Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for vasario, 2015

Kviečiame dalyvauti vienuoliktame Tado Dambrausko fotokonkurse „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2014–2015“

baneris tadofoto 2015Visiems fotografuojantiems ir besidomintiems kariuomene Krašto apsaugos ministerija skelbia jau vienuoliktojo Tado Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2014-2015“ pradžią.

Šiuo konkursu siekiama skatinti šalies fotografus ir žurnalistus domėtis karių gyvenimu, karius – fotografuoti, visuomenę supažindinti su Lietuvos kariuomenės veikla. Krašto apsaugos ministerija visus fotografuojančius jau nuo dabar kviečia peržvelgti praėjusių ir šių metų aplankus su nuotraukomis ir apsiginklavus geriausiais kadrais sudalyvauti konkurse. Svarbiausia, kad nuotrauka papasakotų istoriją iš kariuomenės gyvenimo: kaip kariai vykdo kovines užduotis, dalyvauja pratybose, kokius kasdienius išgyvenimus patiria. Skaityti toliau »

Dėmesio! Vyksta registracija į jubiliejinį moksleivių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“

ka zinai apie lietuvos kariuomene plakatasKrašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos jau 20-ąjį kartą skelbia respublikinį konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“. Jame dalyvauti kviečiami 9-12 klasių moksleiviai, kurie domisi Lietuvos gynybos ir saugumo politika, Lietuvos kariuomene, jos istorija, svarbiausiais įvykiais, įtakingiausiomis asmenybėmis.

Konkursas „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ tradiciškai vyksta trimis etapais. Pirmąjį etapą organizuoja mokytojai mokyklose ir gimnazijose, antrasis vyksta internetu, o trečiasis, finalinis, organizuojamas viename iš Lietuvos kariuomenės padalinių. Šiemet viena iš finalo dalių bus filmuojama Lietuvos televizijoje Vilniuje. Skaityti toliau »

Panaros kautynėms – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Šaulys Juozas Slauta, 1939 m.

Šaulys Juozas Slauta, 1939 m.

1945 m. vasario 28 d. Alytaus apskrityje, Merkinės valsčiuje, Panaros kaime įvyko kautynės tarp NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių ir Mykolo Lukošiūno-Lukošiaus būrio partizanų. Jose taip pat dalyvavo Antano Grušausko-Siaubo, Albino Kiseliausko-Karvelio ir Juozo Slautos-Aušros būrių partizanai.

NKVD Alytaus apskrities skyriaus viršininko pranešime nurodoma, kad partizanų buvo iki 250. Generolas Vetrov‘as, pranešime Vyriausiosios NKVD vadovybės Lietuvoje viršininkui Radionov‘ui rašė: „Po dviejų kautynių valandų Panaros kaime (0010) būrys traukėsi į pietvakarius, 4-oji šaulių kuopa besikaudama 20 val. užėmė Liškiavą (9000). Per mūšį, kuris truko 6 val., nukauti 37 banditai, paimtas kulkosvaidis, 2 šautuvai. 4-osios kuopos nuostoliai: nukautas jaun. seržantas V. Pšeničnikov‘as ir sužeistas eilinis I. Poškin‘as. Į pagalbą 4-jai kuopai pasiųsta 8-oji, vadovaujama pulko vado pavaduotojo papulkininkio Kubrak‘o“. Skaityti toliau »

Du istorinius įvykius ženklinantys mitai

Algimantas Zolubas

Dažnai skaitome, girdime apie mitus, dažniausiai savo kilme nesusijusius su senoviniais mitais, tačiau tenkinančius mito kriterijus, nes paremtus absoliučiu tikėjimu ir tapatumu. Lietuva turi Konstituciją, turi demokratinę Respubliką, turi valstybės valdymo institucijas. Tačiau ar tikra valstybė, ar tikra demokratija, ar tikra Nepriklausomybė? Gal visa tai nerealu, mitas? Čia skaitytojo vertinimui teikiu du mitus iškart, nes jie susiję.
Skaityti toliau »

Kančėnų mūšiui – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Konstantinas Barauskas, 1930 m.

Konstantinas Barauskas, 1930 m.

1945 m. vasario 23 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, įvyko Kančėnų mūšis, akivaizdžiai parodęs puolamąją partizanų taktiką. Į partizanų surengtą pasalą pateko 22 Daugų stribai, vadovaujami NKVD Daugų valsčiaus poskyrio viršininko Aleksej Petrov.

Mūšio išvakarėse Vaikantonių ir Kančėnų kaimuose susitelkė apie 100 Konstantino Barausko-Vėžio, Jono Matukevičiaus-Vilko ir Vaclovo Voverio-Žaibo grupių partizanų, numatančių naktį pulti Daugų miestelį. Kad išviliotų stribų įgulą, kaimo gyventojui buvo įsakyta nueiti į Daugus ir pranešti milicijai, kad „partizanai nori su jais pakariauti“. Skaityti toliau »

Liepakojų mūšiui – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Antanas Kušlys. Alytus, 1940 m. Nuotrauka iš G. Lučinsko kolekcijos

Antanas Kušlys. Alytus, 1940 m. Nuotrauka iš G. Lučinsko kolekcijos

1945 m. vasario 13–18 d. NKVD informatorių „Polevoj“, „Lesnik“ ir „Lisicyn“ duomenimis Simno valsčiaus miške aplink Žuvintų, Bambininkų ir Aleknonių kaimus buvo lokalizuotas Antano Kušlio-Vilko vadovaujamas būrys, besirengiantis Simno miestelio puolimo operacijai. Vasario 21 d. 6 val. ryto 94-ojo pasieniečių būrio 2-oji komendantūra su Simno valsč. 35 stribų būriu (minimi dalyvavę stribai broliai Antanas, Juozas ir Vytautas Kvedaravičiai, Zigmas Pocinas, Jonas ir Bronius Žebrauskai, Stasys Matiliauskas), vadovaujami pasieniečių būrio vado kpt. Pogorelov ir valsčiaus NKVD skyriaus viršininko ltn. Smirnov, netikėtai apsupo Liepakojų kaime (13 km iki Simno) poilsiui apsistojusius 36 partizanus. Berniuką, bėgusį per kalną pranešti partizanams, kad yra apsupti, čekistai negailestingai nušovė. 

Dvi valandas trukusiame mūšyje žuvo 32 vyrai (pavardėmis žinomi 21), tarp jų ir vadas, vienas sužeistas paimtas į nelaisvę ir tik 3, dūmų priedangoje, pavyko prasiveržti. Partizanai priešinosi įnirtingai; vienas, nenorėdamas pasiduoti gyvas, pats nusišovė, du sudegė gyvi, priešui uždegus daržinę. Rusams atiteko 8 kulkosvaidžiai, 20 šautuvų, 18 automatų, 20 granatų, šovinių, įvairūs dokumentai. Rusų nuostoliai neaiškūs (pagal oficialią ataskaitą tik sunkiai sužeistas pasienietis seržantas Gladkich). Skaityti toliau »

Beviltiška priklausomybė

Algimantas Zolubas

Šoka blusos ir prūsokai aplink Žalią tiltą,
Garbina ant jo balvonus sovietų suvilktus.
Ką daryti, kaip tvarkytis, kad jie nenugriūtų,
Slapčia žvilgčioja į Rytus: ar gabent į Grūtą? 

Kalambūru įvertinau padėtį, kad visiemsbūtų aišku, kas dedasi neva nepriklausomoje Lietuvoje. Anot žemaičio, pjaukit su peile, durkit su videlče, nebegaliu Lietuvos nepriklausoma vadinti, nes, jei nuo SSRS nebepriklausome, tai nuo jos paveldo priklausomybė akivaizdi. Skaityti toliau »

Skelbiamas mokinių rašinių konkursas „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“

konkursas rasiniu-mazNepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirtas Lietuvos mokinių rašinių konkursas

KAM REIKALINGA LIETUVOS VALSTYBĖ?

„Jeigu tauta turi sąlygas plėtoti savo kultūrą, ji gyvuoja, jeigu turi savo ekonomiką, ji egzistuoja, bet be politinės nepriklausomybės ji vegetuoja. Politinė nepriklausomybė – tautos būties garantija. Tauta, neturinti valstybingumo, yra politiškai priklausoma nuo kitų geranoriškumo“.

 Bronislovas Genzelis, Nepriklausomybės akto signataras

Sakoma, kad valstybėje, kurioje gyva pagarba savo istorijai ir kultūrai, užauga jaunuoliai, suprantantys, kas yra tauta ir kodėl žmogus turi jausti pareigą rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais, gyvenančiais šalia. Valstybė yra gyva tik tol, kol ji gyvuoja savo piliečių širdyse ir protuose. Tik tol, kol yra žmonių, pasiruošusių ją ginti ir dėl jos aukotis. Skaityti toliau »

Virtuali paroda „Lukiškių kalėjimas 1950 m.“

thumbnail (2)Vilniaus Lukiškių kalėjimas pastatytas ir pradėtas eksploatuoti 1904 m. Visą šį laiką pastato paskirtis nesikeitė – keitėsi tik pavadinimai. Pirmaisiais egzistavimo metais Lukiškių kalėjimas vadintas „Kalėjimo tvirtove“ (rus. „Тюремный замок“), sovietų okupacijos metais – Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) – vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus m. kalėjimu Nr. 1, o apie 1960 m. tapo „Įstaiga OČ (rusiškos sąvokos „особая часть“ (liet. – „ypatingoji dalis“) santrumpa) 12/36“. Oficialus dabartinis šios įstaigos pavadinimas − Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Skaityti toliau »

Filmo „Žaibas – Dzūkijos legenda“ pristatymas Vilniuje

zaibas-dzukijos-legenda-4


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas