Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Archive for lapkričio, 2014

Minėjimas NEUŽMIRŠKIME MAIDANO

Minėjimas NEUŽMIRŠKIME MAIDANO

Virtuali paroda „XX a. Vilniaus miesto architektūra“

vaaKviečiame pažiūrėti Vilniaus apskrities archyvo parengtą virtualią parodąXX a. Vilniaus miesto architektūra“.

Nemokamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir jo padalinių lankymas

Lapkričio 23 d., sekmadienį,  minėdami 96-ąsias Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines,  visi esate maloniai kviečiami nemokamai aplankyti Vytauto Didžiojo karo muziejų ir jo padalinius.

Pažinkime ir didžiuokimės savo valstybės ir jos kariuomenės istorija!

Muziejaus darbo laikas: 10.00–17.00 val.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus padaliniai:

Karo technikos Vilniaus skyrius, Olandų g. 21 A, Vilnius; tel.: (8 5) 269 76 98, (8 5) 261 96 06.

Pogrindžio spaustuvė „ab“,   Salių k., Domeikavos sen., Kauno r.; mob. tel. 8 601 86 521.

www.kariuomene.kam.lt/lt/karo_muziejus.html

Partizanas Alfonsas Juonys (1907–1945)

Arturas Čiras

2014 11 19

Alfonsas Juonys, Jono, gimė 1907 m. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Žvirgždėnų kaime, neturtingų ūkininkų šeimoje. Šeimoje augo 3 vaikai – 2 broliai ir sesuo. Alfonsas Juonys mokėsi Žvirgždėnų pradinėje mokykloje, kur baigė 4 skyrius. Dar vienus metus mokėsi Žemės ūkio mokykloje. Anksti mirė jo tėvas ir Alfonsas, kaip vyriausias sūnus, turėjo rūpintis šeima ir ūkiu. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Skaityti toliau »

Rastas Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo archyvas

dokumentaiAriogalos gimnazijos jaunieji šauliai ir jų vadovas istorijos mokytojas Andrius Bautronis 2014 m. lapkričio 5 d., tvarkydami atstatyto Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio Daugėliškių miške (Raseinių rajonas, Ariogalos seniūnija) aplinką, aptiko unikalų radinį, kuris gali atskleisti iki šiol nežinomų Lietuvos partizanų istorijos paslapčių.

Tvarkydami bunkerio aplinką ir ruošdami vietovę pavasarį planuojamam įrengti pažinimo takui, jaunieji šauliai Justas Balčius ir Ignas Kringelis po kelmu atrado aprūdijusį metalinį konteinerį. Pro konteineryje esantį plyšį buvo matyti, kad jame yra laikraščių ir popierių liekanų. Radinys buvo atvežtas į Genocido aukų muziejų, o vėliau perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui.

Dalyvaujant radėjams ir gausiam Ariogalos gimnazistų būriui konteineris buvo atidarytas, iš jo ištraukti dokumentų likučiai. Dokumentai bus restauruojami Lietuvos centriniame valstybės archyve, o po restauravimo bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, kur su jais galės susipažinti visi, besidomintys Lietuvos istorija.

Daugiau skaitykite čia.

Lietuvos ypatingojo archyvo informacija.

Policininkas, šaulys Jonas Aleksandravičius (1901–1937)

Arturas Čiras

2014 11 17

Jonas Aleksandravičius gimė 1901 m. kovo 23 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Geidukonių kaime, neturtingų ūkininkų šeimoje. Pradinį mokslą įgijęs liaudies mokykloje dirbo pas tėvus. 1920 m. lapkričio 17 d. – 1922 m. lapkričio 1 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, iš pradžių Kauno miesto komendantūroje, o vėliau Mažeikių apskrities komendantūroje.

1930 m. vasario 6 d. Jonas Aleksandravičius priimtas į Lietuvos pasienio policiją – Trakų baro 4-ojo rajono eiliniu sargybiniu, o nuo 1934 m. birželio 1 d. – to paties baro 1-ojo rajono eiliniu sargybiniu. Tarnaudamas policijoje baigė mokomąjį būrį. Priklausė Trakų šaulių rinktinės 29-am Kaniūkų šaulių būriui. Skaityti toliau »

Praėjusių epochų ženklai knygose – vieša paskaita Vrublevskių bibliotekoje

Iliustracija 12014 m. lapkričio 19 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks vieša prof. dr. Arvydo Pacevičiaus paskaita „Graffiti senųjų knygų paraštėse: kūrybinės iškrovos mėginant plunksną“.

Knygų graffiti – tai marginalijos knygose, proveniencijos bei kiti ženklai, dažniausiai neturintys jokių tiesioginių sąsajų su knygos turiniu. Anot profesoriaus Arvydo Pacevičiaus, svarbu yra suprasti, kad visi šie įrašai ir piešiniai yra puikus šaltinis studijuojant praėjusių epochų žmonių gyvenimo būdą, visuomenės nuotaikas, atskirų žmonių pasąmonės slėpinius, jų kasdienybės detales. Tuose ženkluose svarbios medžiagos randa ne tik knygotyrininkai, bet ir socialinės psichologijos, menotyros ar bendrosios istorijos tyrinėtojai. Knygotyrininkus šie ženklai labiausiai domina knygų ir visuomenės sąsajų, informacijos socialinės sklaidos, skaitymo proceso raidos požiūriais. Skaityti toliau »

Video filmo „1947 m. Agentūrinė byla Vakarai“ DVD formate pristatymas

Video filmo pristatymasLietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius maloniai kviečia visus į sukurto video filmo, „1947 m. Agentūrinė byla Vakarai“ DVD formate, pristatymą.

Pristatymas vyks Kauno įgulos karininkų ramovėje lapkričio 24 d., pirmadienį, 17.00 val.

 

Kariuomenės kūrėjai dalyvavo žygyje ,,Aukštaitijos laisvės kovų keliais“

Arturas Čiras

DSCN037612014 m. lapkričio 15 d. Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus nariai, Lietuvos kariuomenės Rezervo karių asociacijos žygeivių komandos „Suopis“ sudėtyje, dalyvavo Pėsčiųjų žygių asociacijos ir žygeivių klubo „X kilometras“ organizuotame žygyje „Aukštaitijos laisvės kovų keliais“.

Žygis skirtas 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią kovoms paminėti. Į žygį susirinko arti penkių šimtų žygeivių iš visos Lietuvos. Žygyje galėjai sutikti įvairių profesijų žmonių, kuriuos vienija bendras pomėgis – pėsčiųjų žygiai ir noras paminėti istorinius Lietuvos įvykius bei pagerbti žuvusius už laisvę. Tarp žygeivių galėjai sutikti verslininką ir bankininką, vadybininką ir prokurorą, kariškį ir Seimo narį. Skaityti toliau »

Žydų gelbėtoja Antanina Mačionienė (1900–1959)

Arturas Čiras

2014 11 15

Antanina ir Silvestras Mačioniai. Apie  1922 m.

Antanina ir Silvestras Mačioniai. Apie 1922 m.

Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Atžalyno kaime XX a. 4-ame dešimtmetyje gyveno Silvestro (g. 1893) ir Antaninos (g. 1900) Mačionių šeima. Gausi, kaip dažna to meto valstiečių šeima, augino vyriausią sūnų Kostą (g. 1923) ir penkias dukras: Aldoną (g. 1925), Danutę (g. 1928), Girdutę (g. 1932), Oną (g. 1934) ir Ireną (g. 1938). Šeimos galva Silvestras Amerikoje buvo užsidirbęs pinigų ir apie 1927 metais iš dvarininkės Jadvygos Kuncevičienės (kapitono Vladislovo Golšteino uošvės) nupirko 20 ha Atžalyno kaime, o vėliau iš Vladislovo Golšteino nupirko dar 6 ha žemės iš Juozapavos dvaro.

Mačioniai mokslų nebuvo baigę, bet buvo apsiskaitę ir protingi žmonės. Šeima draugavo su tokiais žmonėmis kaip Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras kun. Vladas Mironas, vėliau paskirtas Vyriausybės ministru pirmininku bei Juozapavos dvaro savininku, karininku Vladislovu Golšteinu ir jo žmona mokytoja Monika. Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas