Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Archive for spalio, 2015

Stalino saulė užgeso, Putino patekėjo, todėl mūsų valdžios laukia sugrįžtančio Lenino

Algimantas Zolubas

Ar tokį teiginį galėtų paneigti esami ir buvę Seimo pirmininkai, premjerai ir sostinės merai? Negalėtų, nes užtenka Vilniaus Lukiškių aikštėje apsilankyti, kad pamatytų tikrą padėtį. Iškeldinant Leniną aikštė buvo desovetizuota, tačiau ne visai: palikti masyvūs šviestuvai, budriai saugoję naktimis Iljičių, tokie pat masyvūs špižiniai suolai. Aikštė tarsi tebelaukia „jo“. Tik aikštės kamputyje glūdi akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas. 1995 m. gegužės 20 d.“ Iš tikrųjų šis užrašas akmenėlyje buvo įpareigojantis, tačiau tapo užmaršties liudytoju. Valstybės vadovų teisinimasis, kad kūrybingų Zikarų ar Kašubų nebeturime, kad trūksta lėšų, neturi pagrindo, nes Valdovų rūmams, įvairiems kitiems paminklams visko atsirasdavo.
Skaityti toliau »

PARAMA – Knygos „Lietuvos kariuomenės brigados generolas Klemensas Popeliučka“ leidybai

A. Popeliucka, virselisKnygoje „Lietuvos kariuomenės brigados generolas Klemensas Popeliučka“ aprašoma apie Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko, ilgamečio LK karo technikos viršininko, brigados generolo Klemenso Popeliučkos (1892-1948) gyvenimo ir veiklos kelią, ženklų jo indėlį į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrimą, Nepriklausomybės kovas su bermontininkais Šiaurės Lietuvoje, lenkais ir bolševikais, Lietuvos kariuomenės modernizavimą ir aprūpinimą karine technika, geležinkelių tinklo vystymą.

Archyvų dokumentuose galima rasti tik sausų faktų, datų. Brg. gen. K. Popeliučka rašė aktualiais karinės technikos klausimais: „Karyje“, „Mūsų žynyne“, „Jūroje“ ir kt. to meto žurnaluose, knygoje „ Karo technikos dalių 20-metis 1919-1939“. O šiuose atsiminimuose pateikiami autentiški istoriniai įvykiai, to meto įvykių vertinimai. Skaityti toliau »

Lietuvos ypatingajam archyvui sukanka 20 metų

20Lietuvos ypatingasis archyvas įsteigtas 1995 m. spalio 16 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50. Archyvas išaugo iš 1993–1996 m. veikusios Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupės. 1996 m. kovo mėn., užbaigus KGB dokumentų perdavimą, Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupė buvo panaikinta, o didžioji dalis darbuotojų perėjo dirbti į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Archyvo būstinė įsikūrė Vilniuje, Gedimino pr. 40/1. Skaityti toliau »

Alytaus miesto savivaldybėje atidaroma kaklaraiščių paroda

salkauskas07Spalio 13 d. 12 val. Alytaus miesto savivaldybės pastato II aukšto fojė bus atidaryta žurnalisto, radijo diktoriaus, spaudos apžvalgininko, renginių vedėjo Juozo Šalkausko kaklaraiščių paroda. 

Pernai Lietuvos radijas šventė 88-tą gimtadienį… Lygiai pusę – 44 metus – per jį skambėjo ir Juozo Šalkausko balsas. Beveik tiek metų jis veda respublikines dainų ir šokių šventes. Juozo balsą girdime ir Lietuvoje vykstančiose sportinių šokių varžybose, daugelyje kitų pramoginių susibūrimų. Gerą krūvą per  keturis dešimtmečius jo įgarsintų knygų klauso aklieji. Skaityti toliau »

Dėl kenotafo generolui Zenonui Gerulaičiui (1894–1945)

LR Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui

Kauno m. savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui

2015-10-06

DĖL KENOTAFO  GENEROLUI ZENONUI GERULAIČIUI (1894–1945)

Gerulaitis+L1700069Šiemet sukanka 70 metų, kai Lietuvos kariuomenės savanoris, divizijos generolas, karo atašé Prancūzijai ir Belgijai, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Zenonas Gerulaitis mirė  nuo išsekimo 1945 m. balandžio 20 d. Taišeto lageryje, Irkutsko srityje. Generolo palaidojimo vieta iki šiol dar nežinoma.

Prašome Jūsų sudaryti galimybes Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse pastatyti generolui Zenonui Gerulaičiui paminklinį antkapį-kenotafą.

Zenonas Gerulaitis gyveno Kaune, Panemunėje. Zenonui Gerulaičiui buvo paskirtas Žemės sklypas Gailutės g. 9, Kaune (buvusioje Gailutės g. 5), kuriame 1936 m.pastatytas gyvenamasis namas. Minėtas namas yra vienas iš ryškesnių tarpukario funkcionalizmo pavyzdžių kurortiniame Kauno Aukštosios Panemunės rajone (architektas Kazys. Dubauskas). Zenonas Gerulaitis jame gyveno iki 1941 m. Skaityti toliau »

Žingsnis tiesos link

Algimantas Zolubas

Jei paskelbtą Vilniaus garbės piliečiu Algirdą Mykolą Brazauską viešai pavadinsite nusikaltėliu ir jei kas prieštaraus ar bandys dėl to bylinėtis, drąsiai galėsite remtis Seimo Kovo 11-osios Akto salėje 2015 metų gegužės 22 d. viešai priimta rezoliucija, kurioje jis taip įvertintas ir įvardintas. Taip įvertinti ir visi Lietuvos Komunistų partijos etatiniai veikėjai, kurie už partinį darbą gavo algas. Skaityti toliau »

Teodoras Daukantas Merkinėje

Arūnas Amšiejus

Teodoro Daukanto tėvo kapas

Teodoro Daukanto tėvo kapas

Praėjo 131 metai, kai 1884 m. rugsėjo 20 d. Sankt Peterburge gimė Lietuvos politinis, karinis veikėjas – Teodoras Marijonas Daukantas. Jis gimė Lietuvos bajoro Juliaus Kazimiero Daukanto (Juliusz-Kazimiezc Dowkontt), gim. 1859 m. kovo 24 d., bei Marijos Viktorijos Šaniauskaitės šeimoje. T. M. Daukanto senelis Jurgis Petras Daukantas (1826-1913) kategoriškai nepritarė 1883 m. birželio 24 d. įvykusiai santuokai (M. V. Šaniauskaitė buvo ne iš kilmingųjų šeimos). Jis nutraukė sūnaus J. K. Daukanto bei jo šeimos finansavimą. Neužilgo Julius. K. Daukantas susirgo pleuritu, vėliau plaučių vėžiu. Jis gydytis pušynų oru atvyko į mažą Dzūkijos kaimelį, į Uciekos dvarą, Merkinės apylinkėje. Čia jį priėmė, matyt iš anksčiau pažįstamas, dvaro savininkas Adomas Šlepovičius (Adam Szlepowicz). 1886 m. vasario 5 d. po sunkios ligos Julius K. Daukantas mirė. Merkinės Šv. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčios parapinėje mirties įrašų knygoje randama, kad 1886 m. vasario 5 d. Uciekos dvarelyje mirė teisės kandidatas bajoras Julius-Kazimieras Daukantas, 27 m. amžiaus. Paliko žmoną bei sūnų Teodorą. Velionį po 3 dienų palaidojo A. Šlepovičius Uciekos kaimo kapinaitėse. Laidojimo vietą žymintis senas granito paminklas stovi ir šiandieną. Jis mena anksti įvykusią žymios žemaičių bajorų šeimos netektį. Ant paminklo yra užrašas lenkų kalba: „Čia guli Julius Daukantas, didžiulė tėvų viltis ir prašo „Sveikos Marijos“ maldos.“ Skaityti toliau »

Kviečiame teikti kandidatus „Lietuvos karžygio“ nominacijai

skulpt originalasLietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pagerbs karius ar civilius darbuotojus, kurie pastaruoju metu savo išskirtiniais poelgiais, pasiaukojama tarnyba ar savo poelgiais rodo deramą pavyzdį visuomenei. „Lietuvos karžygio“ nominantai bus paskelbti Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse.

Kviečiame visus teikti kilnių istorijų aprašymus ir siųsti teikimus iki šių metų spalio 25 dienos el. paštu laimis.bratikas@kam.lt, faksu (8 5) 278 5032 arba laišku adresu: LK Karinių viešųjų ryšių skyrius, Šv. Ignoto g. 8, LT-01120 Vilnius.

Teikiant kilnių istorijų aprašymus siūlome įvertinti siūlomo poelgio nesavanaudiškumą, ryžtingumą ir valios išraišką.

www.kam.lt

Spalio mėnesio renginių Alytuje programa

SPALIO 1 D. – TARPTAUTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENA
Spalio 1-ąją senjorams, pateikusiems pensininko pažymėjimą, kelionės viešuoju transportu Alytaus mieste kaina – 1 centas
1 d. 17 val. Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius kviečia pasikalbėti ir pasivaišinti arbata II aukšto fojė Alytaus kultūros ir komunikacijos centras, Pramonės g. 1B
Skaityti toliau »


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas