Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for gruodžio, 2014

Aktuali informacija litus į eurus planuojantiems keisti paštuose

2014-12-30

Artėjant euro įvedimui Lietuvos paštas dar kartą primena svarbiausią informaciją, kurią litus į eurus paštuose ketinantys išsikeisti gyventojai turėtų įsiminti dar prieš apsilankydami pašte.

Nuo 2015 metų sausio 2 dienos litus į eurus gyventojai galės išsikeisti ne visuose, o 330-yje paštų. Vienuose iš jų valiutą keis pašto darbuotojai, kituose nustatytomis valandomis dirbs mobiliosios komandos. Valiutos keitimo operacijos bus atliekamos tik paštuose. Pasitikrinti paštų, kuriuose bus keičiami litai į eurus, sąrašą ir valiutos keitimo laiką galima Lietuvos pašto internetinėje svetainėje www.lietuvospaštas.lt arba paskambinus informacijos telefonu 8 700 55400. Skaityti toliau »

Kruvinos Kalėdos

Erika Straigytė

Tokių Kalėdų dar niekada nebuvę. Neteko jų švęsti tik seneliui Augustui, iš Druskininkų kaimo tą rytą išėjusiam į Ryliškių bažnyčią. Pakeliui šnabždėta malda jam buvo paskutinė. Tik ne klebonui ją kalbėjo virpančiom lūpom senelis Augustas, o moteriai su pistoletu rankose, sutiktai beeinant į bažnyčią… Skaityti toliau »

1944 metų šv. Kalėdos: kraujas ir pelenai (4)

Doc. dr. Sigitas Jegelevičius

Antra šio mūšio auka – būrio vadas Antanas Krajauskas-Antanas iš Einorių. Tais laikais buvo pasakojama, kad sužeistas į koją A. Krajauskas (sprogstamoji kulka atsišaudžiusiam partizanui nukirtusi užkulnį) pasiliko pamiškėje su kulkosvaidžiu dengti draugų atsitraukimo. Enkavedistų apsuptas susisprogino granata. Tai buvę Vabaliuose bene Petro Gegužio palaukėje. A. Krajauskas bičiulių prašęs, kad pasitraukdami jam paliktų kuo daugiau šovinių. Sakoma, kad jo kulkosvaidžio ugnis padariusi daug nuostolių baudėjams. Enkavėdistai keršijo jam ir po mirties. Jo lavoną vežiojo po kaimus diržu pririšę prie vežimo. Paskui nutempė į Nemunaitį ir paliko. Skaityti toliau »

1944 metų šv. Kalėdos: kraujas ir pelenai (3)

Doc. dr. Sigitas Jegelevičius

Jauni Ryliškių ir Klepočių apylinkių vyrai, kuriuos norėjo sugaudyti į kariuomenę, buvo išsislapstę: tokio amžiaus vyrų nebuvo nei tarp nužudytųjų, nei tarp suimtųjų. Kelios dešimtys tų kaimų vyrų buvę suimti. Keletą paleido, o kitus viela surištomis rankomis išgabeno į Merkinę, o iš ten daugelį išvarė į Alytų. Skaityti toliau »

1944 metų šv. Kalėdos: kraujas ir pelenai (2)

Doc. dr. Sigitas Jegelevičius

Minėto sovietinių teroristų „Šarūno“ būrio ataskaitoje, pasirašytoje būrio vado Juozo Barausko, yra tokia informacija: „(…) 2. Kovo 12 d. buvo užpulti Vabalių ir Valėniškių k. vokiečių savisaugos daliniai ir buvo nuginkluoti, paimta: 1 lengvasis kulkosvaidis, 2 automatiniai šautuvai, 4 šautuvai ir 1500 šovinių, 3 pistoletai, 400 automato šovinių. 3. Gegužės 28 d. buvo užpultas antras vokiečių savisaugos garnizonas Nemunaičio bažnytkaimyje, buvo paimta: 2 šautuvai, 2 pistoletai 400 kovos šovinių ir 300 automato šovinių. Buvo sudeginta vokiečių savisaugos sargybos būstinė su jų ginklų sandėliu ir du savisaugiečiai. (…) 7. Birželio 7 d. buvo užpultas trečias vokiečių savisaugos garnizonas Ryliškių ir Klepočių kaimuose, buvo paimta: 4 šautuvai, 3 pistoletai, 800 šovinių, 1 automatinis šautuvas, 2 arkliai su vežimu (…)“. Skaityti toliau »

1944 metų šv. Kalėdos: kraujas ir pelenai (1)

Doc. dr. Sigitas Jegelevičius

Šių metų gruodžio 23-26 dienomis sukanka 60 metų, kai sovietinė fronto užnugario apsaugos (vidaus) kariuomenė Lietuvoje įvykdė vieną didžiausių karo nusikaltimų, masiškai represuodama civilius gyventojus, juos žudydama ir degindama sodybas. Tomis dienomis Pietų Lietuvoje (Alytaus apskr.) enkavedistai Merkinės ir Alovės valsčių paribyje per baudžiamąją akciją sudegino 54 sodybas, sušaudė 25 vyresniojo amžiaus civilius gyventojus, vieną tardydami nukankino, sunkiai sužeidė pagyvenusį vyriškį ir merginai bei lengvai sužeidė paauglę. Skaityti toliau »

Klepočiai partizaninio karo priešaušriu

Pieta virš Ryliškių kaimo kapinių

Pieta virš Ryliškių kaimo kapinių

Prieš 70 me­tų, Kū­čių iš­va­ka­rė­se, 1944-ųjų gruo­džio 23 die­ną, so­vie­tai kar­tu su vie­ti­niais stri­bais nu­žu­dė ke­lias­de­šimt ke­lių Dzū­ki­jos kai­mų gy­ven­to­jų, su­de­gi­no apie 50 so­dy­bų. De­ja, 1989 me­tais ty­ri­mą pra­dė­ju­si pro­ku­ra­tū­ra šios žiau­riau­sios po ka­ro so­vie­ti­nio te­ro­ro ak­ci­jos prieš tai­kius gy­ven­to­jus iki šiol ne­iš­ty­rė. Trūks­ta įro­dy­mų. O iš at­min­ties ne­dy­lan­tys žmo­nių liu­di­ji­mai pa­gal moks­li­nę me­to­do­lo­gi­ją, de­ja, – tik pa­gal­bi­nis šal­ti­nis. Skaityti toliau »

Visuomenei pristatyti suskaitmeninti Tautų Sąjungos dokumentai

1a.kvadratasLietuvos centrinis valstybės archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nuolatine atstovybe prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Jungtinių Tautų biuro Ženevoje biblioteka, užbaigė dvejus metus trukusį projektą ir visuomenei pristatė Tautų Sąjungos archyvo dokumentus. Lietuva – viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių, įgyvendinusi tokį projektą.

Tautų Sąjungos archyvas yra įrašytas į UNESCO Pasaulio atminties registrą. Suskaitmeninti dokumentai, susiję su Lietuvos veikla Tautų Sąjungoje 1920–1940 metais, patalpinti Jungtinių Tautų bibliotekos Ženevoje interneto svetainėje. Suskaitmeninta beveik 40 tūkstančių dokumentų. Skaityti toliau »

Šventinis konkursas

lvat_ženkas_kalėdinisArtėjančių švenčių proga siūlome pamiklinti protą ir atgaivinti istorines žinias. Penki dalyviai, kurie pirmieji teisingai atsakys į pateiktus 15 klausimų, bus apdovanoti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos prizais.

Atsakymus siųskite el. paštu d.bujokas@archyvai.lt  iki 2015 m. sausio 6 d.

Konkurso klausimus rasite čia.

Durbės mūšio diena paskelbta atmintina diena

5342797Seimas plenariniame posėdyje priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nutarta papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Priimtu teisės akto pakeitimu nuspręsta į šį sąrašą įtraukti liepos 13-ąją – Durbės mūšio dieną. Durbės mūšis įvyko 1260 m. liepos 13 d. į pietus nuo Durbės ežero, dabartinėje Latvijoje (Liepojos r.). 2015 metais bus minimos 755-osios šio įvykio metinės. Seimui papildyti sąrašą šia atmintina diena buvo siūloma atsižvelgiant į Durbės mūšio svarbą Žemaitijos, Lietuvos, Rytų Pabaltijo ir iš dalies Europos istorijai ir siekiant, kad būtų išsaugota seniausio europinio Lietuvos istorinio-etnokultūrinio regiono Žemaitijos ir Lietuvos istorinė atmintis, stiprinamas regiono identitetas ir savimonė.


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas