Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Atidaryta unikali paroda, skirta Gedulo ir vilties dienai

zoomed_2Birželio 14 dieną Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pristatyta nuotraukų ir dokumentų paroda iš alytiškių asmeninių archyvų „Tremčių geležinkeliai“. Autentiškų liudijimų ekspozicija bibliotekoje veiks visą mėnesį, o vėliau bus perkelta į Seimą.

Parodos „Tremčių geležinkeliai“ idėja gimė iš supratimo, kad Gedulo ir vilties diena mūsų paminėtinų dienų kalendoriuje tikrai verta daugiau, nei įprasto ko ne valdiškai formalaus ceremonialo – kaip du vandens lašai panašaus į daugelį, birželio 14 d. vykstančių įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Bevartant šeimos albumus, akys neišvengiamai užkliūdavo už nuotraukų, kuriose mūsų seneliai, tėvai dar jauni, kupini jėgų ir… anaiptol ne visada laimingi. Nes tos nuotraukos – iš „už Uralo, žemės galo“, t. y. okupacinės sovietų valdžios inicijuotų mūsų tautiečių trėmimų vietų.

Tuomet ir pagalvojom – juk tokių nuotraukų yra daugelio alytiškių šeimų albumuose. Surinkus šiuos autentiškus liudijimus drauge, pakvietus žmones dar ir papasakoti apie savo artimųjų skaudžiąsias patirtis, išryškėtų, nors ir fragmentiškai, dokumentuota, įvairialypė pačiame Alytuje ar apylinkėse gyvenusius (tebegyvenančius) žmones ištikusių represijų mozaika. Kiekviena iš 25 mums papasakotų ir šioje parodoje pristatomų istorijų kupina dramatizmo ir tragiškumo, verta anaiptol ne „muilo“ romanų (ar serialų).

Dar vienas motyvas, kuris turėjo įtakos mūsų apsisprendimui surengti būtent tokią parodą ČIA ir DABAR – labai sparčiai tirpstančios sovietų represijas patyrusių mūsų senolių gretos. Kaskart vis mažiau jų, dar galinčių papasakoti ne tik amžininkams, bet ir jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems jauniems žmonėms, kaip viskas vyko iš tiesų. Džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą bendradarbiauti rengiant šią parodą atsiliepė ne tik vyresniosios kartos žmonės, bet ir tremtinių anūkai bei proanūkiai.

Nuotraukas pateikė ir atsiminimais apie savo artimuosius su jumis pasidalino alytiškiai Gabrielė Ambroževičiūtė (pagal senelės Rasos Petkevičienės surinktą medžiagą), Juozas Baltulionis, Vlada Barauskienė, Aldona Batiuškienė, Gražina Bozienė, Giedrė Kesylytė – Bulgakovienė; Jūratė Fedaravičienė, Rimvydas Jonynas, Albinas Jurgelionis, Marytė Labukaitė, Labukienė – Alekšiūnaitė, Emilija Liaukutė, Marytė Platūkytė, Agnė Petravičienė, Monika Pocevičiūtė, Vidmantas Rutkauskas, Lina Jakinevičiūtė – Rutkauskienė, Elvyra Stasiukynaitė, Algis ir Danutė Tarasevičiai; Kęstutis Tamulevičius.

Mes, parodos rengėjos (Violeta Skudrienė ir Giedrė Bulgakovienė), realizuodamos šią idėją, susidūrėme su nemenkais iššūkiais. Didžiausiai mūsų nuostabai, pakankamai daug kalbintų žmonių, nepaisant to, kad jau ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje šalyje, kuri yra ES ir NATO narė, atsisakė dalyvauti parodoje, motyvuodami… baime. Buvo, be abejo, ir tokių, kurie nė iš tolo nenorėjo prisiminti patirtų represijų skaudulių.

Kita problema – bent kelioms šios parodos „istorijoms“ žmonės pateikė atrankai itin daug medžiagos – faktiškai kiekvienai jų galima parengti po didelę atskirą parodą. Tad, tarkime, pasakojimui apie kunigą monsinjorą Vincą Algirdą Pranckietį, tremtyje ne tik teikusį ne visus įmanomus kunigiškus patarnavimus ištremtiems tautiečiams, bet ir fotoaparatu fiksavusį likimo draugų vargus Rytų Sibire, nuotraukas teko atrinkinėti iš…. 700(!) jo krikštasūnio Kęstučio Tamulevičiaus mums patektų nuotraukų archyvo. Šioje parodoje eksponuojame tik menką dalį sukrečiančio dramatizmo laiškų, kitų represinės sistemos veikimą liudijančių dokumentų, kuriuos apie savo senelių Martyno ir Monikos Abramavičių likimus surinko Alytaus šviesuolė Rasa Petkevičienė, o apibendrino ir šeimos istorijoje aprašė jų proanūkė, Alytaus A. Ramanausko–Vanago gimnazijos auklėtinė Gabrielė Ambroževičiūtė. Labai gausus ir alytiškės tremtinės Violetos Balzerytės – Kesylienės sukauptas šeimos archyvas, kurio ženkli dalis skirta unikaliam kultūriniam reiškiniui – Irkutsko lietuvių tremtinių saviveiklai, 1956 -1960 –aisiais metais garsėjusiai visoje šioje Rytų Sibiro srityje. Vaizdingi ir išsamūs Nemiros Jakinevičienės ranka parašyti prisiminimai, kuriuose tremties temai skirta bent kelios dešimtys puslapių. Tačiau ir kiekviena trumputė, ant mokyklinio sąsiuvinio lapo surašyta ir keliomis nuotraukomis iliustruota skaudžioji šeimos istorija rengiant parodą buvo ne mažiau vertinga ir jaudinanti.

Tad, viliamės, ne tik alytiškiams bus įdomus šis dokumentuotas ir vaizdus alytiškių pasakojimas apie tuos laikus, kurie, viliamės, jau niekad nepasikartos.

Giedrė Bulgakovienė

www.alytus.mvb.lt

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas