Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Prisiminkime ir didžiuokimės savo gimtinės istorija

2015 m. liepos 20 d. Tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ vadovas, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys ats. pulkininkas Algis Šimoniūtis kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku dr. Raimundu Kaminsku lankėsi Dzūkijoje su tikslu paruošti pažintinės ekskursijos planą jauniesiems sąjūdiečiams ir Ukrainos kariams, besigydantiems Lietuvoje.

d+L1660401Pirmiausia svečiai apsilankė Dauguose, vėliau prie Daugų (Didžiulio) ežero esančiose Bukaučiškėse II aplankė buvusio Bukaučiškių dvaro koplyčią-mauzoliejų. Koplyčia pastatyta 1848 m. Jos savininku 1934-1944 m. buvo Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas (1938-1939) kun. Vladas Mironas. 1934 m. signatarui Vladui Mironui skirta 20 ha dvaro žemės, tais pačiais metais jis nusipirko dar 20 ha. Jo iniciatyva suremontuoti dvaro pastatai, įrengta vėjo jėgainė. Bukaučiškėse lankydavosi garsūs žmonės: prezidentas Antanas Smetona, dainininkas Kipras Petrauskas, aktorė Monika Mironaitė ir kt. Po sovietų reokupacijos ir dvaro nacionalizacijos čia buvo įkurtas arklių ir mašinų nuomos punktas. Sovietmečiu dvarą prijungė prie kolūkio „Laimė“ – tik laimės tai neatnešė. 1948 m. buvo padegtas kluonas, po truputį pradėtas griauti dvaro pastatas – kol galiausiai po plytą ištąsytas po visą apylinkę. Vėliau sunyko ir kiti pastatai. Bukaučiškių koplyčia suremontuota 2014 metais.

d+L1660408Bukaučiškių II kapinėse palaidotas Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1-ojo pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulko eilinis Feliksas Kamandulis.

Pažintinė kelionė tęsėsi Alytuje, kur lankyti istoriniai ir kultūriniai paminklai. Tai – Savanorių g. kapinėse kapavietės ir paminklai, žuvusiems Lietuvos gynėjams: karininkui Antanui Juozapavičiui (1894-1919), savanoriui Artūrui Sakalauskui (1963-1991), šauliams Juozui Blozneliui (1895-1923), Algirdui Ražaičiui (1922-1941), Pranui Valiuliui (1899-1941), Lietuvos kariuomenės savanoriams, Lietuvos kariuomenės kariams 1923 m. kovo 19 d. lenkų žiauriai nužudytiems prie Kapčiamiesčio bei LSMU buvusio dėstytojo, prof. habil. dr., karo kapeliono mjr. Petro Kavaliausko (1959-2011) kapą. Alytaus Miesto sode apžiūrėta: Šaulių namai ir prie jų esantis paminklas Dainavos apygardos partizanų vadui kpt. Domininkui Jėčiui-Ąžuoliui (1896-1947), Laisvės Angelo paminklas, memorialas „Nurimęs varpas“, skirtas 1941 m. birželio 22–28 dienų Lietuvos sukilėliams, pokario Dainavos apygardos partizanams, politiniams kaliniams ir tremtiniams pagerbti bei šalia esantis Sausio 13-osios aukų atminimo kryžius.

Tylos minute pagerbus XX amžiaus įvairių laikmečių žuvusius patriotus, įsiamžinta nuotraukose prisiminimui, suvokiant, kad tautos kančia ir tautos laisvė glaudžiai siejasi.

gi+L1660429Simboliškai prie Alytuje 1919 m. vasario 13 d. žuvusio pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko Antano Juozapavičiaus kapo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, šaulys, kraštotyrininkas, ats. leitenantas Gintaras Lučinskas – už pilietinę veiklą, kuria pagerbė Samuelio Harrio ir kitų karių, žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimą – apdovanotas „Vyr. ltn. Samuelio Harrio atminimo medaliu“ (liudijimo Nr. 34). Apdovanojimo devizas: atmintis, drąsa, pilietiškumas.

Samuelis Harris (1896-1920) – Lietuvos kariuomenės vyresnysis leitenantas, Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, žuvęs dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Jis 1919 m. rugsėjo 6 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę. nuo 1920 m. sausio 1 d. tarnavo Amerikos lietuvių brigados štabe Kaune. 1920 m. vasario mėn. kilus bolševikų inspiruotam sukilimui Lietuvos kariuomenės daliniuose, dalyvavo jį malšinant. 1920 m. vasario 23 d. Kaune, Samuelis Harris pirmasis drąsiai ir narsiai puolė bolševikus, įsitvirtinusius Aleksoto kalne. Jis, vykdydamas užduotį, buvo sunkiai sužeistas ir sekančią dieną mirė. Lietuvos kariuomenės vyr. ltn. Samuelis J. Harris (po mirties) buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi. Samuelio Harrio žūtis ir jo apdovanojimas buvo paminėti 1922 m. liepos 20 d. lietuviams Baltuosiuose Rūmuose teikiant peticiją JAV prezidentui V. Hardingui dėl Lietuvos pripažinimo „de jure“. Netrukus po to Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

gi+L1660439Svarbus istorinis momentas tai, kad apdovanotojo Gintaro Lučinsko prosenelis Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Liudvikas Stanišauskas (1890-1920), 1919 m. sausio 6 d. įstojęs į besikuriančią kariuomenę, 1919 m. vasario 12-13 d. Alytaus kautynių dalyvis, nuo 1920 m. vasario 10 d. tarnavęs 6-ajame pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulke, 2-ojoje kuopoje, 1920 m. vasario 21-23 d. dalyvavo malšinant bolševikų agitatorių suorganizuotą Kauno įgulos Panemunėje stovinčių Artilerijos pulko ir II-ojo atsargos bataliono kareivių ginkluotą sukilimą. Sukilimo tikslai buvo, pasinaudojus sunkia ekonomine ir politine Lietuvos padėtimi, nuversti Vyriausybę ir sugriauti atsikuriančią Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

g+L1660443Prisiminkime ir didžiuokimės savo šeimos, giminės ar gimtojo karšto istorija ir priminkime ją jaunajai kartai bei Lietuvos draugams.

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas