Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Birželio 22-ajai auštant…

Bronius Kašelionis

Bolševikų kariuomenė, okupavusi Lietuvą, pradėjo militarizuoti pasienio teritoriją, iškeldino iš ten gyventojus ir statė įtvirtinimus. Iš buvusios Seinų apskrities pasienio kaimų: Alksnėnų, Beviršių, Elenavo, Kauknorio, Puodiškių, Trumpalių, Virbalų ir kt. bolševikinė Lietuvos valdžia 1940 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais iškeldino 24 sodybas, už tai gyventojams sumokėjo 123 469 litus. Ten plūstelėjo bolševikų kariuomenė. Iš viso šioje apskrityje bolševikai tada dislokavo apytiksliai 29 737 karius.

Lazdijuose, Vytauto ir Seinų gatvėse buvo okupacinės kariuomenės štabai, Vilniaus gatvėje – Karinis komitetas, Kaktiškės kaime stovėjo 741-asis pėstininkų pulkas. (Šio pulko kariai dalyvavo šio krašto žmonių trėmime į Sibirą (1941 06 14). Savo sunkvežimiais vežė šeimas į Šeštokų ir Alytaus geležinkelio stotis). Palazdijų kaime stovėjo 1 200 inžinerijos dalinio kareivių. Iš viso Lazdijų valsčiuje kariuomenė buvo dislokuota 12-oje vietų. Veisėjų valsčiaus keturiuose vietose apgyvendinta 3 800 kareivių, 800 kareivių įsikūrė Lasavičių dvare. Dvylikoje Rudaminos valsčiaus vietų buvo 14 460 kareivių. Bulakovo dvare – 1 300. Sangrūdos kaime stovėjo keturiasdešimt prieštankinių pabūklų.

Visą pavasarį virė darbas: buvo vežami akmenys, liejami bunkeriai. Akmenuotojai su generolais sau ramiai miegojo, kai aušo birželio 22-oji.

– Aloyzai, karas… Girdi, kaip dunda? – žadino žmona savo vyrą.

– Tai griaustinis.

– Atsikėliau, uždariau kaminą.

– Ketvirtą valandą, – prisimena žmogelis, – atėjo į vestuves vienas rusų kareivis. Muzikantams užgrojus, jis pradėjo šokti kazoką ir net nepamatė, kad pro langą jau žiūri vokiečiai.

Vokiečiai bombardavo Kučiūnų kareivines… Kareiviai iš degančių kareivinių bėgo pusnuogiai. Apie 11 val. pasirodė vokiečiai. Vieni važiavo Lazdijų–Alytaus plentu, kiti traukė tiesiai per rugius, rankoves atsiraitoję, lūpinėm armonikėlėm grodami, kiti – su dviračiais. Pirma jų bėgo purvini, apdriskę, daugelis be šautuvų rusų kareiviai. Užbėgs atsigerti… klausia, kur bėgti toliau. Kaip pakvaišę, – prisimena žmonės. Jie tesuspėjo susprogdinti tiltą ties Paveisininkų kaimu.

Ta kariuomenė, nesuvokdama, kur pulti, ko griebtis, pakriko po jai svetimos šalies kaimus ir miškus. Baimės ir įtūžio apimti kareivai ėmė žudyti taikius gyventojus. Apie tai pateikiama medžiaga, surinkta Studijų Biuro vokiečių okupacijos metais:

1. Juozas Gegužis, g. 1899 m., 12 ha žemės ūkininkas, gyv. Savanorių kaime, Leipalingio valsčiuje, bėgančių raudonarmiečių nukankintas birželio 22 d. prie Leipalingio–Seirijų plento. Paliko žmoną, dvi dukteris ir du sūnus. Palaidotas Leipalingio kapinėse.

2. Petras Kvietkauskas, 35 m. amžiaus, ūkininkas, gyv. Saulėnų kaime, Leipalingio valsčiuje, Birželio 23 d., jau vokiečių kariuomenei užėjus, išėjo pasižvalgyti į Leipalingį. Beeinantį į Smilgynės mišką, jį užpuolė ten besislapstantys raudonarmiečiai ir žiauriai nukankino: keturiolika kartų perdūrė durtuvais, kažkokiu buku daiktu sudaužė galvą. Po savaitės jo lavonas buvo atrastas klonelyje, truputį apibertas samanomis. Petro Kvietkausko žmona Agota tada buvo nėščia. Sužinojusi apie savo vyro nužudymą, staiga susirgo ir Lazdijų ligoninėje gimdydama mirė. Liko dvi mažametės mergaitės.

3. Vladas Marčiulionis, g. 1911 m., ūkininkas, gyv. Zasciuniškės kaime, Leipalingio valsčiuje. Birželio 23 d. ėjo į Leipalingį ir pakeliui Smilgynės miške besislapstančių raudonarmiečių buvo nukankintas: akys ir burna užrišti, o ant kaklo mėlynės, atrodo, kad buvo pasmaugtas. Lavonas po septynių dienų buvo rastas drauge su Kvietkausko ir Markelionio lavonai. Brolio palaidotas Leipalingio kapinėse.

4. Bronius Markelionis, 46 m. amžiaus, ūkininkas, gyv. Saulėnų kaime, Leipalingio valsčiuje. Birželio 23 d. rytą savo laukų pamiškėje ganė galvijus. Apie pietus gyvuliai grįžo vieni be šeimininko. Tada Gabrielė Markelionienė išėjo savo vyro ieškoti, bet septynias dienas niekur jo nerado. Jis buvo surastas Smilgynės miške žiauriai raudonarmiečių nukankintas: kūnas ir galva subadyti durtuvais, šonkauliai sulaužyti, o į burną įkišta stora medžio šaka. Nužudytasis paliko žmoną ir penkis vaikučius.

5. Juozas Mikelionis, 16 m. amžiaus, ūkininkaitis, gyv. Paterių kaime,Veisiejų valsčiuje. Raudonarmiečių nukankintas pirmąją vokiečių–sovietų karo dieną. Birželio 22 d., prasidėjus karui, apie 8–9 val. Jonas Gavutis, gyv. Paterių kaime, Veisiejų valsčiuje, pastebėjo, kad raudonarmiečiai vejasi kažkokį žmogų ir į jį šaudo. Jis pamanęs, kad bolševikai nori surinkti visus jaunus vyrus ir juos varytis su savimi ar išžudyti, todėl nubėgo pranešti savo kaimynams Jonui Mikelioniui ir jo broliui Juozui Mikelioniui, kad bolševikai gaudo jaunus vyrus. Tada visi trys bėgo į rugius pasislėpti. Juos pastebėjo raudonarmiečiai ir pradėjo šaudyti. Raudonarmiečiai juos suėmė ir nusivarė pas majorą. Suimtiesiems liepė rankas laikyti rankas užpakalyje, kumščiais daužė jiems per galvas ir kur tik pakliuvo. Majorui suimtuosius apskundė, kad jie šaudę į raudonarmiečius. Tas majoras, bjauriai rusiškai keikdamasis, suimtuosius kumščiais bei naganu smarkiai apdaužė ir įsakė varyti kažkur kitur. Tada kareiviai visiems trims surišo rankas ir, keikdamiesi bei šautuvų buožėmis juos mušdami, varėsi toliau. Apie 12–13 val. jie nuėjo apie 20 km. Bevarant suimtuosius užskrido vokiečių lėktuvas ir pradėjo šaudyti. Tarp raudonarmiečių kilo sąmyšis. Juozas Mikelionis apsimetė esąs nukautas. Tada raudonarmiečiai jį praėjo spardyti kojomis, daužyti šautuvų buožėmis ir jau visą sukruvintą peršovė ir paliko Jurasiškių miške, Leipalingio valsčiuje. Joną Mikelionį su Jonu Gavučiu varėsi toliau. Vokiečių lėktuvams užskridus antrąkart, Jonas Gavutis su Jonu Mikelioniu, pasinaudoję raudonarmiečių sąmyšiu, nuo jų paspruko ir laimingai grįžo namo. Su raudonarmiečiais, varančiais suimtuosius taip pat bėgo Veisiejų milicijos viršininkas Jonas Masys bei Veisiejų žydas Alaveičikas Bijomčikas. Suimtieji prašė, kad šie užtartų juos kaip gerai pažįstamus ir ramius piliečius, tačiau šie atsakė, jog visiškai jų nepažįstą. Jonas Mikelionis, pabėgęs nuo raudonarmiečių, tuojau nuvyko pas savo brolį Juozą, kurį rado dar kiek gyvą, bet nuvežtas į Leipalingio ligoninę jis mirė.

6. Petras Miliauskas g. 1904 m., 6 ha žemės ūkininkas, gyv. Inkiškės kaime, Rudaminos valsčiuje, pasislėpusio raudonarmiečio nukautas birželio 22 d. savo ūkyje. Paliko žmoną, dukterį ir tris sūnus. Palaidotas Rudaminos kapinėse.

7. Petras Misevičius, g. 1909 m., žemdirbys, gyv. Bertašiūnų kaime, Veisiejų valsčiuje, raudonarmiečių nukautas birželio 22 d.

8. Jonas Mocejūnas, 23 m. amžiaus, ūkininkas, nevedęs, gyv. Eiveriškės kaime, Rudaminos valsčiuje, raudonarmiečių nukautas birželio 22 d. apie 10 val. Prasidėjus vokiečių–sovietų karui, Mocejūnų šeima nuėjo į pagirį, apie 300 m nuo namų, į duobę slėptis, o Juozas Mocejūnas su savo broliu Jonu dar kiek užtruko namuose ir išėjo vėliau. Beeinančius juos sulaikė raudonarmiečiai ir varėsi Rudaminos link. Jonas Mocejūnas prašė, kad juos paleistų, tačiau raudonarmiečiai neklausė. Juos pavarius apie 500 m, pradėjo šaudyti vokiečiai. Visi sugulė į rugius. Juozas Mocejūnas paspruko, o jo brolis liko gulėti. Kitą dieną Juozas, nuėjęs į tą vietą, kur vokiečiai juos apšaudė, rado savo brolį Joną raudonarmiečių nukakintą: jis gulėjo kniūbsčias; galva sudaužyta šautuvo buože, nuo riešo ligi pirštų nulupta rankų oda, o į lavono pečius įsmeigtas ir paliktas durtuvas.

9. Antanas Naujokas, g. 1905 m., namų savininkas, gyv. Leipalingio miestelyje, nukankintas birželio 22 d. Paliko žmoną ir du vaikus. Palaidotas Leipalingio kapinėse.

10. Mikas Palubinskas g. 1902 m., 8 ha žemės ūkininkas, gyv. Savanorių kaime, Leipalingio valsčiuje, raudonarmiečių nukautas birželio 22 d. savo kaimo laukuose. Paliko žmoną ir sūnų. Palaidotas Leipalingio kapinėse.

11.Zigmas Žukas, g. 1915 m., nevedęs, siuvėjas, gyv. Didžiasalio kaime, Leipalingio valsčiuje. Birželio 22 d. išėjo į lakus. Bėgančių bolševikų buvo pastebėtas ir dviem šūviais sunkiai sužeistas, namiškių nuvežtas į Leipalingio ligoninę tą pačią dieną mirė. Kaip susipratęs ir veiklus lietuvis bolševikų buvo sekamas ir greičiausiai dėl to nužudytas. Vyresnysis jo brolis Balys 1941 m. birželio 14 d. išvežtas į SSRS.

„Dzūkų žinios“. 1993 m. birželio 30 d., Nr. 46.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas