotas rusišku šautuvu.
  8. Jonas Turskas („Barzda“), 28 m., Žvirgždėnų k., ginkluotas automatu.
  9. Vaclovas Petrauskas („Guoba“), 20 m., Melnytėlės k., ginkluotas rusišku šautuvu.
  10. Juozas Sabaitis („Beržas“), 20 m., Užukalnių k., ginkluotas vokišku šautuvu.
  11. Alfonsas Remeika, Žvirgždėnų k., gegužės mėnesį nužudytas Dauguose.
  12. Juozas Patinskas, Žvirgždėnų k., nužudytas Dauguose.
  13. Vladas Gavelis („Banadas“), 18 m., Kaniūkų apyl., ginkluotas rankiniu kulkosvaidžiu.
  14. Gabrys Plytnikas, Simo („Svečias“), Žvirgždėnų k.
  15. Jonas Plytnikas, Simo („Jonelis“), Žvirgždėnų k.

Vėliau Alfonso Juonio-„Gončiaus“ vadovaujamame būryje atsiranda vis daugiau partizanų iš kitų kaimų. Tai liudija 1945 m. rugsėjo 4 d. operatyvinėje MGB Alytaus apskrities skyriaus atskaitoje Nr. 5518 pateiktas būrio narių sąrašas. Jame minimi tik penki Žvirgždėnų vyrai (Alfonsas Juonys, Petras Juonys, Petras Plytnikas, Jonas Turskas, Jonas Dulius), kiti iš aplinkinių kaimų.

Alfonsas Juonys-„Gončius“ žuvo kartu su Adolfu Šmigelsku-„Putinu“ Alytaus apskrityje, Jiezno valsčiuje, Gripiškių kaime 1945 m. lapkričio 17 d. čekistinės-karinės operacijos metu.

Šaltiniai ir literatūra:

  1. LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16455-LI, l. 5ap., 22.
  2. LYA, f. K-41, ap. 1, b. 803, l. 45, 45ap., 76.
  3. LYA, f. K-41, ap. 1, b. 821, l. 114.
  4. M. Bloznelis. Lietuvių frontas Dzūkijoje. Į Laisvę. 2004 m. sausio mėn., p. 69, 71, 72, 73, 74.
  5. Bloznelis Mindaugas. Lietuvos Išlaisvinimo Taryba. Vilnius, 1997, p. 54, 55.
  6. Bloznelis Mindaugas. Neramūs metai. Kaunas, 2007, p. 231.
  7. Bloznelis Mindaugas. Lietuvių frontas. II dalis. Kaunas, 2012, p.26, 27.

Strf_fondasProjektą „Dainavos istorija interneto puslapiuose“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas