Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Kančėnų mūšiui – 70 metų

Gintaras Lučinskas

Konstantinas Barauskas, 1930 m.

Konstantinas Barauskas, 1930 m.

1945 m. vasario 23 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, įvyko Kančėnų mūšis, akivaizdžiai parodęs puolamąją partizanų taktiką. Į partizanų surengtą pasalą pateko 22 Daugų stribai, vadovaujami NKVD Daugų valsčiaus poskyrio viršininko Aleksej Petrov.

Mūšio išvakarėse Vaikantonių ir Kančėnų kaimuose susitelkė apie 100 Konstantino Barausko-Vėžio, Jono Matukevičiaus-Vilko ir Vaclovo Voverio-Žaibo grupių partizanų, numatančių naktį pulti Daugų miestelį. Kad išviliotų stribų įgulą, kaimo gyventojui buvo įsakyta nueiti į Daugus ir pranešti milicijai, kad „partizanai nori su jais pakariauti“.

Daugų valsčiaus NKVD poskyrio viršininkas, vyr. leitenantas Aleksej Petrov, manydamas, kad partizanų bus ne daugiau kaip 12 (pagal turimus duomenis), įsikūrusių viename Kančėnų kaimo name, su 22 stribais išvyko į Kančėnų kaimą (4 km nuo Daugų). Iš visų pusių apsupę sodybą, kurioje manė esant partizanus, viena stribų grupė turėjo užeiti iš pastato kairės pusės, kita – iš dešinės, o vyr. leitenantas Aleksej Petrov su grupe stribų įėjo į kiemą. Sodyba pasirodė esanti tuščia; partizanai ją buvo apsupę iš atokiau ir šitaip patys stribai pateko į ugnies žiedą. Į juos iš visų pusių iš šautuvų ir kulkosvaidžių ėmė šaudyti partizanai. Naikintojai nesitikėjo puolimo, dalis jų sukėlė paniką, todėl keletas stribų iškart pabėgo atgal į Daugus, nepaleidę nė vieno šūvio, kiti po pusvalandį trukusio mūšio atsitraukė, palikdami kovos lauke 9 nukautus stribus (J. Janušonį, Feliksą Kamandulį, J. Versecką ir kt.; sužeistas Viktoras Tribandis) ir Kančėnų selsovieto pirmininko pavaduotoją, atsitiktinai žuvo ir pastotės vežikas.

Pagal partizanų šaltinius buvo nukauta apie 12 stribų ir 3 paimti į nelaisvę, taip pat paimta 9 šautuvai, 5 granatos, iki 30 šovinių, bet žuvo partizanas Mykolas Statkevičius.

Tik po mūšio sekusio NKVD vidaus kariuomenės siautimo metu buvo suimti 4 žmonės, o į okupantų ataskaitas pateko ir išgalvoti „Kančėnų kaimo piliečių paliudijimai“ apie 2 nukautus ir 2 sužeistus partizanus, kas turėjo pridengti skaudų pralaimėjimą.

Gresiant okupantų kariuomenės smūgiui, planuojamą operaciją užpulti Daugus partizanams teko atidėti, dalis kovotojų buvo paleisti į namus, o branduolys per Skabeikių kaimą pasitraukė į Onuškio valsčiaus Dusmenų mišką.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas