Paieška
*Įsigykite knygų
  • knygų įsigijimas
Draugai
  • Antrasis pasaulinis
  • Grenadierius
  • Joniškėlio respublika
  • kolekcionavimas.lt
  • Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga
  • Lietuvių tautinis centras
  • Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyrius
  • Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga
  • Lietuvos sąjūdis
  • Nepriklausomybės gynėjų sąjunga
  • Pomėgis
  • Projektas
  • Rytų frontas
  • Tauta ir tėvynė
  • Tautos balsas
Rekomenduojame
  • „Lietuvių namai“ Seinuose
  • Asmeninis treneris
  • Dainavos gidas
  • Genealogija
  • Karinė apranga
  • Karštas komentaras
  • Lietuvos gidas
  • Lietuvos lokaliniai tyrimaI
  • Lobių pieva
  • Miroda
  • Obelių paminklas
  • Renginiai Alytuje
  • Sena.lt
  • Stovyklavietės
Vieta Jūsų reklamai
  • reklama
Archyvai

Ar išsaugosime Vytauto paminklą Randamonių kaime?

Arūnas Amšiejus

Taip Randamonys nyko sunyko
Ir šiandien pažiūtėti graudu.
Daug kentėjo tada Dzūkai
Nuo žiaurių atėjūnų gaujų.

                    Julius Petrelis

paminklas Vytautui(1)Mažai kas pravažiuoja senu žvyrkeliu pro Randamonių kaimą Druskininkų savivaldybėje. Čia viduryje kaimo stovi visų pamirštas, apdulkėjęs, kerpėmis bei samanomis apaugęs, laiko kirčių sutrukdytas, ąžuolo bei liepų šešėliuose pasislėpęs paminklas-kryžius Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Apie jo buvimą žino nedaugelis, tik vietiniai gyventojai dar gali papasakoti apie jį bei jo istoriją.

Nuo 1919 m balandžio 19 d. Randamonių kaimas, kaip ir visas Vilniaus kraštas, buvo lenkų okupuoti bei ėmė priklausyti Gardino apskrities, Druskininkų valsčiaus, Ratnyčios parapijai. Randamonių kaimas atsidūrė prie pat demarkacinės linijos su Lietuva. Kaimui priklausė apie 50 sodybų. Jo gyventojai buvo dideli Lietuvos patriotai. 1923 m. įkūrė pradžios mokyklą, kurią lankė apie 30 mokinių. Mokykla priklausė lietuvių „Ryto“ draugijai. 1929 m. mokykla buvo uždaryta dėl lenkų persekiojimų, vėliau vėl atidaryta. Labai aktyvus lietuvninkas buvo mokytojas Juozas Brazauskas. Randamonių sodžiuje veikė gana gausus bei energingas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, kuris įsisteigė 1927 m. Jis vykdė lietuviškąją veiklą – organizavo bei rėmė lietuviškos mokyklos veiklą, lietuviškos spaudos platinimą (skaitė „Jaunimo draugą“, „Vilniaus rytojų“, „Lietuvos Aidą“ bei kt.), organizuodavo vaidinimus bei pasirodymus, rengdavo tautines bei krikščioniškas šventes ir t. t.

Vytauto paminklas(1)1930 m. visa Lietuva minėjo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto 500 mirties metines. 1930 m. rugpjūčio 20 d. 13.45 val. Vytauto Didžiojo paveikslas bei Raportų knyga buvo pagerbti Merkinės miestelyje, kurios parapijai dar taip neseniai priklausė Randamonių kaimas. Šios sukaktuvės – visos Lietuvos tautinis sąjūdis, matyt, padarė didelę įtaką Randamonių lietuviškajai bendruomenei. Buvo surinktos lėšos LDK Vytauto paminklo statymui. Vaivada leido paminklą statyti, jei šalia lietuviško įrašo bus ir lenkiškas. Cementinis paminklas su kaltiniu kryžiumi buvo pastatytas prie Randamonių kaimo pagrindinio kelio Juliaus Akstino žemėje prie augusio ąžuolo. Ant paminklo užrašyta lietuvių kalba: „Statytas pagerbimo D.L.K.VYTAUTO 500 m. nuo mirties 1430 – 1930“. Taip pat lenkų kalba: „Pamiec Wielkiego Ksieci Litewskiemu Witeldows w 500 lecie jego zgony 1430-1930“. Paminklo statybą organizavo, lėšas rinko Pilypas Akstinas, Antanas Čiras, Balys Petrelis, Juozas Žuraulia, Julius Jakavonis, Janė Petrelytė bei daugelis kitų patriotiškai nusiteikusių randamoniečių. Tačiau lenkų valdžiai neįtiko, kad lenkiškasis užrašas yra žemiau už lietuviškąjį, todėl paminklo organizatoriai Gardine lenkų valdžios buvo tardomi.

Sovietiniu laikotarpiu Randamonių sodžiaus gyventojų iniciatyva buvo pagaminta bei pritvirtinta prie paminklo LDK Vytauto porcelianinė nuotrauka, pasodintos šalia liepaitės bei atnaujintas pats paminklas.

2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje nuo paminklo kryžiaus nuvalytos samanos, kerpės, surinktos prie jo rastos degtinės „fleškutės“, sugrėbti lapai.

Druskininkų savivaldybei, jos žmonėms yra didelė garbė turėti tokį tautos laisvės bei patriotiškumo obeliską, tačiau jis sunkiai iškęs dar keletą žiemų nesuiręs. Apie paminklo būklę informuota Druskininkų savivaldybė. Norisi tikėti, kad ji suras lėšų šiam istoriniam paveldui atnaujinti bei saugoti, nes Druskininkų kraštas visada buvo, yra ir bus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto žemė, o ne maršalo Juzefo Pilsudskio…

Naudotos literatūros sąrašas:

Br. Kviklys. „Mūsų Lietuva“ I tomas. Vilnius, 1991.
M. Biržiška. „Vilniaus Golgota“ 2-asis leid. Vilnius, 1992.
A. Pigagienė. „Druskininkų kraštas“ Vilnius, 2009.
J. Bučas. „Vytautas Didysis ir mes“, Kaunas, 1991.

Komentuokite


Lankomumo statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas