Paieška
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Archyvai

Emilijos Pliaterytės bendražygiai Merkinėje

Arūnas Amšiejus

Ką mena senieji Netiesų kaimo ąžuolai?  2015 m. A. Amšiejaus nuotr.

Ką mena senieji Netiesų kaimo ąžuolai? 2015 m. A.Amšiejaus nuotr.

1795 m. buvo trečią kartą padalinta Lenkijos–Lietuvos respublika. Didžioji valstybės dalis atiteko Rusijos imperijai. Buvo paminta bei pažeminta Respublikos piliečių tautinė savimonė, užgauta jų garbė ir orumas. Brendo pasipriešinimas carinei okupacijai.

1758 10 04 Merkinės parapijoje, Ilgų dvare, ekonomo Michailo Elsnerio (1725–1779) ir Helenos Dobrovskos gausioje šeimoje gimė Anupras Elsneris (Anupr Elsner), būsimasis 1831 m. sukilimo Merkinės krašte vadas. Apie 1768 m. Michailo Elsnerio šeima persikėlė gyventi į Netiesų dvarą. Čia Anupras Elsneris susituokė su Julija Niemontovska. Jie 1815 02 23 susilaukė sūnaus Mikolajaus Felikso, 1816 03 16 – Pavelo Adolfo, 1817 06 30 – Felikso Aleksandro Aurelijaus Roberto (to meto dvarininkai dažnai krikštydavo vaikus 3 ar 4 vardais), 1819 06 12 – Jono Pavlino Vaclovo, 1821 12 23 – dukros Viktorijos Evos Olimpijos, 1824 07 02 – sūnaus Česlovo Kazimiero Elsnerio. 1828 07 02 Julija Niemontovska mirė. Anupras Elsneris neužilgo susituokė su Elžbieta Černiauskaite, jie susilaukė Arnoldo Konstantino Tomo Elsnerio (1830 01 02 – 1830 05 16). Anupras Elsneris buvo Trakų pavieto (apskrities) teismo teisėjas.

Jakobo Pavlovskio ir

Jakobo Pavlovskio ir Juzefos Elsnerovos santuokos liudijimas, 1829 m.

Dvarininkas Aleksandras Leonas Karlovičius (Aleksandr Leon Karlovicz) gimė 1800 06 21 Subartonių kaime, Merkinės parapijoje. Jo tėvas Liudvikas Karlovičius (gim. 1748 08 28) buvo Subartonių seniūnas (starosta Subatovecki), Merkinės vaitas bei pavieto teismo teisėjas. 1836 05 18 Aleksandras Karlovičius su žmona Antanina Malachovca susilaukė dukros Helenos Karlovič bei 1836 05 16 – įžymaus etnografo, muzikologo, kalbotyrininko Jano Aleksandro Karlovičiaus. Aleksandras Karlovičius 1831 m. sukilimo metu buvo Anupro Elsnerio pavaduotojas. Kitas Anupro Elsnerio pavaduotojas buvo dvarininkas Jakobas Pavlovskis (Jacob Pawlowski), buvęs pavieto sienų teisėjas (sędzia graniczny Pavietu), miesto prižiūrėtojas (dozorey miastu Mereczi). 1829 02 09 Jakobas Pavlovskis antrą kart vedė Juzefą Elsnerovą. 1823 07 01 jie susilaukė dukros Elžbietos Eugenijos, 1825 07 02 – dukros Česlovos Anelės Juzefos bei 1827 03 16 – sūnaus Sabino Liongino Pavlovskio.

1830 m. už Nemuno upės carinės Rusijos valdomoje, autonomijos teises turinčioje Varšuvos kunigaikštystėje prasidėjo tautinis – socialinis išsivadavimas. Buvo norima nusimesti Rusijos imperijos jungą bei atkurti bendrą nepriklausomą Lenkijos–Lietuvos valstybę. 1830 m. gruodžio mėnesį kilę tautiniai neramumai persimetė į Lietuvą. Vilniuje susikūrė sukilimo vyriausiasis komitetas. 1831 03 25 Raseinių apskrityje prasidėjęs sukilimas netrukus apėmė visą Lietuvą.

Bajoras Anupras Elsneris sušaukė bei subūrė sukilėlių kariuomenę iš Merkinės parapijos dvarininkų, bajorų bei miestelėnų. 1831 04 06 sukilėliai užėmė Merkinę, areštavo muitinės, pasienio sargybos pareigūnus, įkūrė apskrities sukilimo komitetą – vietinę valdžią. Vėliau prisijungė prie stambesnių Trakų pavieto sukilėlių pajėgų, vadovaujamų G. Oginskio, dalyvavo mūšiuose su reguliariąja caro kariuomene. 1831 04 15 Merkinės apylinkėje į rusų nelaisvę pateko Anupro Elsnerio pavaduotojas majoras Jakobas Pavlovskis. Jis, rusų tardomas, bendražygių neišdavė. Kaip nurodo istoriniai šaltiniai, sukilėlių majoras iki mirties vis kartojo: „Neilgai jūs viešpatausite ant mūsų“.

1831 04 04 Merkinės Šv. Mergelės Ėmimo į Dangų bažnyčios parapijinėje mirčių knygoje yra įrašas: „…zabity zostal przez kozakov urodzony Jacob Pawlowski“ (kovoje su kazokais žuvo Jakobas Pavlovskis). Jis palaidotas Merkinės parapijos kapinėse. Taip pat mirčių registracijos knygoje nurodoma, kad buvo palaiminti 1831 04 25 Merkinėje žuvę sukilėliai: 38 metų amžiaus Piotras Svirskis, 30 m. Piotras Adamovičius, 24 m. Jakobas Gregorovičius, Bartolomėjus Maciunskis bei kt.

1831 06 19–25 po permainingų kovų bei nesėkmingo mūšio Panerių kalvose su caro kariuomene, lenkų reguliarioji kariuomenė, lietuvių sukilėlių daliniai kartu su Anupru Elsneriu, jo bendražygiais per Trakus ir Merkinę pasitraukė į Lenkijos karalystę. Su jais pasitraukė aktyviai rėmusios sukilimą apylinkės bajorų bei miestiečių šeimos. Dar reikia paminėti Vincentą Elsnerį (gim. 1757 02 21), pavieto teismo teisėją, jo šeimą, jo brolius bei seseris – aktyviai rėmusius sukilimą.

Merkinės sukilėlių vadas Anupras Elsneris caro valdžios sprendimu priskirtas prie pirmojo laipsnio valstybinių nusikaltėlių. Jam, patekus į nelaisvę, būtų paskirta mirties bausmė. Caro valdžia atėmė visą Anupro Elsnerio turtą, pareigas valstybės valdyme. Netiesų dvarą rusų valdžia nacionalizavo, vėliau į jį atvyko lojali carui dvarininkų Juzefo Koplevskio ir Marijanos Zarebov šeima.

Po sukilimo numalšinimo į Subartonių kaimą buvo atkelta daug rusų šeimų, o daug Lietuvos patriotiškai nusiteikusių bajorų ištremta į Sibirą, uždaryta Merkinės apskrities (domininkonų) mokykla, caro kariuomenės nuniokotą Merkinės kraštą užpuolė choleros epidemija.

Laikas ištrynė atminimą apie drąsius, kaip Emilija Pliaterytė, Merkinės krašto sūnus, jų narsius žygius, nugriovė paskutinius jų dvarų, paminklų kapinėse likučius, tačiau liko jų meilė Tėvynei, laisvės troškimas bei neapykanta rytiniam okupantui…

Literatūra:

1. L. Glemža. „LDK miestų sąjūdis 1789-1792“. Kaunas, 2010.
2. F. Sliesoriūnas. „Merkinė per 1830-1831m. sukilimą“, Merkinė. Vilnius, 1970.
3. V. Vaitkevičius, H. Gudavičius, A. Černiauskas. „Merkinės istorijos bruožai“. Vilnius, 2004.
4. Z. Zinkevičius. „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“. Vilnius, 1993.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas