Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Varčios kautynėms – 70

Gintaras Lučinskas

Varcios musis I1944 m. pabaigoje Alytaus apskrityje partizaninis judėjimas smarkiai suaktyvėjo ir išsiplėtė. Į pagalbą vietos NKVD, jų pačių prašymu, gruodžio mėn. atvyko SSSR NKVD vidaus ir pasienio daliniai. Alytuje buvo dislokuotas vienintelis Lietuvoje NKVD motorizuotas šaulių pulkas (apie 1000 karių). 1945 m. balandžio mėn. dislokuotas NKVD kariuomenės 220-asis pasienio pulkas. Šiame pulke tarnavo kariai, dar neturintys patirties kovoje su Lietuvos partizanais. NKVD-istai retkarčiais pasirodydavo kaimuose, esančiuose netoli Varčios miško masyvo (miškas tarp Alovės ir Daugų miestelių, kurio plotas virš 1000 ha), grupėmis ne mažesnėmis kaip 70-100 karių, tačiau prie pat miško niekuomet nesiartindavo. Jie manė, kad Varčios miške yra apie 300, Plikionių miške apie 150, o Vabalių miške apie 100 partizanų.

1945 m. balandžio–gegužės mėn. Alytaus apskrityje vyko intensyvus partizanų kovinių dalinių vienijimasis, stambesnių organizacinių struktūrų kūrimasis.

Buvo susitarta apie birželio 15 d. pulti Alovę ir užėmus šį valsčiaus centrą sunaikinti stribus bei ten buvusias valsčiaus valdžios institucijas. Alovės valsčiaus pietrytiniame pakraštyje, labai tankiame ir pelkėtame Varčios miško masyve susitelkė „Vanago“, „Žaibo“ ir „Vėžio“ būriai, atvyko nedzingiškiai. Tačiau NKVD-istai sužinojo apie susitelkusius partizanus.

Birželio 13 d. naktį NKVD pasienio kariuomenės 220-asis pulko batalionų kariai atvyko ir išsilaipino Alovės valsčiaus Kudariškių kaime. Pradėjo supti Varčios mišką ir nuo Meškučių kaimo pusės puolė ten įsikūrusių „Vanago“ kuopos apie 90 partizanų stovyklą. Kautynės prasidėjo ryte, sargybai pastebėjus besiartinantį priešą. Dėl to partizanai, vadovaujami Antano Kulikausko-Daktaro iš anksto pasirengė organizuotai gynybai bei traukimuisi. Sovietų kariai supo stovyklą tampriu žiedu, puolė stati ir rėkdami „ura“, tačiau partizanai atsakė sutelkta ugnimi, tame tarpe ir iš 12 kulkosvaidžių, kas nulėmė mūšio baigtį. Daugiausia priešų kaip tik čia ir krito, tai jiems buvo didelis psichologinis smūgis. Patyrę didelių nuostolių baudėjai ėmė netvarkingai trauktis, tuo pasinaudoję ėmė trauktis ir partizanai, tačiau trūkstant patyrimo dalis partizanų bandė gelbėtis pavieniui, iškriko. Priešai pajutę, kad partizanai traukiasi, pakartojo puolimą. Tačiau ir jie patys buvo pakrikę, jų buvo daug ir atskiromis grupėmis išsisklaidę po visą mišką. Bet organizuotai besitraukiąs partizanų branduolys pralaužė apsupimo žiedą ir susitiko su į pagalbą atskubėjusiu „Žaibo“ būriu. Stoti į atvirą mūšį jau nebuvo prasmės, todėl Vaclovas Voveris-Žaibas su savo vyrais pasitraukė be didesnių nuostolių į Kalesninkų mišką (Alovės vls.), o Antano Kulikausko-Daktaro apie 20 partizanų sulaukę tamsos sėkmingai pasitraukė Sapiegiškių–Nedzingės kryptimi į Panedzingės raistus (Varėnos vls.), o dauguma Adolfo Ramanausko-Vanago partizanų pasitraukė į Plikionių ir Vabalių miškus (Alovės vls.). Sulaukę tamsos iš miško išsiveržė ir kitos išsislapsčiusios mažos partizanų grupelės.

Pats Varčios mūšis truko apie porą valandų ir jo metu žuvo apie 10 partizanų, keli dingo be žinios ar buvo paimti į nelaisvę, 2 partizanai žuvo ir keli sužeisti iš „Žaibo“ būrio. Daugiausiai vyrų žuvo iš neorganizuotai besitraukiančių partizanų tarpo, tačiau okupantų nuostoliai buvo žymiai didesni (pagal partizanų duomenis – 176), nes mūšio metu net keliose vietose smarkiai tarp savęs susišaudė patys rusai ir nukovė nemažai savųjų.

Skirtingai nuo ankstesniųjų NKVD operacijų, okupantų kariuomenė pasiliko Varčios apylinkėse ilgesniam laikui ir pastoviai krėtė mišką bei apylinkėse vykdė šnipinėjimą.

1945 m. birželio 24 d. rusai iš pasalų užklupo miške vėl susirinkusius partizanus. Mūšyje su baudėjais buvo išsklaidyti Adolfo Ramanausko-Vanago ir Konstantino Barausko-Vėžio būriai. Vėl žuvo apie 12-14 partizanų, o sunkiai sužeistas Konstantinas Barauskas-Vėžys buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau nusižudė Alytaus ligoninėje.

DSCF7068Yra žinomos abiejose Varčios kautyniose žuvusių partizanų šios pavardės: medicinos sesuo Anelė Simonaitytė-Rūta (g. 1923 Marijampolės apskr., gyv. Alytuje), Jevdokimas Aniščiukovas (g. 1919 Smolensko sr.), kitur minimas kaip Joachimas Ašmenskis (suimtas ir nukankintas), Konstantinas Barauskas-Vėžys (g. 1908, gyv. Alovės vls. Slabadėlės k.), Jonas Baliukonis-Dramblys (g. 1922, gyv. Alovės vls. Pavartėnų k.), Vladas Baranauskas-Ruginis (g. 1912, gyv. Merkinės vls. Piliakalnio k.), Julius Baranauskas (gyv. Merkinės vls. Veismūnų k.), Adolfas Barysas (g. 1923, gyv. Merkinės vls. Gudakiemio k.), Vaclovas Burneika-Žiurkė (gyv. Alovės vls. Meškasalio k.), Julius Čaplikas (g. 1916, gyv. Alovės vls. Raudonosios Alovės k.), Julius Gavelis-Gegužis (gyv. Merkinės vls. Kampų k.), Juozas Jakavonis-Gegutė (gyv. Merkinės vls. Kampų k.), Juozas Juškevičius (g. 1924, gyv. Alovės vls. Švabalaukio k.), Juozas Kalinauskas (g. 1922, gyv. Alovės vls. Slabadėlės k.), Petras Kasiulynas (gyv. Daugų vls. Rokančių k.), Stasys Kareiva (g. 1911, gyv. Merkinės vls. Piliakalnio k.), Juozas Kazlauskas-Klevas (g. 1921, gyv. Alovės vls. Dabravolės k.), Vytautas Kudarauskas (g. 1925, gyv. Merkinės vls. Gudakiemio k.), Rokas Luščinskas-Dagilis (g. 1912, gyv. Merkinės vls. Savilionių k.), Juozas Mickevičius (g. 1922, gyv. Alovės vls. Švabalaukio k.), Vincas Sasnauskas-Vėjelis (gyv. Merkinėsvls. Noškūnų k.), Petras Stankevičius-Sakalas (gyv. Varėnos vls. Sapiegiškių k.), Juozas Skendelis-Šmitas (gyv. Alovės vls. Kalnėnų k.), Bronius Vitkauskas-Vaitkus (g. 1915, gyv. Alovės vls. Vabalių k.), Juozas Vitkauskas-Pelėda-Lazda (g. 1925, gyv. Alovės vls. Vabalių k.), Liudas Zubrauskas (gyv. Merkinės vls. Netiesų k.), Juozas Žekonis-Darius (g. 1921, gyv. Alovės vls. Švabalaukio k.) ir vokietis Karolis.

Po Konstantino Barausko-Vėžio žūties vadovavimą grupei perėmė Vaclovas Voveris-Žaibas, kurio būrį iki tol sudarė trys partizanų skyriai po 20 partizanų. Žaibo vadovaujami partizanai veikė Alytaus, Trakų, Kauno apskričių sandūroje esančiuose valsčiuose.

„Vanago“ kuopa buvo pertvarkyta iškart po Varčios kautynių, partizanų būrius išskirstant veikti skyriais ir grandimis teritoriniu principu Merkinės–Alovės valsčiuose. Organizacinė veikla ypač paspartėjo įsijungus į „Dzūkų“ grupės sudėtį.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas